Daugiabučių namų renovacija: gyventojų atsiliepimai ir patirtis

Straipsnyje apžvelgiama daugiabučių namų renovacijos situacija Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant Mažeikių ir Vilniaus gyventojų patirčiai. Aptariami renovacijos privalumai, problemos ir naujų statybų poveikis senbuvių gyvenimo kokybei.

Renovacijos nauda ir gyventojų atsiliepimai

Stringant daugiabučių namų renovacijai ir brangstant remonto darbams, vis daugiau gyventojų abejoja jos reikalingumu ir nauda. Vis dėlto, renovuotų namų gyventojai įsitikinę, kad tokio šilumos taupymo efekto pasiekti padėjo tik visiška namų renovacija. Dalinė renovacija esą tokio rezultato neduotų, nes neužtenka namo „apvilkti“ paltu, aplipdyti sienas ir pakeisti lauko duris.

Mažeikių Sodų g. 10-ojo namo 1 kv. metro šildymo kaina siekė vos po litą su trupučiu už lapkričio mėnesį sunaudotą šilumos energiją. Laisvės g. 40-ojo namo gyventojai džiaugiasi, kad atlikus renovaciją ne tik sutaupoma šilumos, bet ir namo išorė tapo daug patrauklesnė.

A. N., buvęs Laisvės g. 40-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkas, aiškino: "Mūsų atsiskaitymas už šilumos energiją šiek tiek skiriasi nuo įprasto. Visi kaimynai esame sutarę, kad už suvartotą šilumos energiją mokėsime dvejopai. Tai yra 60 proc. mokame pagal butuose sumontuotų prietaisų rodmenis, o 40 proc. - pagal buto kvadratūrą. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad niekam nebūtų skriaudos. Norime išvengti pykčių. Nes kai lauke minusinė temperatūra, namo viduryje esančių butų gyventojai šaltį jaučia kur kas mažiau, nes dalį šilumos pasiima iš kaimynų."

N. Šiliauskienė paaiškino, kad į šią sumą įskaičiuoti ir atlikti valstybės neremiami darbai. Iki dviejų šimtų litų už kvadratą mokėjo ir Laisvės g. 40-ojo namo gyventojai.

A. N. teigė: „Renovacijos esmė ta, kad kiekvienas butas nebūtų priklausomas nuo kito buto, ir šilumos energijos sunaudotų tiek, kiek jam reikia. Niekas namuose nenori vaikščioti su vatinėmis kelnėmis ir megztiniais. Juk kiekvienam smagiau grįžti į jaukius ir šiltus namus, už šiuos patogumus nemokant beprotiškų pinigų.“

Visa tai atlikta ir Laisvės g. Renovuotų namų gyventojai normaliai vertina patirtas išlaidas.

Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos:

• Šildymo sistemos
• Karšto vandens sistemos
• Bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos
• Vėdinimo sistemos
• Priešgaisrinės sistemos
• Šiltinamos rūsio perdangos
• Keičiami langai
• Atnaujinami balkonai
• Atnaujinamos laiptinės
• Atnaujinami liftai
• Šiltinamas stogas

Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.

Renovacijos procesas ir problemos

Namų renovacijos darbus prižiūrėjo ir patys gyventojai, ir samdyti specialistai. Tačiau ir tai neapsaugojo nuo netinkamai atliktų darbų, t. y. „Laikui bėgant pasirodo vietos, kur netinkamai buvo atlikti darbai. Tačiau mes kol kas dėl to nesukame galvos, nes rangovas yra įpareigotas matomus darbus prižiūrėti penkerius metus, o „paslėptus“ - net dešimt metų“, - komentavo A.

Abiejų renovuotų daugiabučių namų pirmininkai, tiek A. Rimkus, tiek N. Šiliauskienė, įsitikinę, kad dar daugiau problemų dėl broko turės šiuo metu renovuojamų namų gyventojai.

