Šiemet sukanka 100 metų nuo tada, kai Lietuvoje buvo įkurta antroji aukštoji mokykla - Žemės ūkio akademija. Kaip mažai valstybei - tikrai daug. Iš viso Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu veikė net šešios aukštosios mokyklos. Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centre saugomi tarpukario laikotarpio Žemės ūkio akademijos bei jos personalo kūrimąsi, gyvavimą ir veiklą liudijantys dokumentai.
Išsamiausiai šį laikotarpį nušviečia „Žemės ūkio akademijos metraštis“, leistas 1924-1940 m., „Žemės ūkio akademijos pirmojo dešimtmečio apyskaita“ (1924-1934), išleista 1934 m., bei kiti periodiniai leidiniai. Jų turinys ir įkvėpė straipsnio temą bei uždavinius. Bus analizuojamas aktyviausias Žemės ūkio akademijos raidos periodas - Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis, kurį nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Universiteto veikla po atkūrimo galėtų tapti atskiro tyrimo objektu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai svarbu kurti aukštojo mokslo įstaigas, sutvarkyti švietimo sistemą. Todėl kiekvienos aukštosios mokyklos įkūrimas tarpukariu buvo labai svarbus įvykis, naujas švietimo, mokslo ir kultūros raidos etapas. Čia didelį vaidmenį atliko visuomenė - mokslininkai, inteligentija. Nepriklausomybės pradžioje būta minčių atkurti Vilniaus universitetą, bet, kadangi trūko lėšų ir mokslo personalo, 1919 m. Pirmasis aukštojo mokslo židinys buvo įkurtas Kaune 1920 metais.
Tai buvo universiteto tipo privati aukštoji mokykla - Aukštieji kursai, 1922 m. išaugę į Lietuvos universitetą, kuriam 1930 m. buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Mintis įsteigti specialią aukštąją žemės ūkio mokyklą Lietuvoje kilo valdančiajai Krikščionių demokratų partijai dar iki Lietuvos universiteto įsteigimo, tačiau specializuotai mokyklai trūko lėšų. Šios minties buvo laikinai atsisakyta. Visgi, 1922 m. lapkričio 7 d. Lietuvos švietimo ministras pranešė, kad Žemės ūkio ministerija numato Dotnuvos žemės ūkio technikumą pertvarkyti į aukštąją mokyklą.
Kilo daug ginčų ir svarstymų, ar Lietuvai reikalinga nauja aukštoji mokykla, ar pavyks ją įsteigti ir išlaikyti, ar užteks jai patalpų, juo labiau kad prie Lietuvos universiteto jau veikė agronomijos ir miškininkystės skyrius. Didžiausias atskiro universiteto priešininkas buvo Gamtos ir matematikos fakulteto dekanas Zigmas Žemaitis. Jis teigė, kad ši naujai kuriama mokykla turi būti pavaldi Lietuvos universitetui (1, p. Nepaisydama kilusių ginčų, Krikščionių demokratų partija ėmėsi skubių žingsnių įsteigti naują aukštąją mokyklą. Žemės ūkio ministrui kunigui Mykolui Krupavičiui primygtinai reikalaujant, Ministrų kabinetas 1924 m. balandžio 30 d. nutarė Dotnuvoje įkurti Žemės ūkio akademiją.
Buvo parengtas ir 1924 m. liepos 31 d. priimtas skubotas statuto projektas. Lietuvos universiteto statutas, priimtas 1922 m., suteikė jam plačią autonomiją, o Žemės ūkio akademija visiškai priklausė nuo Žemės ūkio ministerijos (17, p. Kuriant aukštąją mokyklą, daug buvo nuveikta privačių asmenų iniciatyva: „Pirmieji profesūros nariai turėjo prieš akis labai sunkų uždavinį: reikėjo organizuoti antroji Lietuvos aukštoji mokykla - Ž. Ū. Akademija. Apžiūrėti vietos sąlygas ir galimybes, sudaryti mokslo planą, suvyčioti mokslo jėgas, nustatyti tinkamus santykius su technikumu, gauti reikiamų lėšų - vis tai buvo nelengvi uždaviniai“ (2, p. 28). 1924 m. spalio 15 d. įvyko iškilmingas Akademijos atidarymas Dotnuvos didžiųjų rūmų salėje, todėl ši data laikytina faktiška Žemės ūkio akademijos veikimo pradžia.
