Vienas esminių uždavinių, kuriuos reikia išspręsti statant individualų namą - vandens tiekimo bei nuotekų valymo užtikrinimas. Kadangi vis dažniau prisimename ekologiją nereiktų jos pamirti ir rengiant vandentiekio bei nuotekų sistemas. Tad, panagrinėkime, kaip įrengti vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemas sodo sklype Lietuvoje.
Vandentiekio Įrengimas Sodo Sklype
Jei arti sklypo nėra miesto vandentiekio tinklų, teks įrengti vietinį vandentiekį. Jei pakaks gruntinio vandens, jūs apsieisite su iškastu šuliniu, bet jei norėsite švaraus, giluminio vandens, be gręžinio neapsieisite. Norėdami gauti švarų vandenį iš gamtos savo namams, pirmiausia turėsite pasirinkti ar kasite šulinį, ar pasirinksite gręžinį.
Abiem būdais pasieksite savo sklype esantį geriamą vandenį, tačiau tarp šių vandens gavybos būdų yra vienas pagrindinis skirtumas - gręžinio vanduo neretai išgaunamas iš giliau, vanduo gali būti švaresnis, tačiau šulinio kasimas yra daug kartų pigesnė alternatyva.
Šulinys
Dauguma Lietuvos privačių namų savininkų jau naudojasi ar renkasi šulinius. Tačiau vis dažniau pasigirsta žiniasklaidoje pranešimų apie nenaudojamą ar užterštą bakteriologiškai ir chemiškai (nitratai, nitritai) šulinių vandenį. Tai įtakoja žmonių veikla bei abejingumas aplinkai.
Į iškastą šulinį tekės gruntinis vanduo. Jei jo bakteriologinis ir cheminis užterštumas neviršija leistinų normų, tokį vandenį galima naudoti. Nereikėtų pamiršti, kad gruntinio vandens kokybė gali greitai keistis, nes jo užterštumas priklauso ne tik nuo jūsų sklypo ribose esančios taršos, bet ir aplinkinių sklypų taršos.
Negilus šulinys yra nelabai gerai - gali būti, kad „gersite“ gruntinį vandenį. Labai gilus šulinys taip pat nepageidaujamas - daugiau kainuoja, sunkiau semti. Vieta šuliniui turi būti parinkta 7 m atstumu nuo namo, 10 m atstumu nuo garažo ar šiltnamio, 15 m atstumu nuo lauko kanalizacijos tinklo,25 m atstumu nuo tvarto, mėšlidės.
Nerekomenduojame šulinio įrengime eksperimentuoti - pasitelkite tam įgudusius specialistus. Norėdami surasti vandens gyslą ir tinkamai parinkti būsimo šulinio vietą būtinai pasikonsultuokite su praktinės patirties turinčiais specialistais, kurie ne tik atras tinkamą vietą, tačiau įvertins, ar pasirinkta vieta yra pakankamai atoki nuo tiesioginių gruntinių vandenų ir taršos vietų, tinkamo atstumo nuo gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų, kurie gali būti užteršti trąšomis, tvarto ar tualetų nuotekomis. Įrengiant šulinį taip pat reikalinga paskaičiuoti šulinio gylį.
Tokius skaičiavimus tiksliausiai atlieka dirvožemį ir vietovę įvertinę kasybos specialistai, mat šulinio gylis priklausys nuo gruntinių vandenų lygio. Iškastame šulinyje renkasi vanduo. Pats šulinio iškasimas įprastai trunka 2-3 dienas. Kai kur šulinių kasimas atliekamas rankiniu būdu, nors dabar dažniausiai įgudę specialistai renkasi kasti mechanizuotai.
