Dažnai, įsigyjant didesnės vertės turtą, pavyzdžiui, būstą ar automobilį, jis įkeičiamas kreditoriui kaip užstatas. Užstatas taip pat gali būti reikalingas skolinantis didesnę pinigų sumą, pavyzdžiui, būsto remontui. Įkeistas turtas yra įsipareigojimas kreditoriui, užtikrinantis, kad skolininkas laikysis kredito grąžinimo sąlygų. Teisiškai, įkeistas turtas visiškai priklauso jo savininkui.
Perkant turtą, dažnai sudaroma hipotekos sutartis. Oficialiai, hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos sutartis - tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija“ kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas.
Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre, kuris anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar - Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras. Registrų centro savitarnoje galima rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis. Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą - pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones.
Apskritai, hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises - šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti. Dar vienas patogus niuansas - hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti.
Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas: kas bus hipotekos sutarties šalys, ar teisingai, kaip sutarta, nurodytas hipotekos objektas, kredito suma, grąžinimo terminai, papildomi privalomi mokėjimai bei kitos sąlygos. Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą.
Turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas, ir su tuo susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. Turto savininkas, o ne kreditorius yra atsakingas už visas paminėtas bei kitas priklausančias pareigas ir nuo jų pasislėpti bandyti nėra prasmės. Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins - privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų.
Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus - laiku mokėti paskolos įmokas - galimi skirtingi sprendimai.
Sąnaudų, patirtų naudojant asmeninį turtą IĮ, MB veikloje priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
Mokestinių nepriemokų išieškojimas
Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 19 d.).
Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai apima:
- Išieškojimo užtikrinimo būdus
- Pranešimą, Raginimą
- Teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką
- Priverstinio išieškojimo būdus
- Priverstinio išieškojimo sustabdymą
- Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimą arba išdėstymą
- Mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška mokestine nepriemoka
- Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymą
- Mokestinės nepriemokos perėmimą
- Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimą už mokesčių mokėtoją
Išieškojimo užtikrinimo būdai
Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 straipsnyje numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:
- Delspinigiai;
- Turto areštas;
- Nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
- Hipoteka ar įkeitimas;
- Laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.
Pranešimas, Raginimas
Pagal MAĮ 105 straipsnį įgijus teisę priverstinai išieškoti nepriemoką, VMI mokesčių mokėtojui pateikia Pranešimą apie turimą nepriemoką arba Raginimą, kurio forma FR0486 patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11.
Pranešimas mokesčių administratoriaus iniciatyva rengiamas mokesčių mokėtojams, kurie yra laiku nesumokėję nepriemokos, t. y. deklaruoto mokesčio prievolės ir delspinigių, baudų už administracinius nusižengimus, taip pat prievolių, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus (išskyrus vykdomuosius dokumentus, kuriais mokesčių mokėtojui teismo paskirta bauda, skaičiuojama už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną) arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymus.
Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:
- Įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose;
- Priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
- Nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
- Mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.
Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką
Pagal MAĮ 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
- Mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
- Mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
- Mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.
Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas.
Priverstinio išieškojimo būdai
Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:
- Duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).
- Pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija).
- Duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo.
- Priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto.
- Priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
MAĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
Priverstinio išieškojimo sustabdymas
Pagal MAĮ 110 straipsnį mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:
- Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.
- Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą.
- Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas
MAĮ numato ir galimybę taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki vienų metų ar jį išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (MAĮ 88 straipsnis).
Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.
| Veiksmas | Teisinis pagrindas | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Turto areštas | MAĮ 95 str. | Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, užtikrinant išieškojimą. |
| Hipoteka/Įkeitimas | MAĮ 95 str. | Užtikrinimo priemonė, leidžianti išieškoti skolą iš įkeisto turto. |
| Priverstinis išieškojimas | MAĮ 106 str. | Skolos išieškojimas per kredito įstaigas, laiduotojus arba iš turto. |
| Mokėjimo atidėjimas/išdėstymas | MAĮ 88 str. | Galimybė atidėti arba išdėstyti skolos mokėjimą. |
tags: #skolininkas #ikeite #turta #vmi