Iškilmėse, be Akademijos ir Technikumo mokomojo personalo, Akademijos studentų ir Technikumo mokinių, dalyvavo Seimo pirmininkas prelatas Juozas Staugaitis, ministras pirmininkas Antanas Tumėnas, Žemės ūkio ministras kunigas Mykolas Krupavičius, Universiteto rektorius kunigas Pranciškus Petras Būčys, Žemės ūkio departamento viršininkas Apolinaras Vienožinskis, Matematikos ir gamtos fakulteto atstovas Tadas Ivanauskas ir kiti svečiai (7, p. Šia proga periodinis leidinys „Krivulė“ džiaugėsi: „Vos septintus savo nepriklausomybės metus begyvename, o sulaukėme antros aukštosios mokyklos - Žemės Ūkio Akademijos. […] Mums reik, jei nepralenkti, tai bent pasivyti pralenkusias mus tautas“ (14, p. Priešingai nei Lietuvos universitetas, turėjęs plačią autonomiją, Žemės ūkio akademija buvo pavaldi Žemės ūkio ministerijai: „Žemės ūkio akademijos statuto buvo numatyta, kad ji yra aukštoji su agronomijos ir miškininkystės skyriais mokykla Žemės Ūkio Ministerio žinioje. Statute buvo numatyta, kokie dalykai tuose skyriuose einami ir kurioms katedroms priskiriami“ (7, p. 60).
Nepaisant pradžioje buvusios Žemės ūkio akademijos steigimo šalininkų ir Lietuvos universiteto priešpriešos, jau įsteigus antrąją aukštąją mokyklą buvo džiaugtasi, kad ne tik tuose pačiuose Dotnuvos rūmuose veikęs Technikumas, bet ir Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės fakultetas „išdirbo visą eilę prityrusių pedagogų, kurie galėjo sudaryti žymią dalį būsimos profesūros (Žemės ūkio akademijai - aut. past.)“ (2, p. Akademijos rektorius Juozas Tonkūnas taip apibrėžė svarbiausius akademijos veikos uždavinius: „Ž. Ū. Akademijos uždaviniai savaime išeina iš tų siekių, į kuriuos mūsų atgimusi tauta nukreipė savo žvilgsnį. Kiekvienas Tamistų žino, kad žemės ūkis yra tvirčiausias ir beveik vienintelis mūsų ekonominio gyvenimo pagrindas visų mūsų krašto žmonių, visų jo gyventojų luomų gerbūvis ir krašto kultūrinis klestėjimas visai pareina nuo mūsų žemės ūkio būklės. […] Todėl mums, žūt būt, reikia kelti galvos aukštyn, kad kaimynai neužstotų gaivinančios šviesos. Bet kad statomieji mūsų savitos kultūros rūmai būtų erdvūs, gražūs ir tvirti, reikia, kad jų pamatai būtų tvirti, kad būtų jėgų ir medžiagos jiems statyti. Tie pamatai, jėgų ir medžiagos šaltinis yra mūsų žemės ūkis. Mūsų tautos ateitis - mūsų žemės ūkio ateitis. Užtat mums, žūt būt, reikia vytis Vakarų Europos tautos. […] Tad jei nenorime atsilikti, būti kitų nustelbti ir suvirškinti, turime įtemti visas pajėgas ž. ū. Kultūros kėlimo darbe. […] Iš čia seka svarbus Žemės Ūkio Akademijos uždavinys. […] Mums reikia energingai kelti mūsų žemės ūkis, be vadovų jis negali pasėkmingai kilti, o vadovus turi paruošti Žemės Ūkio Akademija“ (3, p.
