Artėjant šiltajam sezonui, daugelis planuoja įsirengti terasas prie savo namų. Planuojant terasą prie gyvenamo namo, svarbu žinoti, kokie reikalavimai jai taikomi.
Lietuvoje statybos procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys statinių klasifikavimą, leidimus ir kitus svarbius aspektus. Terasų statyba Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir normatyvais, kurie užtikrina saugumą, estetinę darną ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Šiame straipsnyje aptarsime esminius dalykus, kuriuos reikia žinoti norint tinkamai įrengti terasą.
Terasos Tipai Ir Jų Reglamentavimas
Bene dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas prie individualaus namo ar kotedžo - terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų). Žvelgiant iš statybų teisės pusės tai tuo pačiu ir paprasčiausias pasirinkimas. Tačiau advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad įsirengiant tokio tipo terasas vertėtų nepamiršti, kad terasa be stogo ir sienų turėtų būti atitraukta bent 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas).
Planuojant įsirengti terasą su stogu, kitaip vadinamą stoginę, ją būtina atitraukti ne mažiau kaip 3 metrus nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 3 metrų atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas). Taip pat norint įsirengti terasą su stogu atkreiptinas dėmesys, jog toks statinys jau bus įtraukiamas ir skaičiuojant žemės sklypo užstatymo tankį.
Bene sudėtingiausias terasos įrengimo būdas - terasa, turinti visas keturias sienas, su stogu. Ši terasa paprastai sudaroma iš stiklinių sienų, tačiau gali turėti ir nestiklinių sienų. Tokio pobūdžio statinys, priešingai nei plokščia terasa arba terasa su stogu, traktuojamas jau nebe kaip inžinerinis statinys ir statybų teisės prasme priklausomai nuo konkrečių aplinkybių bus laikomas arba statiniu, priglaustu prie pastato, arba pastato rekonstrukcija.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad įsirengiant būtent šio tipo terasą - su sienomis ir stogu - reikia būti itin atidiems, kadangi tokią terasą sutraktavus kaip pagrindinio pastato rekonstrukciją, priklausomai nuo to, koks yra pagrindinis pastatas, prie kurio terasa įrengiama, gali būti, jog reikės gauti tiek statybą leidžiantį dokumentą, tiek ir rengti statinio projektą.
Vėlgi, statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto reikalaujama tokį statinį planuojant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Terasa su stogu ir sienomis taip pat pakliūna į sąrašą objektų, kurie skaičiuojami nustatant sklypo užstatymo intensyvumą.
Advokatė Sabina Izokaitienė rekomenduoja prieš pradedant bet kokio tipo terasos statybos darbus gerai išanalizuoti, ar būtent tokiam statiniui nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, rengti statinio projekto, gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, ar nebus viršytas leidžiamas užstatymo intensyvumas ir tik tuomet pradėti statybas. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai terasą gali tekti netgi nugriauti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.
Taigi, jeigu statoma terasa yra atvira, tik priglausta prie statinio, ji traktuojama kaip atskiras nesudėtingas inžinerinis statinys. Toks plokščias inžinerinis statinys, kurio plotas ne didesnis kaip 100 kv.
Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad gauti SLD reikia tuo atveju, jei toks statinys būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingoji terasa nepatenka į nurodytas vietas, gauti SLD nereikia, o supaprastintas projektas gali būti rengiamas tik statytojo (užsakovo) pageidavimu.
Jeigu terasa statoma kaip namo dalis, išliejant bendrus pamatus, naudojant tą pačią namo stogo konstrukciją ir sujungiant ją su namu - ji traktuojama kaip namo dalis. Statant terasą, akcentuoja Statybos inspekcija, būtina išlaikyti atitinkamus atstumus nuo kaimyninių sklypų. Jeigu terasa be stogo, yra tiesiog kaip aikštelė, užtenka ją atitraukti 1 metrą nuo sklypo ribos. Norint statyti arčiau, reikėtų gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo.
Jeigu terasa įrengiama su stogu, būtina išlaikyti ne mažesnį nei 3 metrų atstumą iki sklypo ribos. Arčiau ribos gali būti įrengta terasa, kurios stogo aukštis mažesnis nei 3 metrai - bet kurios terasos konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, neturi būti didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Savarankiškai pasitikrinti, ar atitinkamų parametrų statinio statybai privaloma gauti statybos leidimą, galima čia. Statybos inspekcija informuoja
Pagrindiniai statinių tipai pagal Statybos įstatymą:
- Ypatingieji statiniai
- Neypatingieji statiniai
- Nesudėtingieji statiniai
Kiekvienai kategorijai taikomi skirtingi reikalavimai, todėl svarbu žinoti, kuriai kategorijai priklauso Jūsų planuojama terasa.
Teritorijų Planavimo Dokumentai
Teritorijų planavimo dokumentai yra esminiai planuojant ir vykdant bet kokią statybą, įskaitant terasas. Šie dokumentai nustato teritorijos naudojimo reglamentus, galimus žemės sklypų dydžius ir formavimo principus.
Detaliojo Plano Sprendinių Koregavimas
Detaliojo plano sprendinių koregavimas yra svarbus žingsnis, siekiant pritaikyti esamus planus prie konkrečių statybos poreikių.
