Lietuvoje nuo 2020 metų įsigaliojo sprendimai, kurie aktualūs neįgaliesiems, dirbantiesiems ar pensinio amžiaus žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keičiasi įdarbinimo rėmimo tvarka, kokie reikalavimai keliami socialinėms įmonėms, ir kokios išmokos paaugo.
Parama Įsidarbinant Neįgaliesiems
Nuo metų pradžios neįgalieji Užimtumo tarnyboje gali gauti papildomą pagalbą, bandydami įsidarbinti ar lydimąją pagalbą įsidarbinę. Vidutiniškai per metus į Užimtumo tarnybą kreipiasi apie 10 tūkst. asmenų.
Užimtumo tarnyboje asmenis su negalia konsultuoja atvejo vadybininkas, kuris kartu su darbo ieškančiu asmeniu parengia individualų užimtumo veiklos planą. Jeigu žmogus turi darbo pasiūlymą, bet jam reikia papildomos pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras, Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkas suplanuoja šias paslaugas ir tarpininkauja organizuojant įdarbinimo paslaugų teikėjo ir darbo ieškančio asmens susitikimą.
Bendradarbiaudamas ir su neįgaliuoju, ir su darbdaviu, įdarbinimo paslaugų teikėjas padeda susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas.
Jei yra toks poreikis, neįgaliajam teikiama ir lydimoji pagalba - paslaugų teikėjas padeda išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių neįgalus asmuo gali netekti darbo. Darbdavys konsultuojamas apie darbo vietos, santykių, sąlygų pritaikymą. Taip pat svarbus lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugų teikėjo uždavinys - konsultacijos, kaip užtikrinti neįgalaus asmens teises ir išvengti diskriminacijos.
Finansinė Parama Neįgaliesiems
Nuo 2020 metų pradžios darbingo amžiaus netekto darbingumo pensijų gavėjai, kurie yra praradę 60 proc. ar daugiau darbingumo, bei senatvės pensijos amžiaus neįgalieji, paradę 45-55 proc. darbingumo, gali gauti pensijos priemoką, jeigu visų gaunamų pensijų ir pensinių išmokų suma per mėnesį yra mažesnė nei 257 eurai.
2020 metais didėjo šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o bazė padidėjo nuo 132 iki 140 eurų. Vienas ryškiausių pokyčių nuo 2020 metų - padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems.
Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydis taip pat priklauso nuo bazės, o ji šiemet auga nuo 114 iki 117 eurų. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst. asmenų.
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar didesnis darbingumo lygis, teikiama finansinė pagalba. Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo.
Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 60 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 40 eurų papildoma išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, iš 14,9 tūkst.
Nuo šių metų augo ir netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, kurios mokamos neįgaliesiems, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės, 2020 metais didėjo apie 9 proc.
Socialinių Įmonių Pokyčiai
Šiais metais įsigalioja Socialinių įmonių įstatymo pataisos, pagal kurias neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės skatinamos aktyviau įdarbinti sunkesnę negalią turinčius darbuotojus. Subsidija asistento išlaidoms mokama, kai yra nustatytas asistento pagalbos poreikis neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti.
Socialinė įmonė ne mažiau kaip 75 proc. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas bus keičiamas į socialinės įmonės statusą. Socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turės sudaryti neįgalieji: 40 proc. ir daugiau - žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą, ir 10 proc. - žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Socialinės įmonės iš neremtinos veiklos galės gauti ne daugiau nei 15 proc.
Pagrindiniai Socialinių Įmonių Reikalavimai (nuo 2020 m.)
| Rodiklis | Reikalavimas |
|---|---|
| Neįgaliųjų dalis darbuotojų sudėtyje | Ne mažiau nei 50% |
| Sunkų ar vidutinį neįgalumą turintys darbuotojai (arba darbingumas neviršijantis 40%) | 40% ir daugiau |
| Darbuotojai, kuriems nustatytas 25% darbingumas | 10% |
| Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį | Ne mažiau kaip 50% |
| Pajamos iš neremtinos veiklos | Ne daugiau nei 15% |
Asmeninio Asistento Paslaugos
Prašyti asmeninio asistento paslaugų gali asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas lengvas, vidutinis, sunkus neįgalumo lygis ar 55 proc. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Projektui iš viso skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Panaši lydinčiojo paslauga atsiranda ir įsidarbinant.