Renovuojamų namų techninių projektų autorius Kazys Čepys spėjo, kad visas brokas pasirodys pavasarį. „Laikantis reikalavimų, spalio antroje pusėje tinkuoti fasadų negalima, nes žiemos metu neįmanoma tinkamai išdžiovinti tinko sluoksnio. Vadinasi, nebus galima jo ir nudažyti. Tačiau daug kas susigundo pliusine žiemos temperatūra ir darbus tęsia, net nesusimąstydami, kokios pasekmės laukia ateityje. Jei šiuo metu tinkuojamuose fasaduose pavasarį nepasirodys brokas ir nereikės jo ištaisyti, tai rangovai galės manyti, jog yra gimę po laiminga žvaigžde“, - replikavo K. Visai kitas dalykas esąs ten, kur namo fasadas šiltinamas dengiant plokštėmis, nes akmens vata, kuria šiltinami pastatai, drėgmės nesugeria.

Arūnas Knystautas informavo, kad gali pritrūkti lėšų, ir kai kurie namai gali likti nerenovuoti. Mažeikių mieste daugiabučių namų renovacija vykdoma dviem etapais. Renovuojamų namų projektų vadovas Savivaldybės statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas teigia, kad per pirmąjį etapą, kuris baigiasi šių metų gruodį, numatyta renovuoti 27 daugiabučius namus.

Antrajam renovacijos etapui numatyta skirti 21 mln. litų. Šis etapas jau prasidėjo - pasirašytos trys finansavimo sutartys. Antrasis etapas tęsis iki 2015 m. Tačiau A. Knystautas abejoja, ar iš viso pinigų liks, nes pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad renovacijai jų stinga.

„Todėl gali nutikti ir taip, kad anksčiau sąraše numatyti namai liks nerenovuoti, nes sumažėjus finansavimui, Vidaus reikalų ministerija, kuri skirsto lėšas renovacijai, gali nuspręsti sutrumpinti numatomų renovuoti namų sąrašą“, - samprotavo A.

Pirmasis balsavimas

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Investicijų plano rengimas ir antrasis balsavimas

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. „Atnaujinkime miestą“ ragina ir kitus apsispręsti dėl geresnio savo ir kaimynų gyvenimo.

Naujos statybos P. Vileišio gatvėje: gyventojų nuogąstavimai

P.Vileišio gatvė yra vaizdingoje Neries pakrantėje, tad nenuostabu, kad čia esantys statyboms tinkami žemės sklypai vilioja verslininkus. Spalio pradžioje bendrovė „Realco“ pranešė, kad pradeda naujo gyvenamojo projekto Antakalnyje statybas ir pardavimus. Planuojama, kad statybos truks apie pusantrų metų. Į projektą „Realco“ investuos 12 mln. eurų.

Naujasis namas statomas tarp P.Vileišio g. 27 ir 28 namų, senų garažų vietoje. 27-ame name gyvenanti Nijolė Balčiūnienė vardija priežastis, kodėl šios statybos pablogins ir jos, ir kaimynų kasdienybę. „Mes nepritariame tam projektui, siūlome stabdyti statybas. Turime pasiūlymą ant senų garažų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia jos esančių P.Vileišio g. namų gyventojams. Šalia mūsų namų eina 100 km takas aplink Vilnių, kuriuo taip didžiuojasi meras Remigijus Šimašius, tai dabar juo nuolat pravažiuoja sunkiasvorės mašinos iš statybų aikštelės. Kaip tuo raudonu taku važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, jeigu skersai važiuoja sunkvežimiai? Be to, takas čia labai susiaurintas, tvora stovi ir statybininkai pasiplatino sau įvažiavimą. Šalia yra senoji krepšinio aikštelė (toliau įrengta ir nauja), asfaltuota, kurią mums jau irgi atėmė, nors ten statėme automobilius. Uždarė mums gatvės dalį, kuria naudojamės. Kas jiems davė tokią teisę, juk tai buvo visuomeninės paskirties ir aikštelė, ir gatvė. Tai kur mums statyti mašinas, kur pravažiuoti“, - piktinosi N.Balčiūnienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad statybinė tvora nuo 28 namo atitolusi vos kelis metrus, todėl esą netrūksta nuogąstavimų, ar pradėjus statybos darbus neims trūkinėti to daugiabučio sienos. 27-ame name žmonės juokiasi netekę net namo numerio - esą jis tiesiog dingo nuo daugiabučio sienos. O naujasis projektas yra 27A numeriu pažymėtame sklype, tačiau pats projektas visur pristatomas kaip „Vileišio 27“.

