Darbo užmokestis Lietuvoje: reglamentavimas, skaičiavimas ir mokesčiai

Kiekvienas žmogus, atlikdamas darbą, tikisi teisingo bei sąžiningo atlygio. Iš darbo žmogus tikisi ne tik dvasinio, moralinio pasitenkinimo bei savęs realizavimo, bet ir materialinio atlygio bei naudos. Jeigu dėl moralinio atlygio bei pasitenkinimo savo darbu norminių dokumentų nėra, tai priklauso nuo pačio darbuotojo, jo darbdavio bei darbo aplinkos, tai materialinį atlygį už darbą reglamentuoja nemažas kiekis įvairiausių norminių dokumentų, priimtų įvairiuose valdininkų lygiuose (seimas, ministerija, mokesčių inspekcija ir t.t).

Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos gyventojų darbo užmokesčio mokėjimo, skaičiavimo ir atspindėjimo apskaitoje tendencijas bei kitimus paskutiniais metais, taip pat mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu, kitimus.

Darbo užmokesčio reglamentavimas

Lietuvos Respublikoje darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 04 d. įstatymu Nr. IX-926, įsigaliojęs nuo 2003 sausio 01 d. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Darbo apmokėjimas tiesiogine prasme reiškia santykius tarp darbdavio ir dirbančiojo. Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, tarifiniai atlygiai ir algų kitimas nustatomas ir keičiamas savarankiškai. Svarbus apmokėjimo už darbą principas yra teisingas užmokestis už realius darbo rezultatus, kuris skatina kiekvieną darbuotoją panaudoti visus sugebėjimus geriau ir išradingiau dirbti.

Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Esant laikinei premijinei sistemai, be pagrindinio uždarbio darbuotojams dar mokamos premijos. Papildomas darbo užmokestis mokamas pagal galiojančius įstatymus už nedirbtą laiką (pvz.

Darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Valstybė nustato tik minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą); darbuotojo valandinis (mėnesinis) darbo užmokestis negali būti mažesnis už įstatymo nustatyta minimalų valandinį atlygį (mėnesinę algą).

Minimali mėnesinė alga

Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti didesni negu minimalūs darbo užmokesčio dydžiai.

Vyriausybė 2003 liepos 18 d. nutarimu Nr.937 nusprendė darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose (tarp jų ir biudžetinėse), neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Dabar galiojantys minimalaus darbo užmokesčio dydžiai nesikeitė daugiau kaip 5 metus,- nuo 1998 birželio 1 d. Trišalės tarybos 2003 m. liepos 10 d. v žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuoto žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaru daugiau kaip 50 proc.

Tačiau reikėtų pabrėžti, kad žemės ūkyje dirbantiems ir kitiems, kuriems nedidinama minimali mėnesinė alga, nuo rugsėjo 1 d. tūrės būti taikomas šiek tiek didesnis minimalus valandinis atlygis - 2,55 lito (vietoje dabar galiojančio 2,53 lito). ne darbo dienų - prisidėjo Tarptautinė darbo diena - gegužės 1-oji ir Žolinė - rugpjūčio 15 d. dėl to, šiek tiek sumažėjus vidutiniam mėnesio darbo valandų skaičiui, dviem centais padidėjo minimali darbo valandos kaina.

Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, privalu peržiūrėti ir padidinti žemiausios kvalifikacijos darbų įkainius, nes nustatyti darbo įkainiai turi garantuoti įvykdžius išdirbio normas, vienetinį užmokestį nne mažesnį už minimalų vienetinį atlygį (valandos - nuo rugsėjo 1 d.

Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas tarifinis atlygis. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam atlygiui, už viršvalandžius darbuotojas gautų: 2,67*1,5=4 lt.

Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. Nuo rugsėjo 1 d., padidėjus minimaliam valandiniam valandiniam atlygiui, už darbą poilsio ir švenčiu dienomis darbuotojas gautų: 2,67*2=5,34 lt.

Vidutinio darbo užmokesčio tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 gegužės 29 d.

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.

Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę.

Tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų sumos.

Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris - dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią.

Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartys, turi teisę į atostogas. Kasmetinės atostogos gali būti minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos. invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie invalidą iki jam sueis 16 metų - 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą darbo dieną darbuotojams, atostogos netrumpinamos.

Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, ddarbo dienų skaičių.

Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Gyventojų pajamų mokestis

Pagal Įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2003 m. Įstatyme nustatyta, kad gyventojo per kalendorinius metus gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgus į tai kokios tai rūšies pajamos (su darbo santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, autorinis atlyginimas ir pan.). Fiksuotas pajamų mokestis - kai asmuo verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą.

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo gaunamos pajamos skirstomos į dvi klases A ir B. v iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

Vadinasi, jeigu gyventojas iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio arba iš nuolatinio gyventojo gaus aukščiau nurodytas pajamas, tai pajamų mokestį nuo išmokamų sumų privalės apskaičiuoti ir pervesti į biudžetą pajamas išmokėję asmenys. pateikdamas pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės pirmos dienos.

