Ši problema opi ne tik lietuviams, bet ir, pavyzdžiui, danams. Tik jiems, atrodo, šiuo metu sekasi labiau. Štai Kopenhagoje pradėta realizuoti įperkamo būsto programa. Ar Vilniuje bent panašią į įperkamo būsto idėją būtų galima realizuoti?
Danijos sostinėje įperkamo būsto idėją paskelbė patyrusi politikė Ritt Bjerregaard. „Įperkamo būsto programos reikia tam, kad patvirtintume, jog Kopenhaga išlieka miestu, atviru visiems. Svarbu, kad mokytojai, medicinos seserys ar policijos darbuotojai galėtų sau leisti gyventi mieste, kuriam tarnauja”, - skambiai pareiškė R. Ir ėmėsi darbo.
Netrukus paskelbta, kad kuriama programa, sutrumpintai pavadinta „5*5”. Jos esmė - pasiekti, kad per 5 metus - iki 2010-ųjų - danams būtų pastatyta 5 tūkst. įperkamų būstų. Už jų nuomą naujakuriams per mėnesį tektų atseikėti 5000 kronų (apie 2270 litų).
2006-ųjų vasarą Danijos sostinėje įsteigta nepavaldi miesto valdžiai ir pelno nesiekianti organizacija - „Įperkamo būsto fondas” (Affordable Housing Foundation). „Įperkamo būsto fondo” pirmininkas Jorgenas Nue Miolleris „Statybai ir architektūrai” pripažino, kad tai atlikti nebuvo paprasta.
„Danijos vyriausybės palaikymas buvo menkas. Būtent dėl žemės sklypų, kuriuose būtų galima statyti įperkamą būstą, iškilo daugiausia problemų. Fondo valdybai teko gerokai pasukti galvą, kaip sukaupti lėšų įperkamam būstui. Nutarta statyti lengvai ir greitai surenkamus namus, kurių modeliai buvo kurti Estijoje. Vien tai leido sumažinti statybos kaštus maždaug ketvirtadaliu. 2007-ųjų pavasarį pradėtas įgyvendinti pilotinis projektas - pastatyta 12 naujų sublokuotų namų. Jie Kopenhagoje sulaukė didelio susidomėjimo.
Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje
Tiesa, Kopenhagos merės R. Bjerregaard programa „5*5” neišvengė kritikos. Idėją skeptiškai vertina ne vien kai kurie opozicijos atstovai šalies vyriausybėje. „Iš tiesų darbai vyksta lėčiau, nei planavome. Tačiau manau, kad pagrindinius iššūkius mes jau įveikėme. Savo idėją pastatyti 5000 įperkamų būstų paversime tikrove, tik prireiks kiek daugiau laiko”, - žadėjo J. N. Savivaldybė ir fondas iš tiesų nė nemano atidėti projekto į šalį.
Teigiama, kad per pastaruosius 10 metų Kopenhagoje būsto kainos išaugo net 6 kartus. Visoje Danijos sostinėje yra apie 290 tūkst. būstų. Nors socialinis būstas čia sudaro net 21 proc., tačiau labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies poreikiai vis dar nėra tenkinami. Kopenhagos savivaldybė tikisi, kad per 10-15 metų įperkamas būstas sudarys apie 10 proc. viso statomo naujo būsto. Planai, kaip pabrėžia projekto kritikai, yra galbūt pernelyg drąsūs.
Įperkamo būsto „5*5” programoje dalyvauja ir kelios privačios kompanijos. Bene garsiausia jų - viena didžiausių Danijoje būsto vystymo kompanijų bendrovė KUBEN. Ji įsitikinusi, kad mūsų šalyje įperkamo būsto poreikis šiandien - milžiniškas. „Mums įperkamo būsto reikia kur kas labiau nei danams. Lietuviams būstas kelis kartus sunkiau įkandamas nei Vakarų Europos valstybių gyventojams.
„Ten žeme disponuoja miesto savivaldybė, jų rankos yra laisvesnės. Mes tokio malonumo sau leisti negalėtume. E. Lementauskas teigė, kad bene vienintelė išeitis sostinėje - vystyti vadinamąjį socialinį būstą. Tiktai, skirtingai nei dabar, daugiau darbų esą būtų galima perduoti privačioms kompanijoms. „Taip sutaupytume laiko, dirbtume paprasčiau. Bendrovės „Ober-Haus” atstovas R. Pleteras mano, kad tai, ar Lietuvoje kada nors atsiras įperkamo būsto programos analogas, priklausys nuo politinės valios.