Vilniaus Miesto Socialinių Paslaugų Centro Aptarnavimo Standartai
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro aptarnavimo standartu siekiama padėti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, siekti paslaugų gavėjų aptarnavimo kokybės ir formuoti pozityvų įstaigos įvaizdį. Standarte pateikiami darbuotojų elgesio principai, normos ir praktika bendraujant su paslaugų gavėjais bei atitinkamų aptarnavimo sąlygų reikalavimai, kurių privalo laikytis kiekvienas paslaugos gavėją aptarnaujantis darbuotojas.
Standartas yra parengtas tam, kad įstaigos paslaugų gavėjai būtų aptarnaujami vienodai kokybiškai visos įstaigos mastu ir skirtingose situacijose. Standartas taikomas įprastomis įstaigos veiklos sąlygomis.
Pagrindiniai principai:
- Orientacija į paslaugų gavėją ir profesionalus elgesys.
- Pagarba ir bendradarbiavimas.
- Reprezentuojanti išvaizda ir elgesys.
- Įsipareigojimų vykdymas ir atsakomybė.
- Iniciatyvumas ir tobulėjimas.
- Konfidencialumas.
Įstaigos pastate yra aiškios nuorodos į paslaugų gavėjų aptarnavimo vietas. Jeigu įstaigos pastate yra laukiamasis ir paslaugų gavėjui tenka laukti eilėje, yra paruoštos tvarkingos sėdimos vietos. Darbo vieta turi būti švari ir tvarkinga. Ant darbo stalo neturi būti jokių pašalinių, su darbu nesusijusių priemonių, tokių kaip maisto produktų, gėrimų, pirkinių krepšių ar kitų asmeninių daiktų.
Bendravimo principai:
- Pokalbio pradžia yra svarbi asmeninio ryšio su paslaugų gavėju kūrimui.
- Darbuotojas visada išsiaiškina paslaugų gavėjo poreikius, siekdamas geriau juos atliepti.
- Darbuotojas konsultuoja ir (ar) teikia informaciją tik išsiaiškinęs paslaugų gavėjo kreipimosi priežastį.
- Aptarnavęs paslaugų gavėją, darbuotojas turi informuoti apie aktualias įstaigos teikiamas paslaugas, ir (ar) pasiūlyti turimą informacinę medžiagą.
- Pokalbis turėtų būti trumpas, dalykiškas ir malonus.
Jei paslaugų gavėjas pateikia pretenzijas žodžiu, darbuotojas privalo ramiai išklausyti, padėkoti ir pademonstruoti supratimą. Darbuotojas turi stengtis išsiaiškinti konkrečias pretenzijos ar skundo priežastis ir, esant galimybei, išspręsti bendraujant žodžiu (jei reikia, pasikviečiant kompetentingą kolegą). Jei paslaugų gavėjas pateikia skundą raštu, dokumentas užregistruojamas įstaigoje.
Elgesys su paslaugų gavėjais, turinčiais negalią:
- Darbuotojas, suteikdamas paslaugas paslaugų gavėjams, turintiems negalią, bendrauja pagarbiai, nedemonstruojant gailesčio ar užuojautos.
- Darbuotojas pradžioje pokalbio trumpai ir aiškiai pasiteirauja, ar paslaugų gavėjui reikalinga pagalba įstaigoje, ir jei paslaugų gavėjas paprašo pagalbos - paklausia kaip ji turėtų būti suteikta.
- Žinodamas, kad bendravimas užtruks ilgiau nei keletą minučių, atsisėda ant kėdės, kad galėtų būti viename akių lygyje su paslaugų gavėju.
- Neįgaliojo vežimėlio nestumia, neliečia, nesiremia ant vežimėlio neatsiklausęs paslaugų gavėjo.
- Išsiaiškina kaip paslaugų gavėjui būtų patogu bendrauti (gestų kalba, užrašant ar kalbant).
- Aišškiai artikuliuoja žodžius, neužsidengia veido ir burnos, nešaukia, žiūri į paslaugų gavėją, kalba trumpais, aiškiais sakiniais su pauzėmis tarp jų.