Stogas yra vienas svarbiausių namo elementų, užtikrinantis jo funkcionalumą ir nulemiantis architektūrinį vaizdą. Jis saugo nuo įvairių aplinkos poveikių, tokių kaip šaltis, lietus, sniegas, ir užtikrina tinkamą vandens nutekėjimą nuo sienų ir cokolio. Šlaitiniai stogai dažniausiai naudojami individualių namų statyboje.
Šlaitinio Stogo Konstrukcija
Šlaitinio stogo konstrukciją sudaro laikančioji ir atitvarinės dalys. Laikančiosioms konstrukcijoms dažniausiai naudojama mediena, įskaitant murlotą (mūrtašį), gegnes, stygas ir papildomas atramines konstrukcijas.
Murlotas (Mūrtašis)
Murlotas montuojamas ant išorinių sienų ir yra pagrindas, ant kurio remiasi gegnės. Jis perima ir suvienodina apkrovas, tenkančias sienų konstrukcijoms. Esant didesnėms apkrovoms, rekomenduojama įrengti gelžbetoninį vainiką, prie kurio tvirtinamas murlotas. Murlotas tvirtinamas prie gelžbetoninio vainiko įbetonuojant sriegtus strypus ir pritvirtinant varžtais su plačiomis poveržlėmis. Tarp mūro ir murloto būtina kloti hidroizoliaciją.
Mediena Stogo Konstrukcijai
Stogo konstrukcijai naudojama tik išdžiūvusi mediena, be nestabilių šakų, puvinio ir didelių plyšių. Gegnių parametrus turi parinkti konstruktorius, atsižvelgdamas į stogo dangą, sniego apkrovą, ilgį, atstumą tarp gegnių ir šlaitinio stogo nuolydį. Šlaitinį stogą veikia didelės horizontalios krypties jėgos, kurias kompensuoti padeda stygos arba papildomos atramos.
Grebėstai
Grebėstai montuojami statmenai gegnėms ir laiko stogo dangą arba ištisinį paklotą. Grebėstavimas gali būti tankus, retas arba ištisinis. Ant gegnių klojama vėjo izoliacinė plėvelė, kuri tvirtinama ventiliacinėmis lentelėmis (tašais), ant kurių kalami grebėstai.
Klijuota Mediena
Klijuota mediena gaminama supjausčius eglės medieną tašeliais ar lentomis (lamelėmis) ir išdžiovinus iki 8-15 proc. drėgmės. Klijuojant pašalinamos medienos įdos. Klijuotos medienos konstrukcijos dažnai naudojamos arenų, sporto salių, stadionų ir žemės ūkio pastatų stogo konstrukcijose dėl mažo šiluminio laidumo, mažo svorio ir paprasto montavimo.
Gegnių Projektavimas
Tarpai tarp gegnių projektuojami 0,4-1,2 m pločio. Gegnės ruošiamos iš masyvios arba klijuotos medienos. Jas veikia nuolatinės (stogo dangos svoris) ir kintamos (sniego apkrovos) apkrovos. Sniego apkrovos apskaičiuojamos pagal LST EN 1991-1-3 projektavimo normas. Stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m². Gegnių matmenis ir tarpų plotį nustato konstruktorius, atsižvelgdamas į stogo dangą, nuolydį, apšiltinimo storį ir kitus faktorius.
Murloto Tvirtinimas
Murlotas tvirtinamas prie monolitinio 15-20 cm aukščio žiedo, išlieto viso namo perimetru. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai varžtai. Ant žiedo klojama hidroizoliacija, ant jos - murlotas, kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo.
Medienos Klasė
Gegnės projektuojamos iš C18 klasės medienos, kai mediena masyvioji, ir Gh24 klasės, kai mediena klijuota. Gegnes veikia nuolatinės (keraminių čerpių danga bei nuosavas svoris) ir kintamos (sniego apkrovos) apkrovos. Stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m².
Stogo Nuolydis
Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydžio stogams - atvirkščiai. Naudojant atitinkamus sprendinius, bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo, tačiau tam reikės papildomų skaičiavimų, medžiagų ir patyrusių stogdengių.
Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45° stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams.
Pagrindinės Laikančiojo Karkaso Dalys
Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo, gegnės, grebėstai. Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų, priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos (blokelių atsparumo gniuždymui) bei stogo apkrovų.
Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai.
Stogo Ploto Apskaičiavimas
Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių.
Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą. Skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų. Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc.
Stogo nuolydžio kampas taip pat gali būti išreikštas procentais. Kad paskaičiuotumėte procentus, visų pirma reikia žinoti aukštį (atstumą nuo pagrindo iki stogo viršūnės) ir ilgį. Kad gautumėte reikšmę procentais, padauginkite gautą rezultatą iš 100. Procentus taip pat galite paversti į laipsnius.
Stogo Ploto Apskaičiavimo Koeficientai
Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją. Pavyzdyje vartotas terminas „c“ yra ne kas kita, kaip ilgosios stogo kraštinės C ir stogo pločio A horizontalioje projekcijoje santykis (kai C suradimui naudojamasi kampo kosinusu).
| Stogo Nuolydžio Kampas | c Vertė |
|---|---|
| 20° | 1.064 |
| 30° | 1.155 |
| 45° | 1.414 |
Šiltinimo Sprendimai
Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį.
Mansardos Naudingasis Plotas
Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2- 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis gali būti naudingas gyvenamasis plotas.
Dvitėjinės Sijos
Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas. UAB „Abelt" naudoja tik gerai išdžiovintą suomišką eglės medieną mediniams dvitėjų sijų tašams gaminti, specialius klijus ir įrangą, kas leido įmonei gauti techninio įvertinimo sertifikatą.
„Dvitėjinės sijos stogui ar perdangai visgi yra konstrukcinis jungiamasis elementas, mes negalime rizikuoti prastesne žaliava ar netvirtomis jungtimis. Būtent dėl tos priežasties naudojame labai gerai išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą medieną. Tikriname, ar mediena atitinka standartą, kad nebūtų perdaug šakota, nes išdžiūvusios šakos iškrenta ir silpnina stogo konstrukciją. Neretai tenka matyti dvitėjinių sijų skelbimų su didelio šakotumo medienos flangais. Ne visi supranta, kad tai didelė rizika, kuri ateityje gali virsti nemenkomis išlaidomis. Juk stogas yra laikančioji konstrukcija."
Abelt dvitėjinės sijos - klasikinis konstrukcinis gaminys iš medienos. Dėl aukščiau minėtų savybių dvitėjinės sijos ilgaamžiškesnės nei mediena, jos lengvesnės ir jų montavimas greitesnis.
Santvaros
Daugelis laikančiajai stogo konstrukcijai renkasi tradicines medines gegnes, kartais nė nežinodami, kad yra greičiau įrengiamų ir patikimesnių konstrukcijų. Santvaros - tai rėminė sijų konstrukcija, kurios elementai sujungti tarpusavyje, jų visuma sudaro laikančiąją stogo konstrukciją. Santvarinis stogas projektuojamas ir gaminamas naudojant programinę įrangą, kuri apskaičiuoja apkrovas ir, kaip žinia, neklysta. Taip suprojektuoti ir gamybos ceche surinkti stogo konstrukcijos elementai pagaminami tiksliau ir sumontuojami greičiau nei tradicinė gegnių konstrukcija. Taupomas stogdengių darbo laikas ir kaštai. O kartais ir pinigai medienai, nes reikia mažiau sijų tokiai pat laikančiajai galiai sukonstruoti. Be to, santvarinė konstrukcija gali dengti platesnius nei 6 m tarpatramius, nes laiko didesnes apkrovas. Stogo konstrukcijos elementai ceche surenkami iki tokio lygio, kad būtų patogūs transportavimui. Santvaros gaminamos iš sausos, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovintos C24 klasės kalibruotos eglės medienos. Tokios medienos drėgnumas vienodas visame skerspjūvio plote, kiekvienas tašas įvertinamas pagal stiprumines savybes, kas yra labai svarbu stogo konstrukcijai.
