Krūtų Apsaugos Sistema: Kaip Užtikrinti Ankstyvą Diagnostiką ir Efektyvų Gydymą

Ankstyva krūties vėžio diagnostika yra itin svarbi siekiant geresnių gydymo rezultatų. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias krūtų apsaugos priemones ir tyrimus, kurie padeda užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą.

Krūtų Savityra: Pirmas Žingsnis Apsaugos Link

Turbūt, su manimi sutiks kiekviena moteris, kad krūtys - moters grožio, seksualumo, pasididžiavimo simbolis, tačiau kartais - ir veriančio sielos skausmo šaltinis...

Deja, nepaisant to, kad šiuolaikinės moterys gana daug žino apie krūties vėžį, apie tai, kad būtinai reikia savarankiškai tikrintis krūtis, to nedaro. Negailestinga statistika byloja, kad, nepaisant į medicinos praktiką įdiegtų šiuolaikiškų pažangių krūtų tyrimo metodų, dažniausiai grėsmingiausia krūtų liga - krūties vėžys - diagnozuojama, kai moteris kreipiasi į gydytoją, savarankiškai užčiuopusi sukietėjimą krūtyje. Taigi, krūtų savityros svarbą sunku pervertinti.

Deja, kasdieniame savo darbe tenka matyti labai jaunas pacientes, susirgusias krūties vėžiu, kartais net 30 metų neturinčias... Šalyn visus "Nesuprantu" ir - momokės! Galbūt, būtent šis paprastas "mokslas" išgelbės Jūsų vaikams - mamos, Jūsų vyrui - žmonos, o Jūsų tėvams - dukros gyvybę. Kaip ir bet kurių mokslų pradžia, šių mokslų pradžia gali būti kiek sunkoka. Taigi, pradėkime!

Kaip Atlikti Savityrą

Pirmas klausimas, kuris iškyla - koks laikas geriausias krūtų tyrimams? Atsakymas : po mėnesinių (5-12 dieną nuo pirmos mėnesinių ciklo , t.y. kraujavimo pradžios, dienos.

Kaip atlikti savityrą: Atsistokite nuoga krūtine prieš veidrodį ir pasižiūrėkite į savo krūtis - įvertinkite jų formą, simetriškumą, odos būklę.

Toliau bandome ištirti savo krūtis rankų pirštais - pakeliame ranką virš galvos, pradžioje pirštų pagalvėlėmis išritiame kitos pusės pažastį (kairia ranka - dešinę pažastį ir krūtį ir atvirkščiai), paskui - visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Fiksuojame smegenyse viską, ką randame.

Tokį patikrinimą privalu atlikti kiekvieną mėnesį. Tik tada, kai savo krūtis tirsite kiekvieną mėnesį, "suprasite" ir pažinsite jas. Kai apčiuopsite savo krūtyse sukietėjimą, kurio anksčiau nebuvo, iškart tai suvoksite ir laiku kreipsitės į specialistą.

Net jei Jums Jūsų krūtyse viskas aišku (o jei neaišku, tuo labiau!) - kitas Jūsų žingsnis turėtų būti apsilankymas pas krūtų ligų specialistą.

Koks gi mokslas be mokytojo, o "kontrolinis" - be patikrinimo?

Kaip atlikti krūtų savityrą, pristato „City of Hope“ ir „The Pink Patch Project“.

Kaip atlikti krūtų savityrą, pristato „City of Hope“ ir „The Pink Patch Project“

Krūtų Echoskopija: Svarbus Tyrimo Metodas

Geriausiai pas tą, kuris tos pačios konsultacijos metu atliks Jums ir krūtų echoskopiją - svarbiausią krūtų tyrimo metodą, jei Jums dar nėra 40-50 metų.

Šalia kas mėnesį atliekamos krūtų savityros, kiekvienai moteriai po 30 metų rekomenduojama kas 1-2 metus profilaktiškai net nesant jokių krūtų ligų simptomų, atlikti ir krūtų echoskopiją.

Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, krūtys ištepamos specialiu geliu, kad kontaktas tarp aparato daviklio ir odos būtų glaudesnis. Garso bangų daviklis, prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas krūties paviršiumi. Aukšto dažnio garso bangos, sklisdamos į krūtį, savo kelyje sutinka įvairaus tankio audinių ir, atsimušusios į juos, aidu grįžta į echoskopo kompiuterinę dalį.