Labai svarbūs kokybiško ir ilgaamžio šulinio įrengimui - betoniniai žiedai. Būtent žiedais sutvirtinami šulinio iškasos kraštai ir sulaikomas paviršinis vanduo. Žiedai gaminami įvairių matmenų, geriausia parenkami pagal poreikius. Šulinio iškasimo kaina svyruoja priklausomai nuo grunto, kurio tipas kasimo darbus gali apsunkinti, bei šulinio gylio, nes didelę dalį šulinio kaštų sudaro žiedai. Šulinio kasimui neprireiks jokio leidimo ar projekto, įrengimo darbai įprastai kainuoja daug pigiau nei vandentiekio sistemos projektas ir įrengimas, o ir šulinio vanduo jums bus nemokamas!
Gręžinys
Nesant galimybės naudoti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį arba prisijungimas kainuoja žymiai brangiau, arba turimas vanduo labai užterštas, puiki alternatyva - giluminiai gręžiniai. Pastaruoju metu gręžiniai tampa vis populiaresni, nes norima būti nepriklausomais nuo vandens tiekėjų, ir neskaičiuoti ‘bėgančių” kubinių metrų, nors kokybės požiūriu toks vanduo ne visada geresnis už atitekantį centralizuoto vandentiekio vamzdžiais.
Gręžinys nėra pigus malonumas. Kaina skaičiuojama už kiekvieną gręžinio metrą plius vandens pakėlimo įranga, vandens gerinimas ir t. t. Individualiai naudoti skirtų (buitinių) gręžinių gylis svyruoja maždaug nuo 20 iki 150 metrų. Priklausomai nuo vietovės, vandens poreikio, kokybės ir t. t.
Gręžiniai įrengiami giliuosiuose žemės sluoksniuose ir yra skirti išgauti vandenį slėginiu arba kitaip spūdiniu principu. Suslėgtas vanduo, tarp nelaidžių žemės sluoksnių įrengus gręžinį, prasiveržia į žemės paviršių. Todėl gręžiniu išgaunamas vanduo dar vadinamas arteziniu. Norėdami įsirengti gręžinį pirmiausia turėsite pasirūpinti savivaldybės leidimais, bei projektu. Pilnai paruošto gręžinio vandenį, prieš naudojimą, būtina patikrinti laboratorijoje.
Įsirengę gręžinį taip pat turėsite užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą, kadangi svyravimai ir pokyčiai gali padaryti nemenkos žalos, ar netgi, sugadinti gręžinio įrengimus. Kvalifikuotai ir patikimai įrengtas gręžinys bus ilgalaikė investicija.
Renkantis vandenį savo namams turėsite įvertinti visus pliusus ir minusus, gręžinys bus modernaus ir šiuolaikiško pasirinkimo pusėje, o šulinys - patikima klasika. Lietuva yra Baltijos artezinio vandens baseino centre, kuriame daug gėlo požeminio vandens, o gruntiniai bei telkinių vandenys yra tikrai švarūs.
Šulinio priežiūra, valymas ir remontas daug paprastesni nei gręžinio. Jei vandens gysla labai giliai, gilaus šulinio kasimas bus sudėtingesnis, o ilgainiui labai gilus šulinys gali tapti nestabilus. Jeigu įvertinus hidrogeologinę situaciją jūsų vietovė pelkėta - šulinio vandens nebus galima gerti, kadangi į jį pateks paviršiniai vandenys ir visos lietaus nuoplovos.
Hidroforas
Vandens siurblys arba kitaip, hidroforas - automatinė vandens tiekimo sistema, užtikrinanti tolygų vandens srautą ir slėgį, imdama jį iš šulinio. Nuo šulinio iki namo iškasus tranšėją ir pravedus vamzdžius, o namuose įrengus vandens siurblį turėsite pilnai pajungtą vandentiekį. Tiksliai žinodami šulinio ir vandens pajungimo vietą name specialistai galės parinkti jums tinkamas vandentiekio įrengimo priemones.
Žinodami kaip toli ir kaip giliai yra vanduo, jie galės parinkti tinkamą hidroforą, pagal jūsų vietovės gruntą ir nuolydžius parinks tinkamus vandentiekio vamzdžius, bei kitas reikalingas medžiagas.
