Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Normatyvai Viešajam Sektoriui Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami ilgalaikio turto nusidėvėjimo klausimai, aktualūs viešajam sektoriui Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į perėjimą prie Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (VSAFAS).

Praėjusiais metais į viešąjį sektorių atėjo nemažai viešųjų įstaigų, kurios anksčiau tvarkė buhalterinę apskaitą kaip privataus sektoriaus atstovai - pagal Verslo apskaitos standartus. Todėl šios viešosios įstaigos skaičiuodavo ilgalaikio turto nusidėvėjimą vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 1 priede nustatytais nusidėvėjimo normatyvais ir metodais.

Ar perėjimas prie VSAFAS padarė įtaką ilgalaikio turto apskaitai? Apie tai ir pakalbėkime.

Minimali Ilgalaikio Turto Vertė Viešajame Sektoriuje

Perkeliant likučius pagal VSAFAS, įstaigoms teko spręsti klausimus dėl ilgalaikio turto minimalios įsigijimo savikainos, grupavimo ir nusidėvėjimo perskaičiavimo.

Viešajame sektoriuje visiems viešojo sektoriaus subjektams LRV nutarimu Nr. 564 nuo 2015 sausio 1-osios nustatyta minimalioji ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų. Minimali vertė netaikoma nematerialiajam turtui, nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms, šaunamiesiems ginklams daugkartinio naudojimo.

Todėl, perkeliant likučius, įstaigoms reikėjo nurašyti į sąnaudas likutinę vertę viso turto, kuris buvo įsigytas nuo 2015 sausio 1-osios ir kurio įsigijimo savikaina mažesnė nei 500 eurų. Kadangi likučiai perkeliami sausio pirmai dienai, toks nurašymas pateko į 2019-ųjų sąnaudas ir mažina grynojo turto vertę.

Nusidėvėjimo Skaičiavimas Pagal VSAFAS

Kalbant apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, viešajame sektoriuje taikomas tik tiesinis metodas ir nusidėvėjimas čia skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo laikinai nenaudojamas.

2008 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai nusidėvėjimo normatyvus suderina su konsolidatoriumi, todėl vienoje konsolidavimo grandyje turėtų būti vienodi normatyvai pas visus subjektus.

Nusidėvėjimo normatyvai pagal Pelno mokesčio įstatymą nustatomi, kai įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kitaip tariant, kai siekia pelno. Taigi, kai turtas naudojamas ekonominėje veikloje, nusidėvėjimas privalomai skaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo taisykles.

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Todėl, jei viešoji įstaiga vykdo tik visuomenei naudingą veiklą, ji gali taikyti nusidėvėjimo normatyvus, kurie taikomi viešajame sektoriuje.

Panaši situacija atsiranda ir dėl PVM įtraukimo į savikainą: į ją įtraukiamas tik neatskaitomas PVM. Todėl, kai turtas naudojamas mišrioje veikloje, buhalteriai susiduria su problema, kokį procentą dėti į savikainą ir ar reikia kasmet perskaičiuoti nusidėvėjimo sumą.

Pelno mokesčio įstatymas nustato ilgalaikio turto skirstymą į grupes, tačiau nekalba apie pogrupius ir skirtingų normatyvų taikymą. Viešajame sektoriuje gali būti skirtingi normatyvai grupės viduje.

Būtų gerai, kad viešosioms įstaigoms būtų pateikti vienareikšmiški nurodymai visais šiais klausimais, nes šiuo metu tenka priimti savarankiškus sprendimus dėl iškilusių klausimų ir ne faktas, kad, kai prasidės auditų patikrinimai po metų, tuomet gali paaiškėti, jog reikėjo daryti viską kitaip.

Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnis

1. Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį.

3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 eurų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m.

4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau - tiesinis metodas), dvigubą - mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau - dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį.

Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.

Jeigu vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu.

Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį neskaičiuojami.

Įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį arba dėl kitų objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai - ne senesni kaip 5 metų“ turtui - krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti.

Jeigu ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo kaina atskaityta pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai ilgalaikis turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, taip pat kai šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytais reorganizavimo ir perleidimo atvejais vienetas perleidžia ilgalaikį turtą kitam vienetui ir įsigyjantysis vienetas, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, perimtą ilgalaikį turtą naudoja iki tol, kol sueis ne mažiau kaip 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidžiančiajame vienete, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, pradžios, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Praktiniai aspektai ir situacijos

• Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.
• Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas.
• Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

SITUACIJOS:

• Veikla uždrausta. Patalpos, įranga, baldai ir kitas turtas laikinai nenaudojami. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.
• Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Kiti svarbūs aspektai:

• Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.
• Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.
• Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia.

Ši informacija padės viešojo sektoriaus įstaigoms geriau suprasti ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos ypatumus ir užtikrinti teisingą finansinių ataskaitų rengimą.

tags: #vilgalaikio #turto #nnusidejimo #normatyvai #viesajam #sektoriui