Kartais, siekiant gauti papildomų duomenų, atliekamas spalvoto doplerio ultragarsinis krūties tyrimas.

Mamografija: Kada Ji Būtina?

Jei Jums sukako 40 metų - atėjo laikas atlikti pirmą profilaktinį mamografinį tyrimą. Jei šio tyrimo rezultatai yra normalūs, mamografiją reikia atlikti ne rečiau kaip kartą per 1-2 metus.

Lietuvoje ši programa numato nemokamą abiejų krūtų rentgeninį (mamografinį) tyrimą 1 kartą kas dveji metai kiekvienai 50-69 metų amžiaus moteriai. Tokia programa nuo 2005 metų vykdoma ir mūsų šalyje.

Siekiama, kad, atliekant tyrimą kas dveji metai, krūties vėžys, jei moteris juo susirgtų, būtų nustatytas ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydytas.

Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo.

Jei pati moteris ar jos gydytojas apčiuopia mazgą ar sukietėjimą krūtyje arba, jei atsiranda kokių nors kitų ligos simptomų, būtina atlikti tyrimus ir tiksliai nustatyti tikrąją diagnozę.

Tai rentgeninis krūtų tyrimas, atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais. Atliekama po 2 kiekvienos krūties mamogramas - krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Tyrimas atliekamas moteriai stovint šalia aparato. Krūtis padedma ir švelniai suspaudžiama tarp dviejų rentgeno aparato plokščių iš viršaus į apačią. Įjungus aparatą, rentgeno spinduliai sklinda iš aparato galvutės, esančios virš krūties.

Atliekant kitos krypties mamogramą, aparato galvutė pasukama į šoninę padėtį, krūtis suspaudžiama iš abiejų jos šonų ir, įjungus aparatą, atliekama šoninė mamograma. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas.

Kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu ar net skausmu krūtyse, kai jos suspaudžiamos atliekant tyrimą. Šiek tiek suspausti krūtį mamografijos metu būtina siekiant gauti geros kokybės mamogramą. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę.

Mamografinis tyrimas yra informatyvus ir rekomenduojamas atlikti vyresnėms moterims, turinčioms daugiau nei 40 metų. Jaunesnių moterų krūtų audinys tankus, standus, todėl esantys pakitimai mamogramose gali būti nematomi.

Reikia nepamiršti, kad šis tyrimas atliekamas rentgeno spindulių pagalba, ir susijęs su apšvita - dažniau nei kartą per metus šis tyrimas gali būti atliekamas tik remiantis gydytojo rekomendacijomis.

Mamografija po Menopauzės

Po menopauzės situacija keičiasi - nyksta krūties liaukinis audinys, jis pakeičiamas riebaliniu audiniu. Kuo daugiau krūtyje riebalinio audinio, tuo informatyvesnis yra mamografinis tyrimas.

Moteriai virš 60 metų amžiaus, jeigu krūtyse praktiškai neliko liaukinio audinio, profilaktiniams tyrimams gali pakakti vien mamografijos. Ultragarsinis tyrimas tokio amžiaus moteriai skiriamias tuomet, jei randami pakitimai mamografijos metu ir juos reikia patikslinti ultragarsu.

ABUS Tyrimas: Automatizuota Krūtų Ultragarso Sistema

Kas tai yra ABUS tyrimas? Automatinė krūtų ultragarso sistema (ABUS) yra pažangi diagnostinė technologija, skirta krūtų tyrimams. Ši sistema yra automatizuota, leidžianti standartizuotai ir nuosekliai tirti krūtų audinius, užtikrinant, kad nė viena krūties dalis nebūtų praleista. ABUS technologija ypač efektyvi moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu, kurio mamogramose gali būti sunku pastebėti vėžio požymius.

Kada Taikomas ABUS Tyrimas?

  • Moterims, kurių krūtyse yra daug liaukinio audinio, ypač iki 50 metų amžiaus ir daliai vyresnių moterų.
  • Profilaktinei krūties vėžio patikrai, ypač kai mamogramose nerandama patologinių pokyčių, tačiau yra tankus liaukinis audinys.
  • Stebint jau žinomus nepiktybinius pokyčius krūtyse.

Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo individualios situacijos ir radiologo matomo vaizdo, gali prireikti ir kitų papildomų tyrimų (pvz., MRT).

Kokia Yra ABUS Tyrimo Nauda?

  • Aukšta vaizdų raiška ir didelis vėžio nustatymo dažnis.
  • Standartizuotas tyrimas, mažiau priklausomas nuo tyrėjo patirties.
  • Tinka visoms amžiaus grupėms ir moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu.

Kuo ABUS Skiriasi Nuo Įprasto Ultragarso Ir Nuo Krūtų Mamografijos Tyrimo?

Įprastą ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojas, tyrimo metu naudojamas mažesnis jutiklis, o paties tyrimo atlikimas labai priklausomas nuo jį atliekančio specialisto. ABUS turi standartines tyrimo projekcijas, paspaudimą, tyrimas gali būti lengvai sulyginamas su ankstesniu vertinant pokyčių dinamiką, visi tyrimo vaizdai išsaugomi duomenų bazėje.

Tiek ABUS, ties paprastas ultragarsinis tyrimas papildo mamografinį krūties tyrimą arba gali būti naudojami kaip savarankiški tyrimai. ABUS tyrimo vaizdai pasižymi ypatingai gera vaizdų raiška, bei aukštu vėžio nustatymo dažniu. Nustačius krūties vėžį, visada reikalingas įprastas ultragarsinis tyrimas vertinant sritinius limfmazgius, kadangi pažasties sritis ABUS tyrimo metu neskenuojama.

Ar ABUS - Skausmingas Tyrimas?

Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, o krūtį patepus ultragarsui laidžiu geliu, ultragarso jutiklis, kiek paspausdamas krūtį juda nuo krūties apačios iki viršaus, paprastai per tris kartus nuskenuodamas visą krūties audinį. Todėl šiuo atveju skausmingumas priklauso tik nuo krūtų jautrumo paspaudimui. Reikia paminėti, kad tyrimo metu moteris gali pasirinkti, kokiu stiprumu galima paspausti krūtį (trys laipsniai). Tyrimas gali būti kažkiek nemalonus moterims su jautriomis krūtimis, taip pat moterims prieš mėnesines.

Ar ABUS Tyrimą Galima Atlikti Nėščioms Ar Krūtimi Maitinančioms Moterims?

Taip, tyrimą atlikti galima, tačiau krūtimi maitinančiai moteriai toks tyrimas gali būti mažesnio informatyvumo dėl pienu praplėstų latakų (kaip ir paprastas ultragarso tyrimas).

Kiek Laiko Užtrunka Tyrimas? Per Kiek Laiko Pacientė Gali Gauti Tyrimo Rezultatus?

ABUS tyrimas trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių, priklausomai nuo krūtų dydžio bei tyrimą atliekančio radiologijos technologo įgūdžių. Atsakymą pacientei pateikiamas po gydytojo radiologo išvadų. Dėka standartizuotos vertinimo procedūros ABUS tyrimo vaizdų vertinimas yra kiek greitesnis ir paprastesnis.

Kas Kiek Laiko Moterys Profilaktiškai Turėtų Atlikti ABUS Tyrimą?

Profilaktiškai tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. ABUS - pažangi, automatinė krūtų diagnostinė sistema, kurios dėka krūtų diagnostiniai tyrimai tampa prieinami visų amžiaus grupių pacientėms.

Magnetinio Rezonanso Tomografija (MRT): Moderniausias Tyrimo Metodas

Negalima nepaminėti ir paties moderniausio ir naujausio - krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo. Šiuolaikinėje krūtų ligų diagnostikoje šis metodas taikomas vis plačiau, nes yra itin jautrus ir leidžia diagozuoti krūties vėžį labai ankstyvoje stadijoje.

Šiuo metodu galima diagnozuoti itin mažus vėžio židinius, kurie neaptinkami jokiais kitais krūtų tyrimo metodaig (ulragarsu ar mamografiškai). Tiriant krūtis magnetiniu rezonansu, pacientei į veną suleidžiama speciali medžiaga, taip vadinamasis "kontrastas". Ši medžiaga kaupiasi vėžio židinyje.