Pajamų mokestį gyventojas privalo sumokėti iki deklaracijos pateikimo. v pajamos, gautos už realizuotą žemės ūkio produkcijos, išaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išnuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje - neapmokestinamos (pvz., vaisiai, daržovės, uogos ir pan. v pozityviosios pajamos.

Gyventojo pozityviosios pajamos, tai pajamos ar jų dalis, kuri įskaitoma į gyventojo (kontroliuojančio asmens) pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų) balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

v yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc.

v arba jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. v arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 proc. akcijų (dalių, pajų) ar ) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Kontroliuojamasis vienetas šiuo atveju turi būti įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse aarba zonose.

Tikslinių teritorijų (valstybių arba zonų) sąrašas pateiktas 2001-12-22 Finansų ministro įsakyme Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 110-3992, 2002, Nr.

Mokesčio mokėtojams, kurie gauna pajamų pagal darbo sutartis, taip pat gauna pajamų iš bet kokios kitos veiklos, vykdomos pagal teisinius santykius, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pajamų mokestį nuo jam išmokamų sumų išskaičiuos darbdavys.

Tačiau reikia žinoti, kad nuo 2003 metų sausio 1 dienos gautos pajamos bus apmokestinamos taikant vieną pajamų mokesčio tarifą - 33 procentus. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 priedėlio tarifai nuo 2003 m. sausio 1 dienos nebebus taikomi.

Darbdavys, apskaičiuodamas pajamų mokestį, kiekvieną mėnesį atims iš išmokamo atlyginimo pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (nuo 2003-01-01 - 290 Lt) arba mokesčio mokėtojui priklausantį individualų neapmokestinamąjį dydį. Individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai nustatyti asmenims turintiems I (NPD-430 Lt) arba II (NPD-380 Lt) grupės invalidumą, asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų ((įvaikių) nustatytas 430 Lt NPD, be to už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) mokestiniu laikotarpiu (mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai) atimamas tik vienoje darbovietėje. Tais atvejais, jeigu pagal Įstatymą priklauso individualus NPD, tai kartu su prašymu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo yra I arba II grupės invalidas arba augina tris ir daugiau vaikų. Jeigu atitinkama lengvata buvo naudotasi ir anksčiau, t.y. buvo taikoma Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta lengvata ir buvo pateikti patvirtinantys dokumentai bei iki 2003-01-01 nepasikeitė sąlygos, tai tokiu atveju darbdaviui reikia pateikti tik prašymą.

Jeigu gyventojas dirba keliose darbovietėse, tai kitose darbovietėse nuo išmokamų darbo pajamų bus išskaičiuojamas 33 procentų pajamų mokestis, neatėmus NPD.

Įstatyme nustatyta, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vie...

Iš dvidešimties darbingo amžiaus žmonių, sutiktų šalia Rotušės aikštės apkasų, kuriuose zuja darbininkai, tik vienas pasakė: „Mano atlyginimas per vasarą padidėjo.“ „Alytaus naujienos“ miestelėnų apie galbūt išaugusį atlyginimą teiravosi Statistikos departamentui paskelbus informaciją apie teigiamą darbo užmokesčio pokytį.

Teigiamas darbo užmokesčio pokytis užfiksuotas antrąjį 2012 metų ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 2153,6 lito, valstybės (biudžetinės įstaigos, organizacijos, viešosios įstaigos, įmonės, kurių 50 proc. ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė) ir privačiajame sektoriuose - atitinkamai 2279,7 ir 2077,2 lito.

Bruto darbo užmokestis - atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikino nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį 2012-ųjų ketvirtį sudarė 1673,2 lito, valstybės sektoriuje - 1765,3 lito, privačiajame - 1617,5 lito. Neto darbo užmokestis - atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 0,7, valstybės sektoriuje - 0,5, o privačiajame - 0,9 procento. Realusis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, sumažėjo: šalies ūkyje - 0,7, valstybės sektoriuje - 0,9, privačiajame - 0,5 procento.

Realiojo darbo užmokesčio mažėjimą lėmė sparčiau nei neto darbo užmokestis augusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos (2,7 proc.). Realiojo darbo užmokesčio indeksas - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas neto darbo užmokesčio pokytis, pašalinus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo įtaką.

Pagrindinė priežastis, lėmusi darbo užmokesčio augimą antrąjį metų ketvirtį, - apdirbamosios gamybos, statybos darbų apimties padidėjimas.

Darbo užmokestis - atlygis už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį.

Minimalaus darbo užmokesčio palyginimas Baltijos šalyse (duomenys sąlyginiai)

tags: #kaip #gali #buti #isreiskiamas #darbo #uzmokestis