Svencelė: Jėgos Aitvarų Meka ir Pamario Grožis

Svencelė - tai jėgos aitvarų kaituotojų meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis suvaldyti vėją ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių Klaipėdos regiono teritorijų.

Ji tapo nauju turizmo centru: iš čia atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas, o nuo Klaipėdos miesto ir rajono kaimų ją skiria visiškai nedaug.

Vandens sporto - jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių - mėgėjams įrengtas modernus rekreacinis kompleksas, įkurdintas ant Kuršių marių kranto. Jėgos aitvarų bazė ir vandenlenčių parkas vienoje vietoje - geriausias, koks gali būti, derinys. Jei nėra vėjo, tikrai nereikės tuščiai sėdėti ir laukti.

Teritorijoje esančiame tvenkinyje įrengtas traukos reversinis kabelis vandenlentėms (angl. wakeboard). Kadangi vandenlentė paprastai ir nesudėtingai slysta, tai bene sparčiausiai pasaulyje populiarėjantis vandens sportas.

Jėgos aitvarai Svencelėje - populiari pramoga

Ką dar galima pamatyti ir nuveikti aplink Svencelę?

Keliaujant po Pamario kraštą, Svencelė yra puikus atspirties taškas pažinti regiono grožį ir istoriją. Štai keletas vietų, kurias verta aplankyti:

Dreverna

Kelionę po Pamario kraštą vertėtų pradėti nuo pažinties su Dreverna - senu žvejų kaimu, įsikūrusiu prie Kuršių marių ir Drevernos upės. Geriausiai tai pavyks padaryti įlipus į 15 m aukščio metalinių konstrukcijų Drevernos apžvalgos bokštą. Šis prieš trejus metus pastatytas bokštas - antras pagal aukštį (aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas - Labanoro girios bokštas, 36 m) apžvalgos bokštas Lietuvoje.

Apsidairius po apylinkes, siūlome traukti apžiūrėti Drevernos mažųjų laivų uoste prišvartuoto senovinio burinio kuršių laivo - reisinės „Dreverna“. Šis laivas pastatytas 2014 m. pagal vietinio laivadirbio Jono Gižo projektą. Daugiau kaip 17 m ilgio plokščiadugnė reisinė suręsta iš pušies ir ąžuolo. J. Pažintį su laivininkyste siūlome pratęsti garsiausio Drevernos laivadirbio etnografinėje sodyboje. Čia galėsite apžiūrėti interaktyvią ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus“, susipažinti su J. Laivadirbio J. Susidomėjusius J. Gižo asmenybe ir jo šeimos istorija, kviečiame užsukti į Drevernos kaimo kapines aplankyti laivadirbio ir jo artimųjų amžinojo poilsio vietų.

Lankupiai

Aplankius Drevernos apylinkes, metas traukti į Lankupius - kaimą, plytintį net per du - Šilutės ir Klaipėdos - rajonus. Čia galėsite išvysti ilgiausią mūsų šalyje metalinį, lentomis dengtą kabamąjį tiltą, kuris ir jungia skirtingose rajonuose išsidėsčiusį Lankupių kaimą. Šis tiltas per Minijos upę yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio. Turima žinių, kad jis pastatytas XX a.

Lankupių kaimą verta aplankyti dėl dar vieno unikalaus objekto - 157 m ilgio Lankupių šliuzo su 11 m pločio varstomaisiais vartais abiejuose galuose. Šis šliuzas buvo skirtas dideliems vandens lygio skirtumams per Minijos potvynius išlyginti. Taip pat šliuzu perkeldavo laivus į tarp Minijos ir Drevernos esantį tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintą kanalą. Perkelti juo laivą trukdavo 45 minutes. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu.

Lankupių šliuzas - technikos paminklas

Aukštumalos pažintinis takas

Kitas lankytinas objektas - Nemuno deltos regioniniame parke, aukštapelkėje įsikūręs Aukštumalos pažintinis takas. Aukštumalos telmologiniame draustinyje esančio tako ilgis - 1200 m. Šiame vienpusio maršruto take, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, susipažinsite su pelke, jos formavimosi etapais, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais, gėrėsitės savitu ir unikaliu pelkės grožiu.

