Žemės sklypo ribų nustatymo tvarka Lietuvoje

Privati nuosavybė yra viena svarbiausių žmogaus teisių, o Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė.

Tam reikėjo laiko, todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni žemės sklypų tvarkymo variantai. Taip atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai, kuriuose sklypų ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Todėl kyla klausimas, kaip nustatyti žemės sklypo ribas, kai jos pagal dokumentus nėra tikslios.

Žemės Sklypo Ribos Sąvoka

Prieš nagrinėjant žemės sklypo ribos nustatymo tvarką, svarbu suprasti šią sąvoką.

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis "žemė" turi kelias reikšmes:

• Planeta, kurioje mes gyvename.
• Viršutinis planetos paviršiaus sluoksnis.
• Įdirbamas paviršius.
• Sausuma.

Žemė apima sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamoji vietovė, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti.

Žemės sklypas apibrėžiamas kaip žemės gabalas, o žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Pagal LR Žemės įstatymą, žemės sklypo riba yra riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatyme, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas.

Teisinis Reglamentavimas

Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Būtina paminėti CK 4.45 str., kuris nustato, kad esant ginčui dėl sklypo ribų ir joms nesant aiškioms esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Ši norma suteikia faktiniam sklypo valdymui didelę reikšmę. Minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės ribų. Civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiša, nebent šalių susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Pavyzdžiui, LR Vyriausybės nutarime "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-650 "Dėl Žemės sklypų ribų nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" nurodoma, kad riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.). Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu.

Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad žemės sklypo riba prie upelių ir griovių, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu.

Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams.

Iš kitos pusės, dėl to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas, ypač dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Ginčijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Svarbu nagrinėti šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime.

Žemės sklypo ribų reglamentavimo galima rasti ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Pavyzdžiui, XII lentelių įstatyme nurodoma, kad turi būti paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Šis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo, nes labiau kalbama apie statinių statymą ant žemės sklypo ribos. Tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribos.

Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas. Iš kitos pusės, galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą.

Žemės Sklypo Ribos Netikslumas

Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslių prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Šiuose žemės sklypų ribų klausimuose yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius.

Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Jei jų gerai nežinant, gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus:

1. Išmatavimų griežtumas;
2. Smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį;
3. Išmatavimus, toks, koks numatytas.

Žodis "netikslus" reiškia priešingai nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Toks netikslumas atsiranda dėl asmenų netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema.

Riboženklių Atstatymas

Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda. T. y. Sklypo riboženklių atstatymas (ribų nužymėjimas) - tai procesas, kurio metu atkuriami arba pažymimi sunaikinti žemės sklypo riboženkliai pagal kadastrinių matavimų koordinates. Ši paslauga reikalinga ribų atstatymui po statybų, gamtos poveikio ar kitų veiksnių, naudojant standartizuotus riboženklius.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypo riboženkliai būna sunaikinami.

Riboženkliai gali sunykti dėl:

• Vykdomų statybos darbų;
• Gamtos reiškinių;
• Trečiųjų asmenų piktybinės veiklos;
• Kitų aplinkybių.

Pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų plane esančias koordinates (LKS-94) riboženklius galima atstatyti. Riboženklių atstatymui užsakovas gali pasirinkti savo turimus riboženklius arba mes galime pasirūpinti žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse nurodytais riboženklių standartus atitinkančias riboženkliais.

Jeigu žemės sklypas paveldėtas ir Jūs neturite sklypo plano ar dokumentas tiesiog pamestas asmenys dėl dokumentų kopijų parengimo gali kreiptis į bet kurį valstybės įmonės Registrų centro teritorinį padalinį.

Riboženklių Standartų Santrauka

Riboženkliai naudojami žemės sklypų riboms pažymėti.

Visi riboženkliai turi atitikti šiuos parametrus:

• Viršutinėje dalyje turi būti skiriamoji žyma „RIBOŽENKLIS”;
• Strypo skersmuo ne mažesnis kaip 20 mm;
• Aukštis ne mažesnis kaip 500 mm (išskyrus kalamus į kietąsias dangas);
• Įtvirtintos dalies išmatavimai ne didesni kaip 100 mm;
• Tipai ir aukštis parenkami atsižvelgiant į grunto ypatumus.