R. Pleteras įsitikinęs, kad privataus kapitalo bendroves, jei būtų tam tikra ekonominė nauda, sudomintų panašūs į danų projektai. „Be abejo, korupcijos mastas mūsų šalyje yra didesnis nei Danijoje. Ar vis dėlto Lietuvoje įperkamo būsto idėja iš esmės neskamba utopiškai? „Utopija daugiau dvelkia valstybės politika, kuri neva siekia išsaugoti savo gyventojus, bet menkai investuoja į jaunus žmones, nepadeda jiems patenkinti būtiniausių poreikių - pavyzdžiui, įsigyti būstą. Įperkamas būstas Lietuvoje tikrai atsiras. Tačiau ne per naktį”, - vylėsi D.
Statybininko kortelė Lietuvoje
Kaip rašoma liepos 31 dieną derinimui pateiktame lydraštyje, projektų tikslas - įteisinti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės - statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės privalomumą, siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybų sektoriuje.
„Įstatymų projektų uždavinys - užtikrinti, kad kiekvienas savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis statybos darbus, ir juridinio asmens, vykdančio statybos darbus, darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų statybininko kortelę ir duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis būtų įtraukti į Statybininkų tapatybės informacinę sistemą, kurioje rangovas ir statytojas (užsakovas) turės pateikti duomenis, susijusius su statybviete, darbuotojų darbo laiko apskaita ir kt.“, - rašoma dokumente.
Teigiama, kad įdiegus statybininko kortelę valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei bus užtikrinta, kad statybininko kortelės turėtojas dirba legaliai (atitinkamai, operatyvus nelegaliai dirbančių ir „pašalinių“ asmenų statybvietėje identifikavimas).
Statybininkų saugos tapatybės kortelė padės kovoti su nelegaliu darbu
Taip pat bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus. Bus nuotoliniu būdu vykdoma kontrolė (ar pravesti reikiami instruktažai, gauti visi leidimai ir kt.). Galiausiai, statybininko kortelė užtikrins realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio, realias prielaidas darbų saugos (ir aplinkos saugos) kontrolei (žinomi visi objektai, kurie gali būti inspektuojami).
Lydraštyje nurodyta, kad įstatymų projektų įgyvendinimui reikės 1,5 mln. eurų lėšų ir kasmet 200 tūkst. eurų Statybininkų tapatybės informacinės sistemos palaikymui. Lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Sistemos tvarkytoja ir valdytoja bus Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Ar Lietuva yra skurdi, ar turtinga šalis?
Darbuotojai iš Ukrainos
Statybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakojama, kad statybos yra viena iš didžiausių šešėliu pasižyminčių veiklų Lietuvoje. Apie 95 tūkst. darbuotojų dirba statybos sektoriuje, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, o apie 14 tūkst. - pagal individualios veiklos pažymas. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500-700 mln. eurų pajamų.
„Pažymėtina, kad individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą daugiausia vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi, nei dirbti Lietuvoje, o turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu. Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nes pagal patikrinimų metu surinktą informaciją, jiems dažnai vadovauja Lietuvos piliečiai, su kuriais jie nėra sudarę jokių sutarčių, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė.
Nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui pirmiausia turėjo įtakos geopolitinė padėtis Ukrainos, taip pat Lietuvos auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose bei užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykimo į Lietuvą tvarkos supaprastinimas. Laisvas darbuotojų judėjimas, iš vienos pusės, suteikė didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės - sudarė ir galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms“, - aiškina projekto rengėjai.
Dokumente dar pastebima, kad VDI, vykdydama statybų sektoriaus nelegalaus darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo, o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo.
Dažnai nustatyti nelegaliai dirbę asmenys pabėga iš statybvietės arba teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti. „Tokiais atvejais, atliekant nelegalaus darbo tyrimus, generalinių rangovų vadovai ar jų įgalioti atstovai pateikia VDI inspektoriams statybos rangos darbų sutartis su kitomis įmonėmis.
Būna atvejų, kad ir šios įmonės taip pat pateikia sudarytas rangos sutartis, o su jų vadovais arba nepavyksta susisiekti arba joms būna pradėtos bankroto procedūros, arba tai įmonės, kurios daug kartų baustos už įvairius darbo teisės pažeidimus. Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones, yra dažni, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi, t. y. generaliniai rangovai nedisponuoja pakankama informacija apie subrangovus.
Pastebėtina ir tai, kad generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais dirbančių įmonių. Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VDI turi labai ribotas galimybes bausti generalinius rangovus už statybos objekte nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, kurie galimai dirbo subrangovų naudai. Pažymėtina, kad VDI vis sunkiau efektyviai kontroliuoti nelegalų darbą statybų sektoriuje, prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis atgrasinti nuo šešėlio darbo rinkoje“, - rašoma dokumente.
Apdailos darbai
Rašte dar kalbama apie tai, kad statybų sektoriuje taip pat pastebėta, jog vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai neįregistravę veiklos - dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. „Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla.