Kūlgrindos - pelkėje akmenimis grįsti slaptai takai, kuriais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo užpuolikų, apie tokius takus nežinojusių. Šiuos takus aptikti būdavę labai sunku, nes jie vingiavo po vandeniu. Keliaudami kūlgrinda, senovės lietuviai pasiekdavo skirtingose pelkės pusėse įsikūrusius kaimus.

Mingė

Pasigrožėjus tokiu išskirtiniu gamtos reiškiniu, metas traukti į unikalų šiame regioniniame parke, Minijos upės žemupyje esantį žvejų kaimą Mingę arba Miniją, senovėje dar vadintą Mine. Urbanistiniu paminklu paskelbtas Mingės kaimas žinomas kaip Lietuvos Venecija. Taip yra todėl, kad tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra.

Mingės kaime nuolatos gyvena trys šeimos, visos jos verčiasi kaimo turizmu: nuomoja kambarius turistams, siūlo pasiplaukiojimą laivu, vandens slidėmis, nuomoja valtis, vandens dviračius, organizuoja žvejybą ir kviečia į pirtį. Suvalgę lėkštę gardžios žuvienės, vėl galėsite traukti pirmyn.

Mingės kaimas - Lietuvos Venecija

Uostadvario švyturys

Kitas kelionės tikslas - Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu paskelbtas Uostadvario švyturys. 18 m aukščio, aštuoniakampio formos plytinis švyturys pastatytas 1873-1876 m. ant Atmatos upės kranto, priešais Minijos žiotis. Švyturys pastatytas svarbiame laivybai punkte, todėl jis buvo reikšmingas pro šalį plaukiantiems upeiviams.

Ventės rago švyturys ir ornitologijos stotis

Jei Jus sužavėjo apsilankymas Uostadvario švyturyje, turėtų sudominti ir kitas maršruto objektas - šiek tiek žemesnis, tačiau toks pat įspūdingas, į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą įrašytas Ventės rago švyturys. Ventė ne viename senajame jūrininkų žemėlapyje nurodyta kaip ypatingai pavojinga vieta, „tikras visų laivininkų siaubas“, nes čia nusitęsusi akmenuota sekluma. Dėl šios priežasties rage nuo seno stovi švyturys, rodantis kelią jūreiviams.

Pirmasis švyturys Ventės rago iškyšulyje buvo pastatytas 1837 m. Jis buvo medinis, apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Nuo 1852 m. signalus siunčia dabartinis raudonų plytų švyturys, kurio aukštis 11 m. Nuo Kuršių marių švyturys nutolęs 30 m, jo signalas matomas iš 3,5 km. Vakare švyturio signalinė lempa automatiškai įsijungia, o ryte - užgęsta. Laivyba Kuršių mariose nebėra intensyvi, todėl švyturys rodo kelią nebent poledinės žūklės mėgėjams.

Pasinaudokite proga ir geležiniais švyturio laiptais pakilkite pasižvalgyti aplink. Čia pat, Ventės rage, 1929 m. švyturio prižiūrėtojo, o vėliau ir žieduotojo Miko Posingio iniciatyva įkurta Ventės ornitologijos stotis, vėliau atsirado muziejus ir lankytojų centras. Tai savaime suprantama žinant, kad pro šį pusiasalį eina didysis paukščių migracijos kelias - ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Yra tokių dienų, kai pro Ventės ragą praskrenda 100-200 tūkst. paukščių.

Kintai

Keliaujant šiomis apylinkėmis, būtina užsukti į Kintus - gyvenvietę prie Kuršių marių. Bene įžymiausia šio miestelio vieta - Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus, įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje, kur 1888-1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

Muziejuje galima artimiau pažinti Vydūno veiklą ir kūrybą, yra daug jo gyvenimo faktus liudijančių eksponatų. Čia saugomas ir pats įspūdingiausias asmeninis daiktas - Vydūno arfa. Ją vietos entuziastai 1988 m. surado Taline ir parvežė į Kintus.

