Atliekant projektavimo ir statybos darbus iki statybos užbaigimo labai dažnai atsiranda būtinybė koreguoti projektą. Prieš atliekant projekto korekcijas būtina įvertinti, kokias pasekmes jos gali turėti. Tam tikri pakeitimai gali neturėti jokios įtakos, tačiau kai kuriais atvejais gali tekti iš naujo atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo (visuomenės informavimo) procedūras ar net gauti naują statybos leidimą.
Šiame straipsnyje aptarsime teisinį reguliavimą dėl esminių ir neesminių projekto sprendinių pakeitimų, bei nuo 2024 m. įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus, kurie turi įtakos techninių projektų autorystės pakeitimams. Taip pat aptarsime autorių teisių aspektus architektūros srityje.
Esminių projekto sprendinių keitimas ir naujo SLD būtinybė
Pagal Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42-44 punktus, statinio projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas.
Svarbu! Jei keičiami esminiai statinio projekto, pagal kurį gautas SLD, sprendiniai ir konkretūs keitimai nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1-4 punktuose nustatytas išimtis, norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD.
Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
Kas laikoma esminiais projekto sprendiniais?
Visų pirma, tarp esminių projekto sprendinių atsiranda statinio išvaizda ir nebelieka statinio laikančiųjų konstrukcijų skirstymo į vidines ir išorines. Būsimoje redakcijoje esminiu statinio redakcijoje nurodyta, kad išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką.
Antras esminis projekto sprendinys - turto kadastro objektų kiekis. Tai reiškia, kad ateityje nebegalės būti didinamas turtinių vienetų (pavyzdžiui butų) skaičius. Didinant turtinių vienetų skaičių reikės iš naujo informuoti visuomenę ir/ar gauti naują statybos leidimą.
Taigi, keičiant pastato vietą sklype, išorės matmenis daugiau nei vienu metru, statinio išorės laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, pastato ar jo patalpų paskirtį bus reikalingas naujas statybos leidimas (jei jis jau yra gautas) ir/ar turės būti atliekamos projektinių pasiūlymų viešinimo (visuomenės informavimo) procedūros (jei pastatas priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių).
Esminiai ir neesminiai pastato pakeitimai
- Neesminiai pastato pakeitimai: Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas, dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis, iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype, iki 2 m didinami statinio išorės matmenys, mažinami statinio išorės matmenys.
- Esminiai pastato pakeitimai: Pakeičiama statinio vieta sklype, pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis, pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, daugiau nei 2 m.
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų tolerancija - iki 5%, statinių išorės matmenų - iki 20 cm, jų vietos žemės sklype - iki 30 cm. Jei paklaidos yra šiose ribose, naujas statybos leidimas nėra privalomas, taip pat nereikia rengti naujos projekto laidos.
Jei jau pakeitimai tikrai būtini - reikėtų “taikyti” į leistinus pakeitimus, kuriems užtenka supaprastintos projekto korektūros. Tokiu atveju užtenka “pataisyti” projektą, t.y. padaryti jo naują versiją.
Esminių ir neesminių statinio pakeitimų apibendrinimas
Ši lentelė apibendrina esminius ir neesminius statinio pakeitimus:
| Pakeitimo Tipas | Aprašymas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Neesminiai | Laikančiųjų konstrukcijų keitimas į ne blogesnes, inžinerinių tinklų trasos keitimas, statinio vietos keitimas iki 2m, matmenų didinimas iki 2m, matmenų mažinimas | Pakanka projekto korekcijos |
| Esminiai | Statinio vietos pakeitimas sklype, paskirties pakeitimas, laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, matmenų keitimas daugiau nei 2m | Naujas projektas ir statybos leidimas |
LNTPA CORE2024 Statybos įstatymo pakeitimai – galimybės ir iššūkiai
2024 m. Statybos įstatymo pakeitimai
2023 m. gruodžio 19 d. Seime buvo priimtas Statybos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų paketas. Dalis jų įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 01-02 d. Reikšmingiausi pakeitimai, įsigalioję šių metų pradžioje - dėl nebaigtos statybos perleidimo ir naudojimo.
Nuo 2024 m. gegužės 01 d. atsirado pareiga statytojui, jei statyba vykdoma rangos būdu, paskirti vieną už visą statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti to statinio statybai būtinus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti visas rangovui numatytas pareigas.
Statybos rangovas privalo pranešti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie visus pasitelktus subrangovus. Už nepranešimą numatomos baudos. Šios nuostatos bus taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai įgijo teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla yra galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose.
Numatyta bauda už juridinių asmenų nepranešimą apie statybos pradžią, kuri bus taikoma, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
Reikšmingai didėja baudos juridiniams asmenims už savavališkas statybas, kai šie juridiniai asmenys jau buvo bausti už tokius pažeidimus. Šios baudos jau galioja nuo 2024 m. gegužės 01 d.
Statybos įstatymo pakeitimų, kurių įsigaliojimas lieka numatytas 2024 m. lapkričio 01 d., yra daug. Papildytas esminių statinio projekto sprendinių sąrašas - esminiais taip pat bus laikomi sprendiniai, kuriais nustatoma statinio išvaizda, nekilnojamojo turto kadastro turto, kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų), įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai.
Vietoje trijų esamų projektavimo etapų (projektiniai pasiūlymai - techninis projektas - darbo projektas) liks du etapai: projektiniai pasiūlymai - techninis darbo projektas.