Greta esančio P.Vileišio g. 88 namo gyventoja Rūta Kaušinytė įsitikinusi, kad leidimas šiai statybai iš viso neturėjo būti išduotas: „Visa P.Vileišio gatvė nuo 22-os vidurinės mokyklos (dabar - VGTU inžinerijos licėjus) iki Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato suprojektuota taip - namas-tarpas, namas-tarpas. Čia ant mūsų galvos, man rodos, jau Nepriklausomoje Lietuvoje pastatė tuos garažus. Kiek girdėjau, nes mes neturėjome ten garažo, jie buvo nesėkmingi, juos sėmė požeminiai šaltiniai, galbūt neteisingai statyta, neištirtas gruntas ir pan. Ant tų garažų vieni išpirko sklypą, norėjo pastatyti namą, bet gyventojai užprotestavo, pardavė kitiems, tas norėjo, jau buvo parengtas projektas, bet irgi nuprotestavo. Bet va - perpirko treti ir štai, Šimašius pasirašė, Pakalnis (Mindaugas Pakalnis yra Vilniaus m. vyriausiasis architektas - red.past.) pasirašė. (...) Tai dabar į visus tarpus kiškime namus, padarykime tokį traukinį.“

Jos teigimu, niekas neatsižvelgė esą į senbuvius, tačiau ir naujakuriams turėtų kilti klausimų, ar būsią patogu šioje vietoje gyventi, kai namas taip įspraudžiamas į mažiausius plotelius.

Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio komentare teigiama, kad kaimynams galbūt ir atrodo, jog bus ankšta, tačiau tai esą laikinas jausmas. Projekte numatytas naujo daugiabučio aukštis yra leidžiamas pagal Bendrąjį planą, jis statomas laikantis reikalavimų: suplanuoti želdynai, automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir panašiai. Senųjų pastatų gyventojams gali susidaryti įspūdis, kad darosi ankšta, tačiau šis jausmas laikinas. Pasibaigus statyboms ir į naują daugiabutį atsikrausčius naujakuriams, kurių daugumą, tikėtina, sudarys jaunos šeimos, gyvenimo kokybė visiems gatvės gyventojams pagerės - aplinka taps jaukesnė, o su laiku galėtų gerėti ir viešoji infrastruktūra. Miestas veikia kur kas efektyviau tankiau apgyvendintose vietose.

P.Vileišio g. 27 ir 28 namų gyventojai pavasarį rašė raštus ir prašė savivaldybės pagalbos.

„Prašome neleisti nekilnojamojo turto plėtotojui „Realco“, UAB (priklausančio įmonių grupei ICOR) statyti jokio namo (nei gyvenamojo, nei kitos paskirties) sklype P.Vileišio g. 27A. Šis verslas ypač agresyviai braunasi į nedidelį sklypą ant senų garažų, gyventojus informavęs apie tai labai suktai - paskutinę minutę. Šitaip gali elgtis tik agresyvus ir godus verslas. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, šis naujas pastatas iš viso negali atsirasti, nes projektiniai pasiūlymai buvo rengiami galiojant Vilniaus miesto Bendrojo plano nuostatai (2.2.6.2. - modernizavimas). Kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje gyvenamieji rajonai modernizuojami tik parengus kompleksinius mikrorajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir kitus principus. Nauja statyba, tankinanti šių rajonų gyvenamų teritorijų užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija“, - savivaldybei rašė gyventojai.

P.Vileišio g. 27A garažų ir aplinkinių namų teritorijoms jokio kompleksinio modernizavimo projekto nebuvo parengta. O suplanuotas apie 70 butų namas su 72 automobilių stovėjimo vietomis šioje Antakalnio dalyje esą pablogins situacija ir dėl parkavimo, ir dėl oro taršos.

Savivaldybė atsakė, kad „dėl statybų sustabdymo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisinio pagrindo neturi“.