Laikydamasi šių gairių Akademija dirbo visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Žemės ūkio akademija buvo įsikūrusi ankštose Dotnuvos žemės ūkio technikumo patalpose. Jose tilpo trijų kursų Akademijos studentai ir technikumo moksleiviai. Patalpų trūko būtiniausiems kabinetams, auditorijoms, bendrabučiams, dėstytojų butams. Dalis studentų nuomojosi butus Dotnuvos miestelyje, esančiame už 3 km nuo Akademijos, kita dalis, pasak Č. Mančinsko, gyveno Akademijos patalpose po 25-35 žmones viename kambaryje. 1927 m. buvo išplėstas agronomijos skyrius, vėliau įsteigti namų ūkio ir miškininkystės skyriai, bet prie Akademijos patalpų prisidėjo tik namų ūkio sekcijos pastatai. Nors viso tarpukario laikotarpiu Akademija dirbo sunkiomis sąlygomis, neturėjo autonomijos, tai buvo vienintelė žemės ūkio srities aukštoji mokykla ir ji daug prisidėjo prie krašto vystymosi (17, p.
Laikui bėgant, Akademija plėtėsi, tačiau su nepritekliais susidūrė visą savo gyvavimo laiką. „Perėmusi visą Technikumo turtą Akademija […] gavo iš įvairių Technikumo įstaigų mokslo priemonių bei kito kilnojamo turto 277.430 litų vertės. Iš to negalima daryti išvados, kad Akademija iš karto visu kuo buvo visiškai aprūpinta ir turėjo gana patenkinamas dirbti sąlygas. Aukštesniosios mokyklos mokslo priemonių aukštosios mokyklos reikalams buvo per maža ir teko rūpinti įvairių Akademijos įstaigų turtas didinti. Buvo nemažų sunkumų ir su patalpomis“ (7, p. Kadangi trūko vietos, netgi buvo planuota Akademiją įkurdinti kitoje vietoje - Raudondvario pilyje: „Todėl, tik įsikūrus Akademijai, tuoj iškilo patalpų padidinimo klausimas. Pradžioje buvo sumanyta tą klausimą išspręsti, perkeliant Žemės Ūkio Akademiją į Raudondvarį. […] Tačiau apžiūrėjus 1934 metų lapkričio mėnesį Raudondvario dvaro trobesius Akademijos komisijai […] buvo pripažinta, kad ten patalpų yra per maža, ir kad jų Žemės Ūkio Akademijos reikalams pritaikymas ir naujų pastatymas per brangiai atsieitų“ (7, p. 63).
Todėl buvo imtasi žygių išplėsti patalpas pačioje Akademijoje. Pirties ir skalbyklos pastatas buvo paaukštintas vienu aukštu ir pritaikytas gyventi. Buvo pradėta rūpintis statyti bendrabutį, tačiau dėl iškilusių finansinių sunkumų tai nebuvo įgyvendinta. 1927 m. buvo likviduotas Žemės ūkio technikumas, tada Akademijos padėtis šiek tiek pagerėjo (7, p. Žemės ūkio akademijos „trobesius“ sudarė Akademijos sodyba su dvaro, laukų bandymo ūkio, selekcijos stoties, pradžios mokyklos ir kitomis sodybomis, įsikūrusiomis apie 20,5 ha Akademijos plote (7, p. Nepaisant visą laiką varginusio patalpų trūkumo, dėstytojai ir studentai jau pirmaisiais veikimo metais buvo nusiteikę optimistiškai: „Tačiau profesūros ir studentijos kilnus entuziazmas prie mokslo ir mokymosi yra tiek aukštas, kad jis ramina kančias, su dideliais vargais pergali trūkumus; ir gal jau neužilgo išvys lietuvių tauta savo laukuose ir miškuose naują, skaisčią šviesą, taip senai ir vargingai lauktą“ (18, p.