MRT tyrimas yra brangus (tai brangiausias krūtų tyrimo metodas), lėtai atliekamas, susijęs su specialių medžiagų leidimu į veną, todėl nėra taikomas kasdienėje praktikoje ir skiriamas tik esant tam tikriems parodymams.

Taip pat krūtų magnetinio rezonanso tyrimas itin naudingas tiriant krūtis po tausojančių (t.y. krūtį išsaugančių) vėžio pašalinimo operacijų. Randinis audinys labai apsunkina tokios krūties tyrimą ultragarsu ar mamografinio tyrimo pagalba.

Reikia pastebėti, kad šiuolaikinėje krūtų ligų diagnostikoje magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas taikomas vis plačiau, daugėja parodymų krūtų tyrimamas šiuo metodu.

Atliekant krūtų MRT tyrimą, moteris guli ant pilvo, krūtys įdedamos į specialius rezervuarus (krūtų ritės). Atliekant tyrimą į veną leidžiama intraveninė kontrastinė medžiaga - ji skirta, kad tyrimas būtų informatyvesnis ir tyrimą vertinantis gydytojas galėtų atlikti išsamų tyrimo įvertinimą.

Kaip Pasirinkti Specialistą?

Kokį specialistą pasirinkti? Leisiu sau duoti Jums keletą patarimų.

Visų pirma, specialistą reikia rinktis patyrusį. Echoskopija - labiausiai nuo gydytojo patirties ir kvalifikacijos priklausantis radiologinis (vaizdinis) tyrimo metodas. Įrašytą diskelį su kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso vaizdais galite nunešti konsultacijai pas kitą specialistą ar net internetu pasikonsultuoti su kitame pasaulio krašte esnačiu gydytoju.

Visų antra, specialistas turi būti patyręs būtent krūtų ligų diagnostikoje. Krūties vėžys yra labai klastinga,besislepianti po daugeliu kaukių liga. Ji gali atrodyti netipiškai, kartais būna sunkiai diagnozuojama net itin patyrusių aukštos kvalifikacijos specialistų, besispecializuojančių krūtų ligų diagnostikoje.

Mes, radilogai-onkologai, pusiau juokais pastebime, kad kuo labiau tobulėja krūtų ligų diagnostika, kuo daugiau ir įvairesnių vaizdinės diagnostikos metodų atsiranda, tuo gudriau krūties vėžys išmoksta paslėpti savo uodegą...

Be abejo, bet kuris patyręs echoskopuotojas diagnozuos Jums (arba įtars) tipiškai atrodantį krūties vėžį. Bet tik patyręs krūtų echoskopijos specialistas diagnozuos ar įtars itin mažą (kartais net 3-4 mm!) аr netipiškai atrodantį vėžį.

Kokią įstaigą pasirinkti, jau ne taip svarbu -tai priklauso nuo Jūsų prioritetų ir finansinių galimybių. Svarbiausia, pasikartosiu, pasirinkti tinkamą specialistą.

Abejojate, ar Jums reikalingas krūtų tyrimas? Nežinote, kuri tyrimo rūšis Jums būtų efektyviausia? Testą pildote išimtinai savo sveikatos labui.

Mes laikomės Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų ir jokių asmens duomenų nekaupiame. Testą pildote išimtinai savo sveikatos labui. Mes laikomės BDAR įstatymo ir jokių duomenų nekaupiame.

Krūties Vėžio Diagnostika

Siekiant nustatyti tikrąją diagnozę, nepakanka fakto, kad mazgelis krūtyje apčiuopiamas ar aptiktas atlikus mamografinį ar ultragarsinį tyrimą. Galutinė diagnozė nustatoma, kai įtartino krūties naviko ląstelės ištiriamos mikroskopu.

Punkcinei naviko biopsijai atlikti naudojama plona adata ir švirkštas. Gydytojas, atliekantis biopsiją, pirštais apčiuopia krūties mazgą ir per odą duria į jį. Kai adata įsminga į mazgą, švirkštu išsiurbiama (aspiruojama) jo ląstelių. Paprastai prieš šią procedūrą audinių nuskausminti nereikia. Po punkcinės biopsijos dūrio vietoje atsiranda mėlynė, jaučiamas nedidelis skausmas.

