Ši knyga buvo sumanyta kaip prisiminimai, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau ji palikdavo kabinetų jaukumą. Taigi jau ne prisiminimai, o prisiminimų rinktinė. Lietuvos garbę apgynė pokario partizanai, gynę laisvos Tėvynės viziją. Knygos žanras jau aptartas, o autorė tikisi ir Skaitytojų pagalbos, siekiant atkurti ir įvykius. Autorė pateikia abi versijas, nes liudininkų jau primiršo vardus ir datas, nupasakoja skirtingai.
Lietuvos partizanų apygardos
Pokario Siaubas ir Rezistencija
Graži 1944 m. vasara nedžiugino žmonių, kurie pernelyg daug neįvardintų kapų pakelėse matė, traukdami į Rytus, iš kur artėjo frontas. Būgštavimai pasiteisino, ir sustiprintas komunistinio režimo aparatas pradėjo darbus, kai pasigirdo automatų šūviai. Per kaimus nuskriejo žinia: žudo vyrus! Tai darbavosi P. Vetrovo galvažudžiai, nužudę tėvą ir sūnų Čižauskus, Janušauską su žentu, Kričeną ir kitus. Tai buvo žiaurus vaizdas: medžių, nukapotomis galūnėmis, iš kūno išpjautais odos diržais, išbadytos akys, o burnos užkimštos skudurais. Lavonas buvo pakabintas už kojų ant pušies šakos, o galva įkišta į didelį skruzdėlyną. Tai buvo pavojingos užmačios. Partizanų būriai dar tik kūrėsi.
Vykdant Kremliaus direktyvas, 1945 m. sukūrė Lietuvoje platų agentų tinklą, pradėjo masiškai verbuoti, šantažuoti, suiminėti ir kankinti Lietuvos žmones, siekiant ryšio su partizanais. Netrukus stovykla buvo apsupta gausaus NKVD-istų būrio. Laimei, ji buvo jau tuščia.
KGB Agentūra ir Išdavystės
Markulis buvo gimęs 1913 m. JAV, Pensilvanijoje, keturis metus mokęsis kunigų seminarijoje, bet dėl merginos ją metęs. 1941 m. baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą. Buvo garbėtroška, siekė profesoriaus kėdės universitete. Veikė kadriniai saugumo agentai, o ryšininkais taip pat dirbo saugumiečiai. Pažįstamos Rožytė Preibytė ir Anelė Bubnytė iš Suvalkijos. Rožytė tuo metu jau slapstėsi. Naktį Rožytę pažadino kažkoks šurmulys. Šeimininkų kambaryje krata. Rožytės net nepaklausė, kas ji tokia, tačiau ji nustebo, pamačiusi, kad šeimininkė p. bet nusijuokė. Vadų čekistai nesuėmė, nes šie buvo atsargūs. Markulio agentai turėjo savo veikimo zonas. Kaune “šefavo” BDPS veikėjas Kęstutis.
1946 m. su enkavedistais susitiko brolis Juozas su Stasiu Treikausku, kuriuos supažindino su ponu Kęstučiu. Kito susitikimo metu atnešė 60 rub. - sako Anelė. bedirbant, jis vėl davė 170 rub. man liepė Kęstučiu nepasitikėti. 1948 m. suėmė ir ją viena suknele, gatvėje. Tada galutinai sužinojau, į kokias pinkles patekau. Bronę, o po jos ir mane, 1949 m.
Sovietinė propaganda Lietuvoje
Tragedijos ir Atsiminimai
1944 m. tolstančio fronto šūviai, vieną pavakarę į Marijampolės raj. Igliškėlių valsč. (greičiau - rusiškas. - Red.) Tą kalnelį sukūrė ne gamta, o žmonės. Dybakalnio kapinaitėse jau tarpukaryje nebuvo laidojama. ... Sustojus sunkvežimiui, jo variklis tebedirbo. apsirengę vyrai. šalia Vilkauskų sodybos. grįžo tuščiomis. nutempė prie kapinaičių. žmonės išdrįso nueiti į kapinaites. Iki 1989 m. slėpė Dybakalnis šią tragediją. Lietuvai ir tirpstant baimės ledams, prakalbo gyvi likę jos liudininkai. nežinia. vėliau vadovavęs partizanų būriui ir žuvęs, o kitas pasitraukęs į užsienį.
1944 m. ypatingojo būrio - štabas ir pradėjo savo kruviną darbą. kankinami, o po to šaudomi ir užkasinėjami paupyje. buvo visai prie pat jų sodybos. Naktį prie upės girdėjosi šūviai. Kitą dieną duobės nebuvo. Ta vieta buvo užversta eglių ar kitų medžių šakelėmis. Šaudė ne vieną dieną. Šmulkščio lauke. su pusberniu Klemensu Kazlausku. Suimtųjų buvo daug. matė iškastą duobę prie Dovinės.
Iki 1946 m. rinktinės kariai priklausė Tauro apygardai. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. priklausomai nuo aplinkybių. atsidūrė Vytauto rinktinės 4-os kuopos žinioje. kitas žinomesnis ryšininkas. pradžioje. Darbas paspartėjo 1993 m. apygardos muziejų, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių -A. Vilutienė. Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės ir atėjusių į miškų. latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas".
Nuo pavardės partizanai pradėjo rinktis slapyvardžius. Žvalgais suko K. Stačiokas ir G. mėnesį išėjo į mišką. B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. - kalviu, o J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Buvęs ulonas J. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę. 1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. ūgio K. A. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas - Žemaičiu. S. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas. „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as". Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą. išvaizdos, o prie kito asmens slapyvardžio. kuo nors artimi. Kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana - Meška ir Lokiu. kaip šis Vardynas labai svarbu požiūris į šaltinius. ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. veiklumo įrodymų. tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas. dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia ištark.
Žuvę partizanai:
- Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02.
- Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
- Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč.
- Jonas -Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
- Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi.
- Juozas iš Saltininkų k. Krosnos vlsč. 1924- 1945.
- Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis.
- Pranas iš Balsupių. Vytauto rinktinė.
- Juozas. G. Daunorų k. Balbieriškio vlsč.
- Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
- Albertas - Gaudenis. 1919-1950.06.05.
- Antanas. G. 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr.
- Kazys -Plienas. G. Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25.
- Pranas - Barzdukas. G. 1917 m. Laučiškių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.04 pr.
- Vincas - Šnapsas iš Putriškių k. Igliškėlių vlsč. 1926-1945.07. Žuvo ties Puskelniais.
Šiame straipsnyje mes apžvelgėme Viliaus ir Vidmanto Navickų sodybos atsiliepimus, partizanų kovas ir istorinę atmintį Lietuvoje pokario metais. Partizanų kova už laisvę, KGB agentų veikla ir pokario tragedijos atsispindi atsiminimuose ir istorinėse studijose. Svarbu prisiminti ir pagerbti tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.