Taip pat Kintuose vertėtų aplankyti du architektūrinius paminklus - tais pačiais 1705 m. statytą mokyklos pastatą ir buvusią evangelikų liuteronų bažnyčią. Pastarosios istorija ypatingai įdomi. Poreikis statyti bažnyčią atsirado, kai dar kryžiuočių laikus menanti Ventės bažnyčia buvo paplauta. Apylinkių gyventojai susiginčijo, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai.

Pasak legendos, ginčas buvo išspręstas taip: iš kraštutinių Ventės ir Kiošių kaimų vienu metu buvo išsiųsti du žygūnai ir nutarta, kad ten, kur jie susitiks, bus statoma naujoji bažnyčia. Tai viena seniausių šio krašto bažnyčių, tipiškas XVIII a. pradžios rytprūsių architektūros statinys, išlaikęs vokiečių ordino gotinių statinių formą su istoriniu bažnyčios bokštu.

Likimas šiems dievo namams nebuvo labai gailestingas, tačiau, laimei, jie taip pat nebuvo visiškai nugriauti ar kitaip suniokoti. Po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia perduota katalikams, o ne tokia gausi kintiškių evangelikų-liuteronų bendruomenė nesunkiai telpa greta esančiuose parapijos namuose, kurie po karo buvo pertvarkyti į maldos namus. Didžioji Kintų bažnyčia paskutiniu metu pamažu tampa kultūros židiniu - čia pradėti rengti Kintų vasaros festivalio koncertai.

Šalia bažnyčios įkurtos senosios Kintų evangelikų liuteronų kapinės taip pat vertos bent 10-15 min. Aplankę kapines, neaplenkite ir girininkijos pastato, kur auga daugiau nei 18 m siekianti „Didžioji tuja“. Tikslūs šios įspūdingos tujos pasodinimo metai nėra žinomi, seniausi vietiniai gyventojai ją atsimena visada „aukštą“.

Pagal medžio rievių skaičių šio gamtos paminklo amžiaus nustatyti taip pat neįmanoma, nes tuja yra dvikamienė. Paskutinį kartą tuja matuota 2004 m., tada medžio aukštis siekė 18,2 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje buvo 1,02 m, lajos skersmuo - 10,5 m, o šakos šlavė žemę. Manoma, kad kiekvienais metais tuja paauga keletą centimetrų į aukštį ir į plotį.

Svencelės pelkė

Visą ekskursiją vainikuos apsilankymas Svencelės termologiniame draustinyje, tvyranti įspūdinga Svencelės pelkė. Jos plotas - 13,33 km², pelkė grioviais jungiasi su Kuršių mariomis ir Vilhelmo kanalu. Čia auga daug retųjų augalų, kurių unikalumu tikrai verta pasigrožėti.

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, dirbtinai sukurtas vandens kelias, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją su Kuršių mariomis. Ilgis 24 km, plotis 22-30 m, gylis 2,3-3,6 m. Prasideda 18 km nuo Minijos žiočių, ties Lankupiais. Eina į šiaurės vakarus. Baigiasi Malkų įlankoje, Klaipėdos pietiniame pakraštyje.

XVIII-XIX a. į Klaipėdos uostą Nemunu buvo plukdoma kertama mediena. Iš Klaipėdos mediena buvo gabenama į Vokietiją, Angliją, Daniją. Mediena buvo gabenama Nemunu įplaukiant į Kuršių marias, praeinant Ventės ragą ir toliau Klaipėdos link. Didžiausias iššūkis laukdavo Ventės rago akvatorijoje - staiga kylančios audros, nepalankūs vėjai ir akmenuoti krantai. Toks medienos gabenimas buvo nepatogus ir pavojingas.

Taigi siekiant išvengti nuostolių ir palengvinti laivybą Klaipėdos ir Rusnės pirkliams buvo kilusi mintis iškasti kanalą, apeinant Kuršių marias. Pirmasis kanalo iš Nemuno į Klaipėdą projektas buvo sudarytas 1639 metais, tačiau nebuvo įgyvendintas.

Galiausiai 1858 m. projektas buvo atnaujintas. Numatyta kanalą kasti nuo Minijos iki Drevernos. Valdžia buvo labai susidomėjusi, todėl vyriausybė nusprendė remti šį projektą ir skirti pradinę finansinę dotaciją, likusią pinigų dalį pirkliai turėjo surinkti patys.