Stulpelinei naviko biopsijai atlikti naudojama storašerdė adata, storesnė nei punkcinei bopsijai. Manipuliacija atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Šia storašerde adata gaunamas didesnis kiekis - 10 mm ilgio ir 2 mm skersmens naviko audinių stulpelis. Paprastai paimami 3-5 naviko audinių stulpeliai. Po stulpelinės biopsijos krūtyje lieka mėlynė, dūrio vieta skausminga.

Tai navikinio mazgo pašalinimas chirurginiu būdu vietinės nejautros sąlygomis. Pašalintas mazgas siunčiamas į patologijos laboratoriją, atliekamas jo mikroskopinis tyrimas. Pacientė išleidžiama į namus ir laukia tyrimo išvados.

Tačiau vis tik praktikoje kartu su naviku šalinami ir aplink jį esantys krūties audiniai, atliekama platesnė nei navikas audinių ekscizija, t. y. pašalinamas didesnės ar mažesnės apimties krūties segmentas. Patologas atlieka skubų pašalinto krūties segmento mikroskopinį tyrimą ir nustato, ar navikas yra piktybinis, jei taip, ar vėžio ląstelių nėra pašalinto krūties segmento kraštuose. Pacientė, kol bus atliktas skubus tyrimas, guli ant operacinio stalo. Jei segmento kraštai „švarūs“, pacientės žaizda užsiuvama, jei ne - operacijos apimtis išplečiama.

Atliekami bendrieji hematologiniai bei biocheminiai kraujo tyrimai bendrajai sveikatos būklei patikrinti. Jei atlikus anksčiau aprašytus tyrimus krūties vėžio diagnozė patvirtinama, ligos išplitimui įvertinti, t. y.

HER2 Ir Hormonų Receptorių Tyrimai

Receptoriai - tai tam tikri baltymai, esantys ląstelių paviršiuje ar jos viduje. HER2 receptorius - tai baltymas, kuris kartais randamas ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. Juos išskiria specifiniai genai, vadinami HER2/neu ganais. HER 2 receptorius yra žmogaus epidermio augimo faktoriaus, natūraliai esančio organizme, receptorius. Kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER 2 receptorius, kitais ne. Kai vėžio ląstelės turi šį receptorių, kalbama apie HER 2 teigiamą krūties vėžį.

Tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas ar neigiamas. Imunohistocheminiu metodu nustatomas HER 2 receptorių (baltymo) lygis krūties vėžio ląstelėse. Fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) metodu nustatomas HER 2/neu genų lygis vėžio ląstelėse.

HER2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga gerokai greičiau, ligos eiga agresyvesnė nei HER 2 neigiamų. Žinoti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas svarbu, nes tai turi įtakos gydymui. Be viso kito gydymo tais atvejais gali būti naudojamas vaistas - monokloninis antikūnas, kurio veikimo taikinys - HER 2 receptoriai. Šis vaistas vadinamas Herceptinu. Prisijungus prie HER 2 receptoriaus šiam vaistui, receptoriaus nebegali veikti žmogaus epidermio augimo faktorius, todėl sustabdomas vėžio ląstelių dauginimasis ir augimas.

Kai kurie krūties vėžiai turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais, natūraliai kiaušidžių gaminamais hormonais - estrogenais ir progesteronu. Ši sąveika skatina krūties vėžio vystymąsi. Jei, atlikus naviko biopsinės ar operacinės medžiagos tyrimus nustatoma šių receptorių, kalbama apie teigiamus estrogenų ar progesterono receptorius turintį krūties vėžį (ER+), (PR+). Žinoti, ar krūties vėžys turi hormonų receptorių, labai svarbu, nes tai glaudžiai susiję su ligos gydymu.

Fibroadenoma: Gerybinis Krūtų Navikas

Ką daryti, kai diagnozuojama fibroadenoma - gerybinis krūtų navikas, kuris turi potencialo supiktybėti? Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerę-ginekologę, krūtų ligų specialistę (mamologę-onkologę) Juliją Vitko.

Fibroadenomos yra gerybiniai krūtų navikai, dažniausiai diagnozuojami jaunoms 16-35 metų amžiaus moterims. Tai nėra onkologinė liga, tačiau, turint fibroadenomą, krūties vėžio rizika yra 2-3 kartus didesnė.