Pažymėtina, kad iš 2018 metais statybos sektoriuje nustatytų 1380 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, net 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą“, - rašoma dokumente.
Numatytos baudos
Ministerija norėtų Administracinių nusižengimų kodekse numatyti baudas už statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos pažeidimus. Fiziniams asmenims bauda siektų nuo 500 iki 1,1 tūkst. eurų, o pakartotinai - nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų. Už tvarkos pažeidimą juridinio asmens vadovas būtų baudžiamas nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų, o pakartotinai - nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
„Numatytų baudų dydžiai yra nustatyti atsižvelgus į baudų dydžius, numatytus Statybos įstatyme už panašius pažeidimus“, - aiškina pasiūlymo autoriai. eurų už kiekvieną darbuotoją. Pakartotinai - nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų. Rangovas ar statytojas (užsakovas) už tvarkos pažeidimą būtų baudžiamas nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o pakartotinai - nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų.
Ministerija sutinka, kad statybininko kortelė iš dalies apsunkins smulkų ir vidutinį verslą. „Atsižvelgiant į tai, kad Statybininkų tapatybės informacinė sistema bus centralizuota sistema, turinti sąsajų su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis, ir ženkli dalis duomenų jau bus perduota Statybininkų indentifikavimo informacinei sistemai, kas sumažins administracinę naštą verslo atstovams.
Rangovas ir statytojas (užsakovas) turės individualią prieigą prie Statybininkų informacinės sistemos ir lengvai galės prie jos prisijungti informacinės technologijos priemonėmis (mobilia programėle ir kt.)“, - rašoma lydraštyje. Statybininkų informacinę sistemą planuojama įgyvendinti 2020-2021 metais.
Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje
Lietuvoje kasmet daugėja imigrantų. Dažniausiai jie atvyksta iš Ukrainos bei Baltarusijos ir įsidarbina vežėjų ar statybos įmonėse. 15min lankėsi vienoje sostinėje esančioje statybų aikštelėje, kur sutiko 25 metų baltarusį Dzianį Baltramuną. Jis pasakojo Lietuvoje gyvenantis dvejus metus, o statybų kompanijoje „Eikos statyba“ betonuotoju dirbantis 4 mėnesius. Darbas ankstesnėje įmonėje netenkino, nes esą laiku nebuvo mokamas atlyginimas, tačiau čia kitaip - dirbti patinka.
„Taip, viskas normaliai, viskas gerai, atlyginimą moka laiku“, - sakė jis. D.Baltramunas nuo pirmadienio iki penktadienio, po 8 valandas per dieną, betonuoja. Nors ir nuomojasi butą Vilniuje, tačiau kiekvieną penktadienį grįžta į gimtinę - Baltarusiją. Iki jo namų vos 100 kilometrų. Be to, įdomu, kad geromis darbo sąlygomis Lietuvoje besidžiaugiantis imigrantas minėtoje įmonėje pakvietė dirbti ir savo draugą baltarusį.
15min primena, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje popieriuje yra 607 eurai, o Baltarusijoje - 160 eurų. „Sodros“ duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas „Eikos statyboje“ pernai lapkritį buvo 1450 eurų. Bent kol kas D.Baltramunas planuoja ir toliau dirbti Lietuvoje.
Darbas Lietuvoje vilioja užsieniečius
Baltarusiai labiau kvalifikuoti
„Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas 15min sakė, kad šiuo metu įmonėje dirba 155 darbuotojai. Apie 100 žmonių profesijos yra darbininkiškos, iš jų 20 užsieniečių - 13 ukrainiečių ir 7 baltarusiai.
Kalbėdamas apie tautų skirtumus, A.Čebanauskas pastebi, kad neretai dirbti į Lietuvą atvykusių baltarusių turima kvalifikacija yra aukštesnė nei ukrainiečių. Kadangi darbų kokybė yra svarbi, juos reikia labiau kontroliuoti. „Čia būtent mentalitetas, yra tas toks sovietinis mąstymas, kad atėjau į darbą ir man jau turi būti mokama. Va tas tikrai yra, tas jaučiasi ir tą mąstymą perlaužti nėra lengva. Kokybės samprata yra tokia reliatyvi sąvoka - mūsų kokybiniai reikalavimai kardinaliai skiriasi nuo to, kaip jie įpratę dirbti Ukrainoje“, - kalbėjo A.Čebanauskas.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, įmonės įdarbinti gali tik trūkstamų specialybių darbuotojus (užsieniečius). Šioje bendrovėje imigrantai dirba metalo konstrukcijų, gelžbetonio montuotojais, betonuotojais, mūrininkais, suvirintojais. Tiesa, minėtame sąraše šiemet nebeliko betonuotojo specialybės. „Mūsų manymu, ji turėtų būti. Ta specialybė tikrai turi paklausą, darbuotojai tikrai reikalingi“, - teigė A.Čebanauskas.