Tiesa, Dotnuvoje Akademija veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau prasidėjo naujas veiklos etapas ir vyko transformacijos. Aukštoji mokykla savo veiklą 1945 m. atnaujino Kaune, buvusios Žemės ūkio ministerijos patalpose. Be to, 1946 m. aukštajai mokyklai buvo perduota Noreikiškių tarybinio ūkio dalis. 1989 m. miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos patalpas. Buvo įrengti devyni bendrabučiai bei Akademijos gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena daugelis Akademijos profesorių, docentų, dėstytojų bei darbuotojų. Įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis. Akademija 1996 m. buvo pervadinta į Lietuvos žemės ūkio universitetą, o 2011 m. jam buvo suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas. 2019 m. sausio 1 d.
Iš pradžių Žemės ūkio akademija turėjo du skyrius - agronomijos ir miškininkystės. Po 1926 m. valstybės perversmo miškininkystės skyrius buvo uždarytas, o agronomijos skyrius padalintas į tris sekcijas - žemdirbystės, gyvulininkystės ir žemės ūkio ekonomijos. 1930 m. buvo įsteigta ketvirtoji sekcija - namų ūkio. 1936 m. sekcijos buvo panaikintos, o vietoj jų įsteigti du skyriai - agronomijos ir namų ūkio. 1938 m. buvo atkurtas miškininkystės skyrius (17, p. Po šešerių veiklos metų iškilo svarbus naujas aspektas - namų ūkio sekcijos organizavimas.
Teigiama, kad jis buvo skirtas išskirtinai moterims šeimininkėms. Didžiausia kliūtimi šiai sekcijai įkurti vėlgi tapo patalpų mokslui ir studenčių bendrabučiui stoka. „Ši kliūtis buvo prašalinta 1930-ais Vytauto Didžiojo metais, nes tų metų sąmatoje Ministerių Kabinetas paskyrė lėšų namų ūkio sekcijos rūmams statyti […]. Tuo būdu, nuo 1930 m. rudens semestro Žemės Ūkio Akademijos mokslai paskirstyti keturioms sekcijoms: žemės dirbimo, gyvulių ūkio, žemės ūkio ekonomijos ir namų ūkio sekcija“ (10, p. Atsižvelgiant į atidarymo išvakarėse kilusius nesutarimus ir prieštaravimus bei vykdomas reformas, buvo teigiama, kad „Aukštosios žemės ūkio mokyklos organizavimas Lietuvoje buvo pasunkintas dar ir tuomi, kad jai vos pradėjus įeiti į normales darbo vėžes buvo daromos įvairios reformos, kurios ilgą laiką neleido Akademijai nustatyti pastovų jos veidą ir trukdė pradėti darbą“ (5, p. 7). Tik 1931 m.
Paruoštų abiturientų skaičiai įvairiuose šaltiniuose skiriasi, tačiau, Česlovo Mančinsko paskaičiavimu, Žemės ūkio akademija 1924-1940 m. išleido 151 specialistą (17, p. 176-177). 1930 m. ten dirbo 6 ekstraordinariniai profesoriai ir 10 docentų, o 1938 m. - 8 ekstraordinariniai profesoriai ir 6 docentai (17, p. 219). Per visą Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpį Žemės ūkio rektoriaus pareigas ėjo trys asmenys: prof. Povilas Matulionis, prof. Juozas Tonkūnas ir prof. Žemės ūkio akademijoje nebuvo ginamos mokslų daktaro disertacijos, bet vis dėlto čia buvo atliekami gana svarbūs moksliniai tyrimai.
Juos publikuodavo nuo 1926 m. leistame Žemės ūkio metraštyje (iki 1940 m. buvo išleista 13 metraščio tomų). Taip pat buvo išleista keletas vadovėlių, monografijų ir kitų mokslinių darbų. Mokomojo ir mokslinio darbo tikslams Akademija turėjo 470 ha žemės, 2500 ha miško ir selekcijos stotį. Buvo atlikti geobotaniniai kai kurių aukštapelkių tyrimai, pradėti žemės ūkio mašinų bandymai (17, p.