Pagrindinis patarimas renkantis hidroforą - tinkamai įvertinti galingumą. Norėdami patikimo hidroforo su pastovaus slėgio sistema rinkitės tokį, kuris turės integruotą slėgio palaikymo keitiklį.
Nuotekų Sistemos Sodo Sklype
Vienas esminių klausimų įsirenginėjant vandentiekį - ką daryti su nuotekomis? Yra keletas galimybių:
- prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų;
- tvarkyti biologiniais valymo įrenginiais;
- nuotekų kaupimo rezervuaras.
Centralizuoti Tinklai
Šiuo metu Europos Sąjungos paramos prioritetai yra vandentiekio tinklų modernizavimas ir plėtra bei nuotekų valymo įrenginių modernizavimas ir statyba. ES finansavimu vandentiekio ir nuotekų sistemoms įsirengti per savivaldybes arba vandens tiekimo įmones gali pasinaudoti gyvenviečių bendruomenės ir sodininkų bendrijos.
Biologiniai Nuotekų Valymo Įrenginiai (BNVĮ)
Dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų jau kurį laiką sodų bendrijose yra uždrausta naudoti tradicines išgriebimo duobes, kurios anksčiau buvo populiarios kaip pigus ir nesudėtingas buitinių nuotekų tvarkymo būdas. Pirmasis pasirinkimas neturint galimybės prisijungti prie centrinės kanalizacijos (gyvenant tiek sodų bendrijoje, tiek kitoje vietovėje) yra biologiniai nuotekų valymo įrenginiai (BNVĮ).
Buitinių nuotekų valymo biologiniai įrenginiai skirti nuotekoms, patenkančioms iš virtuvės, vonios, tualetų. Į šiuos įrenginius negalima pilti tepalų, naftos produktų, riebalų, išskyrus nutekančių nuo indų, cheminių medžiagų, ypač turinčių chloro. Taip pat negali patekti paviršinės nuotekos nuo stogų, kiemų, drenažinis vanduo, vanduo iš baseinų. Buitinių nuotekų valymo vanduo gali būti infiltruojamas į gruntą, nuvedamas į pakeles, melioracijos griovius, išleidžiamas į vandens telkinius, nukreipiamas antriniam naudojimui.
Nutekamieji vandenys dirbtinėmis sąlygomis gali būti valomi biofiltruose ir aerotankuose. Biologinis nutekamųjų vandenų valymo metodas pagrįstas mikroorganizmų gebėjimu skaidyti suspenduotas, koloidines ir ištirpusias organines medžiagas.
Šiuose įrenginiuose nenaudojami jokie žmogui ir aplinkai kenksmingi chemikalai. Apatiniuose sluoksniuose, kur trūksta ištirpusio deguonies, vyksta denitrifikacija. Be to, šiuolaikiniai įrenginiai sunaudoja maždaug tiek pat elektros energijos kaip ir standartinė lemputė. Norite prisidėti prie gamtos tausojimo?
„Feliksnavio“ valymo įrenginiai iš nuotekų šalina ne tik azotą, bet ir fosforą, kuris patekęs į aplinką turi neigiamą poveikį visai ekosistemai. UAB „Feliksnavis“ siūlo net penkis skirtingo našumo FEL tipo įrenginius. Populiariausi iš jų - skirti 1-4 ir 4-6 asmenims. Aktualus nuotekų valymo įrenginių sodų bendrijoje įrengimas? Kreipkitės į „Feliksnavio“ specialistus ir raskite optimalų sprendimą. Tegul kanalizacija sode jums nebekelia jokių problemų !