Antakalnio gyventojų nuomonės apie rajoną

DELFI skaitytoja Erika, gyvenanti Antakalnyje pasidalino savo nuomone apie šį rajoną. Ji pasakoja, kad jai rajonas patinka pirmiausia dėl kelių dalykų: nes turi paupį, kuris šiuo metu tvarkomas, ir tai yra erdvė, kur galima aktyviai leisti laiką, taip pat netoliese yra Valakampiai, kur smagu ir malonu leisti laisvalaikį.

Erika sako, kad pats rajonas jai labai patinka - jame gera ir malonu gyventi, viskas arti ir ranka pasiekiama. Vienintelis erzinantis dalykas - nesupratingi ir savo poreikius pernelyg iškeliantys kaimynai.

Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas sako, kad Antakalnyje šiuo metu yra užbaigiamas paskutinis Antakalnio terasų etapas „Ąžuolų terasos“, taip pat „Bistryčios namai“, „Naujasis Antakalnis“, pradedamas plėtoti modernus, nedidelis projektas „Antakalnio krantas“. Taip pat planuojamas projektas L. Sapiegos g. (rekonstrukcija). Pasak jo, vystytojai šiame rajone ir toliau ieškos galimybių investuoti.

Pašnekovas teigia, kad kaip ir daugelyje miesto vietų, kuriose daug išlikusių sovietinės statybos namų, reikia plėsti automobilių aikšteles šalia namų.

NT įmonės „Remax“ brokeris Paulius Banevičius pritaria, kad labiausiai pasisekę Antakalnio projektai - „Antakalnio parkas“ ir „Antakalnio terasos“. Tačiau pastarasis buvo sėkmingesnis vystytojui, kadangi butai parduoti didelėmis kainomis, o nuomos grąža nėra didelė. Norint parduoti įrengtus butus antrinėje rinkoje dažnai nepavyksta susigrąžinti savo pradinės investicijos.

Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas ir NT ekspertas primena, kad Antakalnio seniūnija susideda iš įvairių dalių: prestižine Vilniaus vieta laikoma aplink Petro Povilo bažnyčią esanti teritorija, taip pat senos statybos daugiabučiai, bendrabučiai ir sodų bendrijos, jau senokai virtusios individualių namų teritorijomis, bei naujos statybos įvairūs projektai.

Kaip labiausiai pasisekusį projektą specialistas taip pat įvardija „Antakalnio terasas“, kuris greitai įgavo vilniečių simpatijas dėl savo infrastruktūros ir šiuolaikiškų statybos sprendimų.

Daugiabučių namų remonto ir renovacijos pavyzdžiai Vilniuje

Vilniuje vykdoma daug daugiabučių namų remonto ir renovacijos projektų. Štai keletas pavyzdžių:

• Daugiabučio gyvenamojo namo, Debesijos g.
• Daugiabučio gyvenamojo namo, V. Grybo g.
• Daugiabučio gyvenamojo namo, Keramikų g.
• Daugiabučio gyvenamojo namo, P. Širvio g.
• Daugiabučio gyvenamojo namo, P. Vileišio g.
• Laiptinės langų keitimas (3-os laiptinės) | Antakalnio g. 35, Vilnius
• Stogo remontas | P. Vileišio g. 21, Vilnius
• Balkonų remonto darbai | P. Vileišio g. 29, Vilnius
• Vamzdynų remonto darbai (keisti buitinių nuotekų, karšto ir šalto vandens cirkuliacinius vamzdžius). | P. Vileišio g. 26, Vilnius

Šie projektai apima įvairius darbus, tokius kaip stogo remontas, balkonų remontas, vamzdynų keitimas, laiptinių remontas ir langų keitimas.

Išvados

Daugiabučių namų renovacija yra svarbus procesas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti būsto vertę. Tačiau renovacijos procesas gali būti sudėtingas ir susijęs su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip netinkamai atlikti darbai, finansavimo trūkumas ir gyventojų nesutarimai. Naujos statybos gali sukelti gyventojų nepasitenkinimą dėl padidėjusio tankumo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ir triukšmo. Todėl svarbu, kad renovacijos ir naujų statybų projektai būtų planuojami ir įgyvendinami atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir interesus.

tags: #vileisio #g #namu #renovacija