Priimant į I semestrą pirmenybė buvo teikiama tiems, kas jau buvo studijavę aukštojoje mokykloje ir buvo išlaikę bent vieno Žemės ūkio akademijoje dėstomo dalyko egzaminus. Toliau pagal eilę ėjo baigę aukštesniąją žemės ūkio mokyklą arba kokiame nors ūkyje vienerių metų praktiką atlikę asmenys (4, p. Mokslas kainavo gana nebrangiai, o geriausieji studentai papildomai gaudavo nemažas stipendijas: „Teoretinis Žemės Ūkio Akademijos kursas visoms sekcijoms tęsiasi 3 metus - 6 semestrus. Jį išklausę, privalo atlikti pasirinktoje specialybėje vienerių metų praktiką. […] Už mokslą Akademijai mokama po 150 litų - 75 lt. pusmečiui. […] 45-iems Žemės Ūkio Akademijos studentams-ėms yra duodama Valstybinė stipendija po 100 litų mėnesiui; be to stipendininkai atleidžiami ir nuo mokesčio už mokslą“ (4, p. 27-28). 1932 m. buvo panaikinta privaloma praktika žemės ūkiuose ir nutarta, kad akademijai baigti pakaks praktiką atlikti pačios Akademijos įstaigose: laboratorijose, Akademijos dvare, mokomajame darže (10, p.
Žemės ūkio akademijoje veikė daugybė studentų organizacijų. Vienos jų buvo įsikūrusios ideologiniu pagrindu: Žemės ūkio akademijos Studentų ateitininkų sąjunga, korporacijos „Agricola“, „Gabija“, „Jaunoji Lietuva“, „Fraternitas Samogitiae“, „Tėviškė“, klubas „Algimantas“. Kitos veikė kultūriniais ir profesiniais pagrindais: Šaulių būrys, Vilniui vaduoti Žemės ūkio akademijos skyrius, choras, orkestras ir „Akordo“ būrelis, Akademinis sporto klubas, Visuomeninė agronomijos draugija, studentų miškininkų draugija „Šilas“, Išeivijos draugų būrelis. Kelios organizacijos buvo ekonominės: Studentų ekonominė draugija, Žemės ūkio akademijos smulkaus kredito draugija ir kooperatyvas „Laumė“ (7, p.
Nors Akademijoje studentų gyvenimas taip pat buvo palyginti aktyvus, tačiau ji buvo toli nuo kultūros centrų. Česlovo Mančinsko nuomone, joje vyravo provincialumo ir uždarumo atmosfera, ir tai turėjo įtakos studentų pažiūroms (p. 228-229). Žemės ūkio akademijos metraštis taip nurodė jos koordinates: „Žemės ūkio akademija randasi Kėdainių apskrity apie 1 kilometrą nuo Dotnuvos geležinkelio stoties. Susisiekimui su Kaunu reikia apie 2 1/2 val., su Šiauliais apie 2 valandas“ (4, p. Ach, Dotnuva! Gana privargome su p. Davei man atestatą ir dar priedo… hemorojų… (16, p. Įdomu tai, kad Dotnuvos technikumo, vėliau Akademijos studentams, dalyvavusiems kovose dėl Klaipėdos, įamžinti buvo pastatytas paminklinis akmuo. 1923 m. maždaug 5 t sveriantį akmenį išrinkta komisija rado Dotnuvos dvaro lauke.