1863 m. kovą inspektuoti atvykęs vyresnysis statybos inspektorius Lentzė pasiūlė kanalą kasti ne iki Drevernos upės, bet iki Klaipėdos, iki Smeltės žiočių. Pasiūlymui buvo pritarta. Kasimas buvo numatytas dviem etapais: pirmasis etapas nuo Minijos žiočių iki Drevernos ir antrasis - nuo Drevernos iki Smeltės.

Išpirkus žemę, už valstybinių mokesčių rinkliavas 1863 m. kovą pradėti pirmojo etapo kanalo kasimo darbai nuo Minijos žiočių iki Drevernos. Kanalo statybai vadovavo vokiečių inžinieriai Degneris ir Mohras. Kanalas buvo kasamas ant didžiosios dalies Drevernos upės vagos, kuri buvo Minijos deltos atšaka ir leidosi žemyn marių link. Kastas 28-30 m pločio, 3-4 m gylio, bent 15 m pločio dugne, kanalas.

1865 m. lapkričio 27 d. Antrasis 15 kilometrų kanalo kasimo etapas nuo Drevernos iki Smeltės truko net 8 metus. Toks ilgas laikas buvo ne tik dėl ekonominių sunkumų, bet ir dėl to, kad reikėjo nutiesti naujus kelius, pastatyti keturis tiltus. Be to, 1870-1871 m. prasidėjo Prūsijos-Prancūzijos karas, kuris turėjo didelę įtaką ir kanalo statybai. Prancūzijai pralaimėjus, paspartinti kanalo darbams nuo 1870 m. paskutiniojo metų ketvirčio buvo atsiųsti ir panaudoti kanalo kasimui apie 690 prancūzų karo belaisvių.

1873 m. rugsėjo 17 d. viso kanalo statyba baigta bei pradėta laivyba. Tik įrengtas vandens kelias tarp Nemuno ir Kuršių Marių buvo 50,84 km ilgio: pusę kelio sudarė atkarpa Minijos upe nuo Uostadvario iki Lankupių, toliau 6,6 km atkarpa nuo Lankupių iki Drevernos upės, 1,88 km Drevernos upe ir paskutinė 15 km atkarpa iki Smeltės priemiesčio.

Karaliaus Vilhelmo kanalo trasą sudarė: 700 m Takgrabės kanalas, 20 km Minijos upė, kurios plotis siekė 26-40 m, gylis 1,6-3,0 m; toliau 8,2 km ilgio iškastas kanalas iki Drevernos upės, pastarosios 500 m atkarpa kanalizuota ir iškastas 15 km ilgio, 19 m pločio, 1,6 m gylio kanalas iki Smeltės įlankos.

Visu vakariniu kanalo pakraščiu nutiestas vilkimo kelias. Per kanalą pastatyta 10 medinių tiltų (1902-1904 m. mediniai tiltai pakeisti metaliniais. Dalis tiltų kanalo pietų dalyje susprogdinta II Pasaulinio karo metais. Šiuo metu išlikę 2 tiltai su metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atramų liekanos), kurių aukštis virš vandens buvo 5,15-5,65 m. Tiltų viduryje buvo 1,25 m pločio pakeliamos dalys, kad tilptų plaukiančių laivų stiebai ir garlaivių kaminai.

Kanalo statybos kainavo 2,8 mln. markių, kasmetinės priežiūros išlaidos sudarė 35 000 markių.

1890 m. kanalas perprofiliuotas - dugno plotis 14,78 m ir viršuje (prie 2,3 m. gilumo) - 25,28. 1892-1894 m. išplėstas uosto baseinas kanalo žiotyse. Plaunami bangų kranai irdavo, todėl 1893-1895 m. krantai buvo sustiprinti lentinėmis sienelėmis. 1900-1902 gilintas, o 1938 m. pradėti kanalo platinimo 5 metrais darbai.