Stogo Sandarumas Ir Hidroizoliacija
Šlaitinis stogas yra karkasinė konstrukcija, jos sandarumą užtikrina vandens garų ir oro barjeras. Kad vanduo nepatektų į stogo konstrukciją, prieš stogo dangą iš viršaus klojama hidroizoliacinė plėvelė. Jų yra dvi rūšys: tik hidroizoliacinė (atlieka tik vandens nepralaidumo funkciją, viena iš jos rūšių yra antikondensacinė plėvelė) ir difuzinė, turinti hidroizoliacijos ir apsaugos nuo vėjo funkcijas.
Hidroizoliacinė plėvelė ar membrana yra speciali plėvelė, skirta stogo konstrukciją papildomai apsaugoti nuo išorinio vandens patekimo. Kurią apšiltinamo stogo konstrukciją pasirinkti - apsisprendimo klausimas, abi jos patikimos. Kad patekusi drėgmė turėtų galimybę išgaruoti, stogo konstrukcijoje formuojami oro tarpai. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės.
Stogo Šiltinimas
Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo", neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą. Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu - šildoma gyvenamoji erdvė. Didžiausias šilumos ir garso izoliacijos efektyvumas bus pasiektas, jei stoge įrengta „sluoksniuota konstrukcija“ - t.y., susidedanti iš dviejų ar trijų termoizoliacinių ir garsą sugeriančių sluoksnių.
Garso Izoliacija
Galvojant apie stogo garso izoliaciją, reikia atsižvelgti, ar gamintojas savo izoliacijos gaminiams deklaruoja garso sugerties koeficientą, kuris nusako medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją. Koeficientas žymimas raide α (alfa) ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos.
Termoizoliacinės Medžiagos
Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą stogui turėtų lemti šios medžiagos savybės: deklaruojamas šilumos laidumo λD koeficiento dydis, laidumas vandens garams, degumo klasė, akustinės savybės, matmenų stabilumas (šlaitiniams stogams svarbus parametras dėl įkaitimo), montavimo patogumas.
Stogo dangų pardavėjai pagal projektą paprastai sukomplektuoja visas reikalingas stogui įrengti medžiagas, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemas, kraigo ir vėjalenčių detales, plėveles ir kt. Termoizoliacinių medžiagų pardavėjai pagal projektą parenka reikiamas medžiagas, turi parengę standartinių, dažniausiai naudojamų mazgų brėžinius, konsultuoja tiek architektus, tiek statytojus, sprendžia netipinius atvejus. Kai kurių gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą.
Šilumos Tilteliai
Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis. Jeigu stogo apkrovos didesnės, ant laikančiųjų sienų turi būti suformuotas monolitinis 15-20 cm aukščio žiedas. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai strypai. Ant žiedo viršaus klojama hidroizoliacija, ant jos montuojamas medinis mūrtašis (murlotas), kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo.
Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis. Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas - įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas - pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje.
Šalta Palėpė
Jeigu po stogu bus šalta palėpė, tokiu atveju stogas nešiltinamas, racionaliau yra apšiltinti perdangą. Kaip žinia, šiluma kyla į viršų, todėl perdangos nešildomoje palėpėje apšiltinimo tikslas - kiek įmanoma mažesni šilumos nuostoliai per šią konstrukciją.
Jeigu perdanga medinė, pirmasis šiltinimo sluoksnis turėtų būti iš apie 50 mm universalios akmens vatos PAROC Ultra. Ant šio sluoksnio klojama vandens garus ir orą izoliuojanti polietileno plėvelė, kurios kraštai užleidžiami apie 10 cm ir suklijuojami lipnia juosta. Šiuo atveju sandarumą turi užtikrinti būtent ši plėvelė, todėl svarbu, kad ji būtų nepažeista, sandariai suklijuotos siūlės. Pagrindinis termoizoliacijos sluoksnis - 350- 500 mm sluoksnis PAROC Ultra (bendras šiltinamojo sluoksnio storis ir sluoksnių skaičius parenkami remiantis skaičiavimais). Ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio dengiama vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS35 arba PAROC WAS 25t arba plėvelė, kuri turi būti atvira difuzijai. Jeigu pati šiltinamoji medžiaga turi specialų sutankintą viršutinį sluoksnį, tada vėjo izoliacijos nereikia.
Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.
Poliuretano Putos
Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Taigi, jei apsisprendėte turėti šiltą ir sandarų stogą, apšiltintą poliuretanu, jūsų uždavinys yra pasirinkti profesionalus, kurie dirba su geros kokybės putomis. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, su kokiomis putomis dirba apšiltintojai, ar jie savo interneto svetainėje pateikia oficialias poliuretano putų deklaracijas. Tai svarbu dėl to, kad poliuretano putų kokybė lemia jų ilgaamžiškumą, atsparumą karščiui, dėl kurio prastesnės kokybės putų sluoksnis dėl temperatūros gali suskilinėti.
Purškiamos poliuretano putos gali būti uždarų ir atvirų porų arba didesnio ir mažesnio tankio. Atvirų porų poliuretano putos yra elastingos ir geriausiai tinka stogų apšiltinimui, uždarų porų poliuretano putos yra atsparesnės gniuždymui. Atvirų porų poliuretano putų vandens garų varžos faktorius µ - 3,3 (pagal EN 12086), o tai reiškia, kad medžiaga yra šiek tiek laidi oro garams, patekę į medžiagą jie pasišalina, šis procesas liaudiškai vadinamas „kvėpavimu“. Akmens vatos vandens garų varžos faktorius yra 1, vadinasi, ši medžiaga yra labiau laidi garams ir geriau juos pašalina. Kita vertus, stogo konstrukcijos apšiltinimui vandens garų varžos faktorius nėra labai svarbus, išskyrus padidintos drėgmės patalpų stogus.
Stogo apšiltinimas poliuretano putomis greitas, nedidelio namo šlaitinį stogą galima apšiltinti per kelias valandas.
Sublokuotu šlaitinių stogų ylaja. Stogo danga 'clasic'. Montavimas ir galutinis rezultatas. Stater.
Stogo Dangos Pasirinkimas
Vienas iš esminių aspektų renkantis stogo dangą yra stogo nuolydis. Kiekviena stogo danga turi skirtingą minimalų stogo nuolydį, kuriam esant ją galima montuoti. Kai kurios stogo dangos tiesiog nėra tinkamos dengti ant stogo su per mažu ar per didelio nuolydžiu. Taip pat gali reikėti įrengti dvigubą izoliacinį sluoksnį nuo drėgmės ar naudoti nestandartines izoliacines plėveles.
Stogo danga svarbus pastato elementas. Ji sutvirtina namo karkasą ir saugo nuo visų aplinkos veiksnių - lietaus, sniego, vėjo, šalčio ir karščio. Kuo kokybiškesnė, tuo ir apsauga patikimesnė. Pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo pastato projekto ir stogo tipo. Danga, tinkanti šlaitiniam stogui, įprastai netinka plokščiam ir atvirkščiai.
Jeigu stogo konstrukcija, ant kurios montuosite dangą, nėra labai tvirta, rinkitės lengvesnius variantus. Pavyzdžiui, skardą, plieną ar šiferį. Pirmieji du lengviausi, bet gali girdėtis lietaus keliamas triukšmas. Jei gyvenate arčiau jūros, skarda nelabai rekomenduojama, nes gali greičiau surūdyti. Keramikinės čerpės gražios, bet gana brangios ir trapios. Bituminės čerpelės - vienas paklausiausių pasirinkimų, nes adekvatus kainos ir kokybės santykis. Pasižymi kokybe ir garso izoliacinėmis savybėmis.
Stogo dangos grožis priklauso nuo to, prie kokio eksterjero derinsite. Svarbu spalvų dermė. Jas derinkite prie lauko sienų spalvos. Rinkitės pagal savo skonį, bet atsižvelkite ir į bendras mados bei grožio tendencijas.