Vyriausybė plačiai užsimojo - iki kitų metų pabaigos nebeliks nė vienos valstybės valdomos įmonės, turinčios valstybės įmonės (VĮ) statusą. Vienos bus parduotos, kitos pavirs AB, UAB ar viešosiomis įstaigomis. Esą taip - pažangiau. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, trečiadienį Vyriausybei pristatydama valstybės įmonių pertvarkos vykdymo planą, pažymėjo, kad jis kas pusę metų atnaujinamas, o ministerija kas pusę metų Vyriausybei pateikia ataskaitą. Visų pirma, VĮ „Oro navigacija”, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uostas ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkytos į AB. Taip pat įkurta VĮ Žemės ūkio duomenų centras, kuri atsirado vietoj VĮ Valstybės žemės fondas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras”. Beje, minėta naujoji VĮ jau 2024 m.
Plane kelios priemonės pažymėtos kaip „įvykdytos”. Beje, VĮ Mašinų bandymo stotis iš pradžių buvo pertvarkyta į UAB ir tik po to privatizuota. Tai verčia susimąstyti, kodėl ir kitų VĮ statusai keičiami. „VĮ teisinė forma yra nepažangi valdysenos požiūriu, todėl tikimės, kad tokių įmonių pertvarkymas sudarys sąlygas pasiekti geriausių veiklos rezultatų, didins veiklos efektyvumą. „Nieko valstybės įmonės statuse blogo nėra. Man kaip tik būdavo geriau dirbti su VĮ, nes didesnę įtaką jų valdyme turi valstybė. Ir atsiskaitymas yra daug griežtesnis.
Dabar matau, kad mano tėviškėje Šeduvoje (Radviliškio r., - aut. „Neatmetu, kad ir „Lietuvos geležinkelių” pelningąją dalį ketinama privatizuoti, o gal ir kitų įmonių, argumentuojant kapitalo didinimu, investicijų pritraukimu. Pramonės įrangos ir žemės ūkio technikos bandymas ir sertifikavimas. Žemės ūkio mašinų ir automobilinių agregatų bandymas.
Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai. Business Assurance - tai pasaulyje pirmaujanti sertifikavimo įstaiga. Mes bendradarbiaujame su bendrovėmis, siekdami užtikrinti jų organizacijos, produktų, darbuotojų, įrenginių ir tiekimo grandinių veiksmingumą, pasitelkiant sertifikavimo, vertinimo ir mokymų paslaugas.
UAB EVA King jau 26 metus!UAB EVA King nuo 1997m. vienintelis oficialus šaldymo įrangos “Thermo King” gamintojo atstovas ir autorizuotas servisas Lietuvoje. Įmonė specializuojasi komercinio transporto, sunkvežimių ir puspriekabių šaldymo įrengimų bei izotermų gamybos ir remonto srityje. EVRK 2.1 red. - tyrimų veikla maisto higienos srityje, įskaitant veterinarinius tyrimus ir patikrą, susijusią su maisto produktų gamyba, pvz.
Pakeistas registracijos adresas iš Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Neries g. 4 į Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Neries g. Pakeistas registracijos adresas iš Kauno r. sav. Domeikavos k. Neries g. 4 į Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Neries g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Žemės ūkio akademijos struktūra ir skyriai:
- Agronomijos skyrius
- Miškininkystės skyrius (uždarytas po 1926 m. perversmo, atkurtas 1938 m.)
- Žemdirbystės sekcija
- Gyvulininkystės sekcija
- Žemės ūkio ekonomijos sekcija
- Namų ūkio sekcija (įsteigta 1930 m.)
Svarbiausi faktai apie Žemės ūkio akademiją:
- Įkurta: 1924 m. balandžio 30 d.
- Atidarymas: 1924 m. spalio 15 d.
- Vieta: Dotnuva
- Pavaldi: Žemės ūkio ministerijai
- Specialistų išleista (1924-1940 m.): 151
Rektoriai Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu:
- Prof. Povilas Matulionis
- Prof. Juozas Tonkūnas
- Prof.
Žemės ūkio akademijos mokslinė veikla:
- Žemės ūkio metraštis (leistas nuo 1926 m.)
- Geobotaniniai aukštapelkių tyrimai
- Žemės ūkio mašinų bandymai
Aleksandro Stulginskio universitetas (buvęs LŽŪU)