Po Antrojo pasaulinio karo kanalas prarado turėtą ekonominę reikšmę. Sovietmečiu pervadintas Klaipėdos kanalu. Laivyba kanale baigėsi 1966 m. 2001 m. rugsėjo 4 d. karaliaus Vilhelmo kanalas ir jam priklausantys statiniai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Nuo Vilhelmo kanalo įrengimo jis turėjo didžiulę reikšmę prekybai, transportui, medžio apdirbimo pramonei, malūnininkystei, skatino laivininkystės vystymąsi. Tai buvo ir svarbus sausinimo kanalas perkirtęs senuosius pelkynus - išplėtota polderių sistema ir pievininkystė spartino aplinkinių kaimų plėtrą.

Kanalo vandens lygiui reguliuoti 1864 m. Lankupiuose, nuo įplaukos į kanalą pradžios už 500 metrų, įrengtas vienintelis Lietuvoje Lankupės laivybinis šliuzas. Šliuzu buvo plukdomi sieliai, todėl kameros ilgis buvo ilgesnis, nei įprasta 157 m. Jo galuose įrengti dveji 11 m. pločio varstomi metaliniai vartai.

1960-1961 m. šliuzas atnaujintas. Kanalo šlaitai ties Svencelės pelke daug žemesni, jame vandens lygis gali kilti tik apie 50 cm nuo įprasto lygio, todėl ir dabar per potvynius šliuzas vis dar naudojamas.

Laivo nuoma Klaipėdoje

Klaipėda yra pajūrio miestas, kuriame dalis gyvenimo vyksta ne kur kitur, o vandenyje. Greičiausiai todėl laivo nuoma Klaipėda tikrai gali suvilioti tiek vietos gyventojus, tiek ir svečius iš kitų miestų ar šalių. Laivo nuoma suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienybės, greito gyvenimo ritmo ir pasimėgauti visiška ramybe, bangų siūbavimu ir vėjo ošimu.

Daugybei progų tinka burinės jachtos nuoma. Buriavimas gaudant vėją suteikia galimybę pamiršti civilizaciją, įsijausti į gamtos ramybę. Plūduriavimas jachtoje esant ramiai dienai malonus norint pabendrauti, pasigėrėti ramuma. Svečiams pageidaujant, kapitonas gali pamokyti buriavimo subtilybių ir leisti pasijusti įgulos nariais. Taigi išmėginti plaukimą jachta vertėtų kiekvienam. Jachtos nuoma Klaipėdoje puikiai tiks ir vaikui, ir senjorui, ir draugams, ir šeimynoms, ir verslo partneriams sudominti.

Laivo nuoma Klaipėdoje yra patraukli savo didele įvairove. Greitaeigis kateris arba nedidelis keleivinis laivas yra puikus pasirinkimas norintiems pasiplaukioti nedidelėje kompanijoje po Kuršių marias porai valandų ar pusdieniui. Su greituoju kateriu patirsite ekstremalesnių pojūčių. Dideliame šventėms tinkamame laive praleisti siūlome kur kas ilgiau, nes tai yra nuostabi alternatyva restorano ar salės nuomai, suteikianti daugiau galimybių, daugiau išskirtinumo Jūsų šventei.

Rasti sau tinkamą laivą tikrai nėra sunku. Nuo jaukių mažų laivelių iki didelių erdvių laivų, nuo skirtų ramiam pasiplaukiojimui po Kuršių marias iki žvejybinių jūrinių laivų, galinčių Jus nuplukdyti pažvejoti į atviruosius vandenis.

Plaukite pramoginiu laivu, senoviniu burlaiviu, jachta ar kateriu palei Kuršmarių pakrantę ir Nemuno deltą. Laivai nuomojami trumpiems valandiniams pasiplaukiojimams, pusdieniui, visos dienos išvykoms ir kelių dienų kruizams Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Baltijos jūroje.

Pasiplaukiojimo trukmė populiariausiose vietose:

Pastaba: Trukmė gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir laivo tipo.

Tiesa sakant atrakcija smagi, suorganizuota viskas puikiai! Noriu padėkoti Jums už malonų ir šiltą pasiplaukiojimą, profesionalią gidę, skanią žuvienę.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Galite sutikti ir su kitais slapukais.

Kad svetainę būtų lengviau naudoti, būtinais slapukais aktyvinamos pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui naršymo puslapiuose ir prieigos prie svetainės apsaugotų sričių.

tags: #keturi #vejai #sodyba #svencele