Feliksnavis - nuotekų valymo įrenginiai
Prieš montuojant valymo įrenginį, gali reikėti pasirūpinti savivaldybės leidimu, kuriame nurodomos projektavimo sąlygos. Tai padeda išsiaiškinti, kokie tiksliai darbai gali būti atliekami. Prireikus sudaryti techninį projektą, susisiekite su specialistais. Nuotekų valymo įrenginys sodo sklype turėtų būti montuojamas laikantis 3 metrų atstumo nuo „kaimyno tvoros“.
Įrengimo darbai pradedami nuo duobės, kuri turėtų būti piltuvo formos, paruošimo. Siekiant išgauti tinkamą kasimo kampą, jos skersmuo turėtų būti didesnis nei įrenginio: apatinėje dalyje - 0,5 meto, viršutinėje - 1,5 meto. Maždaug 1 metro atstumu nuo įrenginio montuojama jo valdymo dėžė, kurios apačioje prijungiami oro tiekimo vamzdžiai į aeratorius ir erliftą. Šarvu apsaugotas elektros laidas jungiamas dėžės šone.
Nuotekų Kaupimo Rezervuaras
Jei dėl tam tikrų priežasčių valymo įrenginiai sodo sklype nėra galimi, alternatyvus pasirinkimas - nuotekų talpyklos. Daugelyje objektų, kuriuose gyvenama ne periodiškai, galima pasirinkti paprasčiausią išgriebimo talpą. Tokių įrenginių nereikia nuolat prižiūrėti. Jei įrengta nuotekų valymo sistema su septiku ir gruntinės filtracijos įrenginiu, užtenka periodiškai stebėti nuotekų lygį ir laiku išvežti septiko turinį. Šio tipo įrenginiams jokios įtakos nedaro nuotekų pritekėjimo sumažėjimas ar nuotekų tiekimo nutraukimas.
Įrenginėjant tokią paprastą valymo sistemą, reikia vadovautis racionaliais vartotojo kriterijais. Didesnei šeimai gali reikėti 10 kub. m. ir didesnio nuotekų kaupimo rezervuaro. Asenizacinio automobilio talpa yra 5-10 kub. m. Taigi reikėtų įvertinti ir galimybę privažiuoti dideliems automobiliams prie itin arti pastatytų individualių namų, sodo bendrijų teritorijų.
Nuotekų surinkimo talpyklos - antras būdas pasirūpinti savo panaudoto vandens valymu. Ypatingai svarbūs veiksniai renkantis nuotekų surinkimo talpyklą yra talpyklos dydis, sandarumas ir tinkamai veikiančios nuotekų surinkimo bei šalinimo sistemos. Surinkimo talpos gaminamos iš ypač tvirtų, ilgaamžių gelžbetoninių rentinių.
Nuotekų surinkimo talpyklos dažniausiai montuojamos po žeme, netoli gyvenamųjų pastatų arba pagal industrinio ar miesto projekto planą, šalia įrengiant privažiavimą prie rezervuaro. Įrenginėjant nuotekų surinkimo talpyklas į žemę yra įleidžiami gelžbetoniniai rentiniai. Tekančios nuotekos surenkamos gelžbetoninėse nuotekų surinkimo talpyklose, o joms prisipildžius teks kviesti specialią techniką, kad nuotekos būtų išsiurbtos ir išvežtos apdorojimui. Ši paslauga nėra brangi, ją atlikti įmanoma visuose Lietuvos rajonuose.
Nuotekų surinkimo talpyklų vienas svarbiausias elementų - jos turi itin būti sandarios. Būtent uždaro tipo gelžbetoninių rentinių rezervuarai iki minimumo sumažina gruntinių vandenų užteršimo galimybę ir per ilgą naudojimo patirtį įrodė patikimumą įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Bendrai šis nuotekų tvarkymo būdas yra pigesnis, nei valymo įrenginiai. Nuotekų surinkimo talpų kaina svyruoja apie 1000 eurų.
Kodėl Nuotekų Valymas Toks Svarbus?