Keičiasi projektinių pasiūlymų svarba ir apimtis. Projektinių pasiūlymų sudėtis bus reglamentuota. Projektiniuose pasiūlymuose turės būti pateikiami pagrindiniai statinio architektūros, infrastruktūros ir kiti Aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai.
Išduotas statybą leidžiantis dokumentas dar nesuteiks teisės pradėti statybos darbus.
Pranešimas apie statybos pradžią tampa sąlyginai atskiru teisiniu veiksmu, su kuriuo siejama galimybė pradėti statybos darbus ir tada, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau privaloma pranešti apie statybos pradžią, su pranešimu turės būti pateikiamas statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma), žemės sklypo ir pastato, kuriuose bus vykdoma statyba savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai (kai privalomi), statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui (statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais), statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas), statinio kadastro duomenų byla.
Pakeistas statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, visą jį išdėstant Statybos įstatyme (be nuorodų į Aplinkos ministro tvirtinamus teisės aktus).
Statinių naudotojai privalės naudojant statinį laikytis (be kita ko ir) architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (architektūros kokybės gairių), kurias tvirtins atitinkamos savivaldybės taryba.
Taip pat nustatytas savarankiškas pagrindas panaikinti kvalifikacijos atestatą už dalyvavimą savavališkos statybos procese.
Kartu su paminėtais Statybos įstatymo pakeitimais pakeisti ir kiti susiję įstatymai - Architektūros įstatymas, Architektų rūmų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir kt.
Taip pat yra numatytas Statybos įstatymo galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas.
Autorių teisės techniniuose projektuose
Autorių teisės yra svarbus aspektas, susijęs su techninių projektų kūrimu ir naudojimu Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai teisės aktai ir principai, reglamentuojantys autorių teises techninių projektų srityje, atsižvelgiant į architektų ir statybos inžinierių vaidmenis.
Autorių teisių objektas
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodoma, kad autorių teisių objektai yra architektūros kūriniai, įskaitant pastatų ir kitų statinių projektus, brėžinius, eskizus ir modelius, taip pat pastatai ir kiti statiniai.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą autorių teisių objekto apibrėžimą, juo laikomas kūrinys, kuris suprantamas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išreikštas kokia nors objektyvia forma.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi.
Svarbu pažymėti, kad autorių teisių objektu laikomas materialiai išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas, todėl tai gali būti kūrinio eskizas, nebaigtas kūrinys ar dalis kūrinio, kuris turi materialiai išreikštą vaizdą. Naudoti tą kūrinį ar dalį jo galima tik su autoriaus leidimu, jeigu ko kito nenumato sutartis tarp autoriaus ir užsakovo.
Architekto ir statybos inžinieriaus vaidmuo
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 dalį, statinio architektas yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius. Minėto straipsnio 49 dalyje įtvirtinta, jog „Statinio architektūra - statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis“.
Atsižvelgiant į tai, Tarnyba daro išvadą, kad pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, jog statinio techninis projektas kūrinio (meno) kategorijai Autorių teisių prasme galėtų būti priskirtas tik dėl jo architektūrinės dalies (dėl to, kad architektūra yra priskirtina meno sričiai ir dėl to, kad būtent ši techninio projekto dalis atitinka kūrinio originalumo, unikalumo kriterijų), o jį sukurti gali ir jo autoriumi laikytinas tik architektas.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis.
Asmeninės neturtinės teisės
Svarbu pažymėti, jog autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
- teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
- teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
- teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
Projekto keitimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniu, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
Atsižvelgiant į tai, pažymime, jog keisti projektą, kai projekto keitimai yra įforminami išleidžiant naują projekto laidą, gali tik projektą rengęs projektuotojas. Nepriklausomai nuo to, ar turtinės teisės užsakovui buvo perduotos, autorius turi teisę įgyvendinti jam priklausančias neturtines teises, įskaitant teisę į kūrinio neliečiamybę. Asmenys, keičiantys Jūsų kūrinį, privalo gauti aiškų Jūsų sutikimą dėl Jūsų intelektinės veiklos produkto keitimo.
Teisminė praktika ir rangos sutarties kainos keitimas
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime konstatavo, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą atsiranda tik tuomet, kai ją lemia tikrai svarbios, objektyvios ir nuo rangovo visiškai nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, bet ne tokios priežastys kaip negalėjimas iš anksto tiksliai numatyti darbų kiekio.
Šalis, siekianti pakeisti darbų kainą, privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 5 dalyje ar 6.685 straipsnyje, buvimą.
Teismas pažymėjo, kad Sutartyje užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovės pateikė savo pasiūlyme Konkurse. Sutartyje įtvirtinta fiksuota maksimali kaina, taigi ji negali būti perskaičiuota nekeičiant Sutarties.
Darbų kainos koregavimas turi būti įformintas Sutartyje nustatyta tvarka ir sudarytas atskiru rašytiniu susitarimu prie Sutarties, kuris, pasirašytas šalių, tampa neatskiriama jos dalimi.
Taigi, rangovė privalo informuoti inžinierių raštu per nustatytą terminą (28 dienas) ir gauti jo pritarimą atlikti papildomus darbus per 42 dienas (arba ilgesnį laikotarpį, jei rangovė sutinka). Pakeitimui būtinas ne tik inžinieriaus, bet ir užsakovės pritarimas. Jei pritarimas negaunamas, inžinierius gali priimti sprendimą dėl darbų pakeitimo Sutarties 3.5 punkte nustatyta tvarka.