Planavimo Tikslai: Keisti sklypo (kadastro Nr. 4400-4570-2710), esančiam adresu Vaidoto Daunio g. 39.
Susipažinti su pakeistais detaliojo plano koregavimo sprendiniais galima Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. 38).
Kitas pavyzdys - sklypų Juodajame kelyje 75E detaliojo plano sprendinių koregavimas sklype Nr. 15 (kadastro Nr. 0101/0158:2539) inicijavimo sutarties pagrindu (TPD Nr. 37).
Planavimo Tikslai: Koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1612 patvirtinto detaliojo plano (registro Nr. T00070408) sprendinius sklype Nr. 15 (kadastro Nr. 0101/0158:2539).
Susipažinti su pakeistais detaliojo plano koregavimo sprendiniais galima nuo 2022 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. 37).
Kiti Svarbūs Aspektai
Priešgaisriniai Reikalavimai
Statant terasas, būtina atsižvelgti į priešgaisrinius reikalavimus, ypač jei terasa yra šalia kitų pastatų. Svarbu užtikrinti, kad būtų išlaikyti saugūs atstumai ir numatytos priemonės gaisro gesinimui.
Pavyzdžiui, koreguojant sklypų Juodajame kelyje 75E detaliojo plano sprendinius, buvo atsižvelgta į pastabas dėl pastatų atsparumo ugniai ir atstumų iki kaimyninių sklypų. Taip pat buvo numatytas vandens tiekimas gaisrams gesinti iš planuojamo vandens hidranto.
Inžineriniai Tinklai
Planuojant terasas, svarbu atsižvelgti į inžinerinių tinklų išdėstymą. Detaliuoju planu numatomi inžinerinių tinklų koridoriai ir preliminarios paklojimo vietos, kurios tikslinamos techninio projekto rengimo metu. Sklypų pajungimui prie inžinerinių tinklų būtina gauti prisijungimo sąlygas iš tinklus eksploatuojančių įmonių.
Eismo Saugumo Priemonės
Jeigu terasa yra šalia gatvės ar kelio, būtina atsižvelgti į eismo saugumo priemones. Tai gali apimti kelio ženklų įrengimą, eismo reguliavimo priemonių pritaikymą ir kitas saugumo užtikrinimo priemones.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas tiesiogiai nesusijęs su terasų statyba, tačiau svarbu žinoti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą nuomojamame būste, reikia pateikti būsto nuomos (panaudos) sutarties originalą arba atvykti kartu su būsto savininku (bendraturčiu).
Remonto ir Rekonstrukcijos Darbai
Remonto ir rekonstrukcijos darbai, susiję su terasomis, turi būti tinkamai registruojami apskaitoje. Modernizavimo išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu.
Bendrasis ir naudingas plotas
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktis nustato, kad pastato bendras plotas - tai visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Pastato naudingas plotas - tai visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2 (STR 1.05.06:2010, 2 straipsnio 6.11 papunktis).
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145 punkte nustatyta: „Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma (Taisyklių 145.2 punktas).
Būsto apibrėžimas ir naudingasis plotas
Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatyta: „būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi“.
4.12 punkte apibrėžiama, kad būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Sodo namo statyba
Sodų sklypuose, jei nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus. Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre.
Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m2 (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.
Sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai), ne aukštesnis kaip 8,5 m, turi būti statomas mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.
Leidimas statybai
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
SLD (statybą leidžiantis dokumentas) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Štai keletas svarbių punktų, kuriuos reikia atsiminti planuojant terasos statybą:
- Teritorijų planavimo dokumentai: Būtina susipažinti su teritorijų planavimo dokumentais ir jų sprendiniais.
- Priešgaisriniai reikalavimai: Užtikrinti, kad būtų laikomasi priešgaisrinių reikalavimų.
- Inžineriniai tinklai: Planuoti terasą atsižvelgiant į inžinerinių tinklų išdėstymą.
- Eismo saugumas: Jei terasa yra šalia gatvės, užtikrinti eismo saugumą.
Laikantis šių reglamentų ir rekomendacijų, galima užtikrinti saugią, estetišką ir funkcionalią terasos statybą, kuri atitiks visus reikalavimus ir tarnaus ilgus metus.
| Statinio tipas | Maksimalus aukštis | Maksimalus plotas | Ar reikalingas leidimas? |
|---|---|---|---|
| I grupės nesudėtingasis statinys | Nėra nustatyta | Iki 100 kv.m (terasoms) | Neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į tam tikras teritorijas (kultūros paveldo objektai, kurortai ir pan.) |
| II grupės nesudėtingasis statinys | Nėra nustatyta | Nėra nustatyta | Neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į tam tikras teritorijas (miestai, konservacinės apsaugos teritorijos ir pan.) |
Statant terasą prie gyvenamo namo, svarbu laikytis visų reikalavimų ir gauti reikiamus leidimus. Tai padės išvengti problemų ateityje ir užtikrins, kad Jūsų terasa būtų saugi ir atitiktų visus standartus.
Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir atidžiai išnagrinėti galiojančius teisės aktus.
tags: #reglamentuoja #terasos #statyba #prie #gyvenamojo #namo