Nuotekų valymas yra lygiagrečiai svarbus vandens naudojimui, kadangi visas vanduo, tiek švarus, tiek ir nuotekos, yra susiję viename bendrame vandens cikle. Kadangi vanduo yra neatsiejama mūsų gyvybės dalis ir tiek švarus vanduo, tiek užterštas vanduo sudaro vieną vandens ciklą:
- SVEIKATAI. Jei vanduo netinkamai išvalytas, jame gali būti įvairių ligų sukėlėjų.
- GYVYBEI VANDENYJE IR GAMTAI. Švarus vanduo yra kritiškai svarbus augalams ir gyvūnams. Tai svarbus aspektas ne tik žuvininkystei, sportinei žvejybai ir vandens gyvūnams, tačiau bendrai visiems augalams ir gyvūnams.
- LAISVALAIKIUI IR GYVENIMO KOKYBEI. Mes esame tiesiogiai susiję su jūromis, ežerais, upėmis ir esame tiesiogiai priklausomi nuo pakrančių ir industrijos esančios šalia jų. Vanduo - kaip žaidimų aikštelė mums visiems. Jei jis nėra tinkamai išvalytas ir saugus - kenksime ne tik savo sveikatai, aplinkai, bet ir ateičiai.
Lietaus Vandens Surinkimas
Perteklinis vanduo sklype yra ne problema, o galimybė. Įsidiegę efektyvius lietaus vandens surinkimo ir saugojimo sprendimus nekilnojamojo turto savininkai išvengia vandens daromos žalos, sumažina ne tik savo priklausomybę nuo centralizuotų vandens tiekimo sistemų, bet ir daromą poveikį aplinkai.
Vandens sankaupos sklype atsiranda dėl įvairių priežasčių: dirvožemio sudėties, riboto esamos drenažo sistemos pajėgumo, nedidelio atstumo nuo natūralių vandens telkinių ar netinkamos žemėtvarkos. Pavyzdžiui, molingas ar sutankintas dirvožemis nesugeria vandens, kita vertus įdūbose natūraliai kaupiasi jo perteklius.
Norint efektyviai valdyti lietaus vandenį, drenažo sprendimai turi būti pritaikyti konkretaus sklypo sąlygoms. Kiekvienas žingsnis - pradedant lietaus vandens surinkimu nuo stogų, įvažiavimų ir grindinio, baigiant kontroliuojama vandens infiltracija į gruntą -turi būti kruopščiai suplanuotas.
Lietaus vandens valdymo sprendimų yra daug, tačiau vis didesnio populiarumo sulaukia požeminės infiltracijos ir kaupimo talpos. Sujungus paviršinį drenažą su požeminėmis talpyklomis, didelis lietaus vandens kiekis greitai nukreipiamas - taip išvengiama galinčių kelti pavojų jo sankaupų. Surinkto lietaus vandens pakartotinis panaudojimas padės sumažinti ne tik sunaudojamo vandens kiekį, bet ir nuotekų tvarkymo sąskaitas. Atokiose vietovėse šis lietaus vandens valdymo sprendimas yra ekonomiškai naudingesnė alternatyva prisijungimui prie viešojo tinklo.
Skirtingai nei antžeminės talpyklos, požeminiai sprendimai neužima paviršiaus ploto, virš jų galima įrengti įvažiavimus, poilsio zonas ar sodus. Tai ypač naudinga mažesniuose sklypuose, kur svarbus kiekvienas kvadratinis metras.
Požeminės infiltracinės sistemos lietaus vandeniui leidžia natūraliai įsigerti į gruntą, taip papildydamos gruntinio vandens atsargas. Tuo tarpu lietaus vandens surinkimo ir kaupimo talpos sumažina sausrų laikotarpiais atsirandančią vandens trūkumo problemą. Norint veiksmingai valdyti lietaus vandenį, neužtenka vien jį surinkti ir kaupti.
