Dokumentinis filmas „Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas“ atskleidžia vieno žymiausių lietuvių rašytojų gyvenimą ir kūrybą nauju rakursu. Apie lietuvių literatūros milžiną Vincą Mykolaitį-Putiną yra daug rašyta, kurti dokumentiniai filmai, tačiau scenarijaus autorius ir režisierius Juozas Javaitis į šią asmenybę pažiūrėjo savitu rakursu, pateikė daug naujų įdomių faktų.
Pasak autoriaus, jam svarbiausia buvo filmo turinys, jis papasakojo tai, ką ir norėjęs papasakoti, naudojęs dokumentiką, pokalbius, vengęs vaidybinių elementų.
Filmo Siužetas ir Turinys
Antroji filmų diptiko „Vieno buto istorija“ dalis pasakoja apie butą Tauro gatvėje, Vilniuje, taip vadinamame profesorių name, kur šiuo metu veikia Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. Du dešimtmečius, nuo 1947 iki 1967 metų, čia buvo rašytojo namai, kurie tapo pasakojimo atspirties tašku filmo scenarijaus autoriui ir režisieriui Juozui Javaičiui. Per Vinco Mykolaičio-Putino biografijos ir kūrybos faktus filme atsiskleidžia šviesuomenės gyvenimo sovietų okupuotoje Lietuvoje ypatumai.
Filme matysime archyvinę medžiagą iš asmeninių rašytojo ir valstybės archyvų. Filme prisiminimais dalijasi Emilijos sūnėnas Vytautas Balčiūnas ir jo žmona Irena. Pirmą kartą taip detaliai parodomas poeto žmonos Emilijos vaidmuo šeimoje, kurioje nuolat gyveno sūnėnas ir dukterėčia, dažnai apsistodavo kiti įnamiai, giminaičiai.
Vertėja Irena Balčiūnienė visą gyvenimą kruopščiai rinko rašytojo šeimos gyvenimo faktus, išsaugojo savo anytos Emilijos Mykolaitienės asmeninį archyvą, jos dienoraščius, iš kurių filme sužinome apie ano laiko bestselerio „Altorių šešėly“ autoriaus asmeninio gyvenimo paslaptis bei vėlesnę Emilijos ir Vinco Mykolaičių šeimos dramą.
Prieštaringi emociniai išgyvenimai persipina su sovietų okupacijos realybe ir paaštrėja, kai į filmo pasakojimą įsipina iki šiol vis dar paslaptimi išliekantis literatūrologės bei menotyrininkės Irenos Kostkevičiūtės išskirtinis dėmesys Putino asmenybei bei kūrybai.
Komentuodama Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos išskirtinumą lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė filme akcentuoja, kad Putino asmenybės veikime išliko ontologinis laisvės lygmuo kaip pagrindinis atramos taškas: jeigu žmogus ir patenka į nelaisvę, - o Putinas į ją patekdavo, - tai žmogus sukaupia savo dvasines jėgas pasisukti į laisvę, prasmę, viršūnes, idealus.
Filmo Kūrybinė Grupė
- Scenarijaus autorius ir režisierius: Juozas Javaitis
- Operatorius: Donatas Buklys
- Montažo režisierius: Linas Grubys
- Prodiuserė: Daiva Bilinskienė
- Studija: TViP, 2019
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vinco Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondas, Vilniaus miesto savivaldybė.
Vinco Mykolaičio-Putino Biografijos Faktai
Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškėse. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1915 m. buvo įšventintas kunigu, bet kunigo darbo nedirbo. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, vėliau - Fribūro ir Miuncheno universitetuose.
1923-1929 m. dėstė Lietuvos universitete, 1928 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Mirė 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje.
Svarbiausi Kūriniai
V. Mykolaičio-Putino kūryba apima poeziją, romanus, dramas ir literatūros studijas. Žymiausi kūriniai:
- Raudoni žiedai (1917)
- Altorių šešėly (1933)
- Keliai ir kryžkeliai (1936)
- Sukilėliai (1957, 1967)
Atminimo Įamžinimas
V. Mykolaičio-Putino atminimas įamžintas įvairiais būdais:
- Pilotiškėse veikia V. Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus (nuo 1971 m.).
- Vilniuje įkurtas V. Mykolaičio-Putino muziejus (1986 m.).
- Įsteigta V. Mykolaičio-Putino draugija (1992 m.).
- Įkurtas V. Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondas.
- Nuo 2017 m. Prienų rajono savivaldybė kas penkerius metus teikia V. Mykolaičio-Putino literatūrinę premiją.
Taip pat sukurti dokumentiniai filmai apie rašytoją, tarp jų ir „Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas“ (2019, rež. J. Javaitis).