Apmokestinamas Nekilnojamas Turtas Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Nekilnojamo turto mokestis yra mokamas gyventojų už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra apmokestinamas nekilnojamas turtas, kokie yra mokesčio tarifai, kokios lengvatos taikomos ir kaip vyksta deklaravimo bei sumokėjimo procesas.

Kas Yra Nekilnojamojo Turto Mokestis?

Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės.

Mokesčio Mokėtojai

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio Objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis. Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:
  • nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje;
• nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai priklauso nuo įvairių kriterijų ir gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės sprendimų. Štai pagrindiniai tarifų intervalai:

• Nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
• Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
• Pagrindiniam gyvenamajam būstui - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šį terminą nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas. Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.

Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Yra numatytos įvairios lengvatos ir išimtys, leidžiančios sumažinti arba išvengti nekilnojamojo turto mokesčio. Štai keletas pagrindinių:

• Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės.
• Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai, pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, esantis kapinių teritorijoje, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis): užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, valstybės ar savivaldybių, bankrutavusių įmonių, aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Svarbu žinoti, kaip teisingai deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Procesas skiriasi priklausomai nuo to, ar esate fizinis, ar juridinis asmuo, ir nuo mokestinio laikotarpio.

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius

• Fiziniams asmenims: mokesčių administratorius apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
• Juridiniams asmenims: nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų, avansinių mokesčių mokėti neprivaloma.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius

• Fiziniams asmenims: už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Kitiems mokesčių mokėtojams: nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie nekilnojamojo turto mokestį:

• Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
• Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
• Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
• Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
• Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
• Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Pakeitimai Nuo 2026 Metų

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus.

Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės.

Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.

Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.

tags: #apmokestinamas #nekilnojamas #turtas2019 #metai