Lietaus vandens valdymo sprendimai vandenį išvalo ir optimizuoja jo pakartotinį panaudojimą ar infiltraciją į gruntą. Šulinys-sėsdintuvas yra labai svarbus sistemos elementas, nes apsaugo ją nuo teršalų, tokių kaip smėlis ar lapai, patekimo. Išvalytas vanduo iš šulinio teka į požeminę talpą. Įrengus siurblius ir vamzdynus, vandens talpyklą galima prijungti prie pastato vandens tiekimo sistemos arba, pavyzdžiui, prie vejos, sodo ar daržo laistymo sistemos.
Pagamintos iš išskirtinai tvirto polipropileno, sistemos iš Stormbox modulių pritaikomos pačių įvairiausių dydžių ir formų sklypams. Aukštos kokybės žaliavos - Stormbox moduliai pagaminti iš mechaniniams pažeidimams bei atšiaurioms oro sąlygoms atsparaus polipropileno.
Lengvos konstrukcijos ir modulinės sistemos dėka įrengimo darbai atleikami greitai. Dėl modulinės konstrukcijos, Pipelife lietaus vandens valdymo sistemos lengvai pritaikomos konkretiems poreikiams. Kad lietaus vandens valdymas būtų dar paprastesnis, Pipelife sistemose galima įrengti automatinį siurblio valdymą ir vandens stebėjimo funkciją.
Privačių namų savininkai didelio tikslumo valdiklių, specialiai sukurtų paprastoms ar vidutinio sudėtingumo automatikos užduotims vykdyti pagalba, gali nuotoliniu būdu valdyti siurblio veikimą. Pipelife lietaus vandens valdymo sistemos pritaikomos individualiems poreikiams, veikia efektyviai ir yra patikimos.
Teisiniai Aspektai
Lietuvoje sodo namelių savininkai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų - turi pasirūpinti tinkamu nuotekų tvarkymu. Tai ne tik užtikrina švarią aplinką, bet ir padeda išvengti baudų ar teisinių problemų.
Planuojant įrengti nuotekų valymo įrenginius sodo nameliuose Lietuvoje - būtina laikytis galiojančių teisės aktų ir aplinkosaugos reikalavimų. Netinkamas nuotekų tvarkymas gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Pagal Statybos įstatymą - mažos talpos (iki 5 m³ per parą) nuotekų valymo įrenginiai laikomi nesudėtingais statiniais (šis reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Visgi, jei planuojama įrengti didesnio našumo įrenginį - reikalingas detalus projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Be to, tokie įrenginiai turi atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.
Pirmieji Žingsniai Įsirengiant Inžinerinius Tinklus
Jei dar nesate neapsisprendę dėl nuotekų valymo principo Jūsų sklype, būtinai konsultuokitės su kompetentingais šios srities specialistais arba kreipkitės į bendroves, projektuojančias, gaminančias, parduodančias, montuojančias ir prižiūrinčias valymo įrenginius. Jei nesusiduriame su statybomis ar ūkio darbais, tikrai retai susimąstome kaip gi atrodo tas pilnas vandens kelias. Jei trumpai - švarų vandenį gauname iš žemėje esančių vandens gyslų, o mūsų namus jis pasiekia jau paruoštas naudojimui.
Pirmiausia reikia kreiptis į vietinę vandens tiekimo įmonę/komunalininką dėl prisijungimo sąlygų gavimo. Reikia gauti raštą, kad jūsų gatvėje arba arti nėra centralizuotų tinklų. Tuomet pasidaryti sklypo topografinį planą ir parengti projektą. Projektą suderinti su bendriją, kitom įstaigom ir gauti leidimą iš savivaldybės. Kreipiatės į projektuotoją, galintį atlikti lauko tinklų projektavimo paslaugas. Parengtą projektą raštiškai suderinate Archtekto tarnyboje, susirandate Rangovą, kuris atsakingai ir tinkamai parenka sistemą ir sumontuoja.
