Daugelis gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, ypač kampiniuose butuose, susiduria su šaltų sienų ir pelėsio problema. Ši problema ypač aktuali senos statybos namuose, kur prasta šilumos izoliacija ir ventiliacija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apšiltinti daugiabučio kampinio buto sienas iš vidaus, kad išvengtumėte pelėsio, pagerintumėte šilumos izoliaciją ir sukurtumėte jaukią aplinką savo namuose. Taip pat aptarsime, kokias šiltinimo medžiagas pasirinkti geriausia. Sienų šiltinimas iš vidaus gali padėti išspręsti šilumos nuostolių problemą.
Gyvenant paskutiniame aukšte, drėgmė ir pelėsis gali tapti nuolatiniu galvos skausmu, ypač jei nepalaikomas tinkamas vėdinimas. Temperatūros matavimai buto kampuose, apie balkono duris ir langų kampučiuose, rodo, kad po nakties, ypač džiovinant drabužius, langų apačia pasidengia rasos lašeliais. Vėdinimas arba oro kondicionieriaus naudojimas sausinimo režimu tampa būtina sąlyga, norint išvengti pelėsio atsiradimo. Jei laukinė siena yra šalta, drėgmė kondensuojasi dėl didelio temperatūrų skirtumo. Tokiu atveju, sieną reikėtų apšiltinti iš vidaus, prieš tai kruopščiai užtaisyti visus plyšius. Tai geriausia daryti šiltuoju metų laiku. Dėl pačių siūlių hermetizavimo tarp pastato blokų nuomonės išsiskiria.
Buto apšiltinimas iš vidaus gali padėti išvengti pelėsio. Tačiau, vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atliktas šiltinimas kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Specialistai pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo.
Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai. „Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
Šiltinimo Medžiagos ir Technologijos
Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus yra problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių. Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliūtį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.
Kaip išsirinkti geriausią izoliaciją savo namams | „Pasidaryk pats“ namo renovacija
Apsvarstykite šias medžiagas ir technologijas:
- Ultra plona šilumos izoliacija „Korund“: Ši medžiaga, savo konsistencija primenanti dažus, veikia lyg šilumos barjeras. 1 mm storio „Korund“ atstoja 50-60 mm mineralinės vatos.
- Difuzijai atviros sistemos („Knauf TecTem“): Tai perlitinės plokštės, kurios pasižymi geru drėgmės įsiurbimu ir transportavimu. Šioje sistemoje nėra garo izoliacijos, nes susidaręs kondensatas yra išgarinamas.
- Ekovata: Tai vienintelė termoizoliacinė medžiaga, kuriai nereikia jokių plėvelių. Ekovata turi antiseptinių savybių, todėl apšiltintoje sienoje neleis atsirasti pelėsiui.
- Poliuretano putos (Polynor): Vienkomponentės purškiamos poliuretano putos, skirtos apšiltinimui iš vidaus ir išorės.
Apšiltinus lauko sienas, atsiranda rasos taškas, kuriame kondensuojasi drėgmė. Tradiciniai šiltinimo variantai (mineralinė vata arba polistirenas, garo izoliacinis sluoksnis ir apdailos sluoksnis) yra ribojami izoliacijos storiu, nes didesnis storis gali sukelti didesnius kondensato kiekius, kurių siena nebesugeba absorbuoti, ir atsiranda pelėsis. Rasos taškas sienoje - viena pagrindinių pelėsio atsiradimo priežasčių.
Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją. Santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 procentų. Patalpas reikia nuolat valyti, o pelėsio pažeistus paviršius valyti cheminėmis antipelėsinėmis priemonėmis. Langas anksčiau buvo oficialiai pripažinta pastato vėdinimo sistemos dalis. Tačiau modernūs plastikiniai langai yra sandarūs, todėl būtina pasirūpinti papildoma ventiliacija. Dažnas vėdinimas, ištraukiamoji ventiliacija virtuvėje ir vonioje, bei drėgmės surinkikliai gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.
Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Svarbūs Aspektai
- Konsultacija su specialistais: Prieš pradedant šiltinimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertins jūsų buto situaciją ir patars, kokias medžiagas ir technologijas pasirinkti.
- Namo bendrijos įsitraukimas: Jei pelėsis plinta ne tik jūsų bute, bet ir kituose tos pačios laiptinės butuose, būtina kreiptis į namo bendriją, kad būtų sprendžiama problema kompleksiškai.
- Sandarumas: A-A++ klasės namuose sienos turi būti absoliučiai nelaidžios orui.
Medžiagų Palyginimas
Apžvelkime pagrindines šiltinimo medžiagas ir jų savybes lentelėje:
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ultra plona šilumos izoliacija „Korund“ | Lengva naudoti, atstoja didelį kiekį mineralinės vatos | Gali būti brangesnė už kitas medžiagas | Tinka įvairiems paviršiams |
| Difuzijai atviros sistemos („Knauf TecTem“) | Geras drėgmės įsiurbimas ir transportavimas, ekologiška | Reikalauja specialaus armavimo mišinio | Nėra garo izoliacijos |
| Ekovata | Nereikia plėvelių, antiseptinės savybės | Gali būti sunku montuoti | Reikalauja specialaus įrengimo |
| Poliuretano putos (Polynor) | Lengva naudoti, greitai džiūsta | Gali būti brangesnė, reikalauja apsaugos nuo UV spindulių | Tinka sunkiai pasiekiamoms vietoms |
Apšiltinus kampinio buto sienas iš vidaus, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant medžiagų pasirinkimą, ventiliaciją ir drėgmės kontrolę.
tags: #butuose #sienu #apsiltynimas