Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.
Pažvelkime atidžiau į tai, kokios paramos galimybės yra prieinamos, kokie reikalavimai keliami ir kokios kliūtys dažniausiai pasitaiko.
Valstybės Parama Jaunoms Šeimoms: Pagrindiniai Aspektai
Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo.
Kas laikoma jauna šeima?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal įstatymus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.
Kokios subsidijos siūlomos?
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
- Neauginančioms vaikų - 15 proc.
- Auginančioms 1 vaiką - 20 proc.
- Auginančioms 2 vaikus - 25 proc.
- Auginančioms 3 ir daugiau vaikų - 30 proc.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Kas gali pretenduoti į subsidiją?
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Kaip sužinoti, ar būstas atitinka reikalavimus?
Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Kadangi šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registrą didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė siekia 1444 eurus, tai reiškia, kad į paramą galima pretenduoti, jei būsto kvadratinis metro normatyvinė vertė neviršija 505 eurų.
Kaip žinoti, kurioje vietovėje tiksliai galima įsigyti ar pasistatydinti būstą, kad šeima galėtų pretenduoti į valstybės subsidiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad:
„Pridedamoje lentelėje galite matyti vietovių kodus - jaunos šeimos į valstybės subsidiją galės pretenduoti visoje Lietuvoje, išskyrus šioje lentelėje nurodytas vietoves. Susipažinę su lentele apsilankykite puslapyje www.regia.lt/zemelapis. Ten pasirinkite savivaldybę, kurioje norite įsigyti būstą ar pasistatydinti būstą. Atsidarius žemėlapiui dešinėje reikia paukščiuku pažymėti rubriką „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“ Nueikite į rubriką „Adresų paieška“ ir įveskite nekilnojamojo turto, kurį ketinate pirkti, adresą. Žemėlapis parodys, kurioje verčių zonoje yra jūsų pasirinktas būstas - jei zonos nėra lentelėje, tuomet galite pretenduoti į valstybės subsidiją“.
Kaip vyksta subsidijos suteikimas?
Kaip vyktų subsidijos suteikimas - pagrindiniai žingsniai:
- Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
- Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
- Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie atitinka kriterijus.
- Tuomet jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
- Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne.
- Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
2025 Metų Pakeitimai Finansinėje Paramoje
Reikšmingiausi pakeitimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalėję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų.
Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Populiariausi ir Mažiau Patrauklūs Regionai
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav. O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.
Kaip Greitai Galima Gauti Paramą?
Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus.
Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Patarimai Jaunoms Šeimoms
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą. Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito.
Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
Lietuvos banko sprendimas dėl pradinio įnašo mažinimo
Lietuvos bankas paskelbė nuo 2026 m. rugpjūčio mažinantis pradinį įnašą pirmam būstui įsigyti - nuo 15 iki 10 proc. Šis pokytis turėtų padėti jauniems žmonėms lengviau pasiekti nuosavo būsto svajonę, tačiau ekspertai įspėja: laukti pokyčių gali būti ne pati išmintingiausia strategija.
„Paklausos didinimas gali sąlygoti tolesnį kainų augimą. Taigi, lazda turi du galus - siekis palengvinti būsto įsigijimą daliai gyventojų reikš, kad būsto kainos išaugs ir įsigyti būstą kitiems taps dar sunkiau. Vien tik paklausos skatinimas rinkos balanso neišspręs - tam reikia ir sprendimų, didinančių pasiūlą“, - prognozuoja Ž.
Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pastebi, kad rinkoje jau matomas laukimo efektas - dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimo sprendimą iki 2026 m. rugpjūčio, tikėdamiesi pasinaudoti mažesniu įnašu.