Pradėti reikia nuo projekto. Tam, kad pradėti projektavimą, reikia gauti technines sąlygas. Kai bus projektas, tik tada galėsit oficialiai įsirengti kanalizaciją ir susimontuoti nuotekų valymo įrenginius. Inžinerinių tinklų projektavimo darbus reikia pradėti nuo sąlygų išėmimo. Gavus sąlygas parengiamas projektas ir išimamas leidimas tinklų įrengimui. Gavus leidimą vyksta projekto įgyvendinimas.
Vandens Kokybės Tyrimai
Už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę atsakingi tiekėjai, o už individualių gręžinių vandenį atsako patys jų savininkai. Įmonės, kurios įrengia požeminius geriamojo vandens gręžinius, privalo savininkams pateikti gręžinio pasą su vandens cheminės analizės duomenimis. Pagal teisės aktus, turi būti nurodyta vandens bendroji cheminė sudėtis - pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis. Bet tai liečia naujus gręžinius, laikui einant gręžinio vandens sudėtis gali keistis. Tad tiek naujų, tiek eksploatuojamų gręžinių savininkams naudinga žinoti ne tik pradinius vandens cheminės analizės rodiklius, bet ir pasitikslinti kitus, kurie gali turėti įtakos vandens sudėčiai, spalvai, kvapui, skoniui.
„Mes pirmiausia rekomenduojame ištirti cheminę vandens sudėtį ir tik tada spręsti, kokio filtro reikia. Pavyzdžiui, daugelis skundžiasi rudos spalvos vandeniu. Toks gali būti ne tik dėl geležies, nors daugiausia būtent dėl jos, bet ir dėl mangano, permanganato pertekliaus. Nedidelį geležies, mangano perteklių pašalina aeracijos principu veikiantys filtrai su oksidacine talpa, kuriose nenaudojami cheminiai reagentai.
„Vandens filtravimas ir filtrai pirmiausia yra rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata. Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl specifinio grunto, gręžinių vandenyje yra padidinti fluorido ar boro kiekiai. Tai jau tokiniai rodikliai, galintys turėti neigiamos įtakos sveikatai. Tokio vandens neturėtų gerti vaikai ir nėščios moterys. Kitose vietovėse vandenyje pasitaiko kitų cheminių elementų, kurie nėra naudingi sveikatai. Todėl manyti, kad filtravimas yra brangus, yra tas pats, kas manyti, jog sveikata nėra brangi.
Ar gręžinio vandenyje esančių cheminių elementų kiekiai neviršija ribinių verčių, leistinų pagal higienos normas, galima pasitikrinti HN 24:200 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" 3-ioje lentelėje. Kitaip tariant, tai vandens savybės ir indikatoriniai cheminiai rodikliai, kurie turi poveikį vandens savybėms ir kokybei. Pavyzdžiui, minėtose normose nurodyta, kad bendrosios geležies kiekis neturėtų viršyti 200 µg/l. Bendroji geležis yra indikatorinis rodiklis, jis nėra pavojingas sveikatai, bet dėl jos pertekliaus vanduo yra gelsvai rudos spalvos, turi nemalonų metalo kvapą, stovinčiame vandenyje atsiranda rudų nuosėdų, drumstas vanduo nepriimtinas maisto gamybai, nekalbant apie jo gėrimą tiesiai iš čiaupo.
Vandens Filtrai
Vandens nugeležinimo filtrai. Vandens kietumą eliminuoja vandens minkštinimo filtrai. Vandens kietumas - tai vandenyje ištirpę kalcio ir magnio jonai, liaudiškai vadinami kalkėmis. Geriamąjame vandenyje nei kalcis, nei magnis, nereglamentuojami, nes Pas...
Įsikurdami naujame name ar įrenginėdami naują ūkio objektą, vandentiekio sistemos sprendimus patikėkite specialistams. Kad ir kiek straipsnių perskaitysite - neįgausite tiek techninių žinių ir patirties, kaip savo srities profesionalai. Įsivardinkite savo poreikius bei tikslus ir kreipkitės.