„Virsmo, kai gerybinis auglys tampa piktybiniu, mes nematome, nėra indikatorių, kurie leistų tiksliai prognozuoti šį procesą. Deja, kai pamatome, būna jau per vėlu. Todėl, diagnozavus fibroadenomą, yra du keliai - stebėti, tikintis, kad navikas liks gerybinis arba kad onkologinę ligą pastebėsime ankstyvojoje fazėje, kai dar galima išgydyti. Kitas kelias - išoperuoti fibroadenomą ir taip eliminuoti jos galimybę supiktybėti“, - sako akušerė-ginekologė Julija Vitko.

Pasak gydytojos, tikimybė, kad iš fibroadenomos išsivystys vėžys, nėra didelė, bet toms moterims, kurioms taip atsitinka, griūva visas gyvenimas. Ypač skaudu, kai praėjus porai mėnesių po gimdymo moterį reikia nukreipti pas onkologus, nes iki tol tik stebėta fibroadenoma per nėštumo laikotarpį supiktybėja.

Rizikos Veiksniai

Fibroadenomų vystymąsi veikia hormoniniai pokyčiai moters organizme. „Kartais moterys abejoja dėl operacijos, kol dar yra negimdžiusios, ir planuoja operuotis fibroadenomas po visų nėštumų. Mano rekomendacija būtų kaip tik pašalinti auglį iki nėštumo, kad neliktų jokios rizikos, jog gerybinė fibroadenoma virs onkologiniu naviku. Nereikėtų baimintis dėl natūralaus maitinimo krūtimi, nes operacijos nekenkia laktacijos procesui, moterys gali natūraliai maitinti savo kūdikius“, - pasakoja akušerė-ginekologė J. „Hormonai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, taip pat amžius - vyresnėms moterims krūties vėžio rizika yra didesnė. Aišku, genetika irgi labai svarbi. Jei šeimos moterys sirgo onkologinėmis krūtų ligomis, rizika, kad fibroadenoma supiktybės, yra didesnė“, - teigia gydytoja.

Echoskopija Ar Mamografija?

Krūtų patikrą galima atlikti pas gydytojus ginekologus kasmetinės apžiūros metu. Jei kyla įtarimų, reikia atlikti detalius tyrimus - krūtų echoskopiją ir / arba mamogramą.

„Tyrimus skiriame priklausomai nuo moters amžiaus. Jaunoms moterims, kurių krūtų liaukinis audinys yra tankus, tyrimus atliekame echoskopu. Vyresnėms moterims papildomai darome mamogramą - rentgeno tyrimą, kuris leidžia pastebėti dar mažesnius darinius krūtyse. Tai du skirtingi tyrimų metodai, kurie ne pakeičia vienas kito informaciją, bet papildo ir leidžia anksti identifikuoti pokyčius krūtyse“, - sako gydytoja J. Vitko.

„Nesiūlome operuoti labai mažų, iki 2 cm, fibroadenomų. Tačiau jei tyrimų metu randame gerybinį naviką, kuriame jau susiformavusi kraujotaka, taip pat kai, palyginę su anksčiau darytais tyrimais, matome, kad darinys auga, o moteris planuoja nėštumą ar vartoti kontraceptikus, tuomet su paciente būtinai aptariame didesnę fibroadenomos riziką supiktybėti ir gydymo galimybes. Jei moteris nusprendžia palaukti ir nesioperuoti gerybinio naviko, krūtis būtinai reikia tikrinti kas šešis mėnesius. Fibroadenomos pačios nesunyksta, prasidėjus menopauzei jos nebeauga, tačiau supiktybėjimo rizika išlieka, todėl labai svarbu kontroliuoti auglį“, - tikina Julija Vitko.

Fibroadenomų šalinimo operacijas iš dalies kompensuoja valstybinės ligonių kasos, todėl tokios operacijos prieinamos faktiškai kiekvienai. Į Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistus gali kreiptis moterys iš visos Lietuvos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Nerimas dėl krūties vėžio rizikos, diagnozavus gerybinį auglį, neturėtų tapti moters gyvenimo palydovu. Laiku diagnozavus ir pašalinus fibroadenomą, jos supiktybėjimo rizika tampa nulinė.

tags: #busto #apsaugos #sistema