Be to, jis sako kartais išgirstantis tokių pasakymų, jog užsieniečiai neva atima darbą iš lietuvių, tačiau jis su tuo nesutinka. A.Čebanauskas teigė, kad šiuo metu darbuotojų statybos aikštelėse trūksta (pažymėjo, kad užsieniečiai dažniau lankstesni darbo grafiko atžvilgiu). Nepaisant to, esą bendrovė įdarbina ne bet ką, o užsieniečius su dirbančių darbuotojų rekomendacijomis. A.Čebanauskas patikino, kad už tą patį darbą Lietuvos gyventojai ir užsieniečiai gauna identišką atlyginimą.
Užsieniečiai dirba ir vairuotojais
Transporto ir logistikos kompanijoje „Girteka Logistics“ dirba 17 tūkst. žmonių. „Tiek biure, tiek tarp vairuotojų, turime apytikriai 20-ties skirtingų tautybių kolegų“, - 15min komentavo įmonės Personalo valdymo strateginė partnerė Vilma Jurgaitienė.
Tai žmonės, atvykę iš Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Norvegijos, Danijos, Hondūro, Prancūzijos, Nikaragvos, Turkijos, NVS šalių (kaip Rusija, Baltarusija) ir kt. Pasak V.Jurgaitienės, 98 proc. įmonės klientų yra ne Lietuvoje.
Pernai į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių. Beveik pusė jų - užsieniečiai. Didžiausia grupė kitataučių gyventi į Lietuvą atvyko iš Ukrainos (8,9 tūkst.), kiek mažiau (6,4 tūkst.) - iš Baltarusijos, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.
2019 m. Lietuvoje daugiausiai imigrantų (tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių) įsikūrė Vilniaus apskrityje (13117), konkrečiau - Vilniaus mieste (9487). Tuo tarpu mažiausiai apsigyveno Tauragės apskrityje (764).
Migracijos departamentas negalėjo pasakyti, kiek užsieniečių Lietuvoje dirba šiuo metu, tačiau pateikė duomenis apie užsieniečiams darbo pagrindu išduotus dokumentus - leidimus laikinai gyventi ir nacionalines vizas. „2019 m. darbo pagrindu užsieniečiams buvo išduoti 28 628 leidimai laikinai gyventi (iš viso 2019 m. išduota 38 020 leidimų laikinai gyventi) ir 37 309 nacionalinės vizos (iš viso 2019 m. išduota 48 258 nacionalinės vizos). Absoliuti dauguma leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių vizų yra išduodama būtent darbo pagrindu“, - 15min komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Kaip rodo ir Statistikos departamento duomenys, į Lietuvą daugiausia užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių - Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. „Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta dirbti tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojais, taip pat statybų srityje - tinkuotojai, betonuotojai, suvirintojai, elektrikai. Atsižvelgiant į profesijas, daugiausia užsieniečių atvyksta dirbti į įmones, užsiimančias tarptautiniu krovinių pervežimu bei statybos veikla“, - vardijo E.Gudzinskaitė.
Statistika
Šių metų pirmą pusmetį net 8073 trečiųjų šalių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje. 4783 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams (iš jų - 4275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 - dirbti sezoninį darbą ir 195 - komandiruotiems užsieniečiams) ir 3290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams). Palyginimui - 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti 2985, 2019 m.- 4466, 2018 m. - 2425, o 2017 m.
„Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Daugiausiai tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai - 1695, Kauno - 1099, Šiaulių - 901, Klaipėdos - 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio - 204. Tarp atvykėlių vyrauja vyrai - jie sudaro 90 proc. Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. - iš Ukrainos (pernai - 64 proc.), Baltarusijos - 34 proc. (pernai - 23 proc.), Rusijos - 4 proc. (pernai - 3 proc.). 2020 m net 4 proc. Svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausiai atvyko iš Ukrainos - 2192 ir Baltarusijos - 1521, Rusijos piliečių - 182, Kirgizijos - 121, Uzbekistano - 101, Tadžikistano - 99. Po 4-5 užsieniečius atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, po 2 iš Ganos ir Pakistano.
Šiemet išduodant leidimus dirbti vyrauja paslaugų sektorius - 72 proc. atvykusios darbo jėgos sudaro būtent darbuotojai šiame sektoriuje (pernai - 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su pernai, nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius - nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginti 2020 m. ir 2021 m. Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams - 2202 (52 proc.
Išnaudojus nustatytą kvotą, darbdaviams įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius Lietuvoje nėra draudžiama, jie privalo pateikti dokumentus Užimtumo tarnybai dėl galimybės dirbti minėtiems užsieniečiams leidimo išdavimo.