Pagrindiniai tipai:

• Sudedamasis riboženklis su ryškiaspalviu plastikiniu gaubtu: 400-500 mm aukščio, plastikinis gaubtas su užrašu „RIBOŽENKLIS”.
• Sudedamasis lengvojo betono riboženklis su iškalamaisiais plieniniais inkarais: 400-500 mm aukščio, betono gaubtas su užrašu „RIBOŽENKLIS”, inkarai įkalami įtvirtinus.
• Lengvojo betono riboženklis su plieniniais inkarais: 500-600 mm aukščio, betono gaubtas su užrašu „RIBOŽENKLIS”.
• Lengvojo betono riboženklis su plastikiniais inkarais: 400-600 mm aukščio, betono gaubtas su užrašu „RIBOŽENKLIS”.
• Perdirbto plastiko riboženklis su plieniniais inkarais: 400-600 mm aukščio, plastikinis gaubtas su užrašu „RIBOŽENKLIS”.
• Sudedamasis metalinis riboženklis su specialiu ženklu: Ne mažesnio kaip 500 mm aukščio, specialus ženklas su užrašu „RIBOŽENKLIS”.

Kadastriniai matavimai

Kadastriniai matavimai - tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų. Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais - nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos. Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.

Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams - rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė. Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.

Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs. Jie privalomi parduodant ar dovanojant žemės sklypą - tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį. Matavimai reikalingi ir planuojant naują statybą ar rekonstrukciją, taip pat formuojant valstybinės žemės sklypus. Be jų nepavyks ir dalyti ar jungti sklypų, o pasikeitus žemės naudmenoms - pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius - būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją. Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims.

Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.

Kreipimasis dėl kadastrinių matavimų paslaugos

Kadastrinių matavimų paslaugas gali užsakyti sklypo savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti atstovai ar statytojai - svarbu tik kreiptis į kvalifikuotą matininką, atliekantį šiuos darbus. Specialistai gali dirbti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo biuro vietos ar matuojamo sklypo lokacijos.

Paslaugų kainos nėra reglamentuotos, todėl jos nustatomos abipusiu susitarimu. Siekiant aiškumo, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai apibrėžti darbų terminai, įkainiai, sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.

Dokumentai reikalingi matininkui

Paslaugos užsakovas matininkui turėtų pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypu: sklypo planus, teritorijų planavimo dokumentų ištraukas, ribų paženklinimo aktus, Nekilnojamojo turto registro išrašą (jei sklypas jau registruotas) ir kitą turimą informaciją. Jei dalies dokumentų nėra, matininkas, sudarius sutartį, pats kreipiasi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą ar savivaldybę dėl reikiamų archyvinių duomenų gavimo.

Kaimyno dalyvavimas ženklinant sklypo ribas

Kaimyno dalyvavimas žymint sklypo ribas nėra formaliai privalomas, tačiau jis itin svarbus siekiant aiškaus ir abiem pusėms priimtino ribų nustatymo. Dalyvaudamas ženklinime besiribojančio sklypo savininkas gali patvirtinti siūlomas ribas arba pateikti pastabas, kurias matininkas gali iškart įvertinti ir suderinti. Tai padeda išvengti nesusipratimų, galimų teisinių ginčų ir užtikrina tikslią žemės sklypų padėtį.

Jeigu sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ribų paženklinimo ar parodymo akte bei plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Ta pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams. Išimtis daroma tik tada, jei pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę veikti kito sutuoktinio vardu, pavyzdžiui, įgaliojimas.

Po ženklinimo parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri elektroniniu būdu, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“, pateikiama Registrų centrui. Jei tikrinant bylą reikia priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo ar keitimo, ji perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ši institucija priima galutinį sprendimą. Nustačius neatitikimų ar klaidų, byla grąžinama matininkui - teisės aktai numato aiškų tokių klaidų taisymo mechanizmą.

Kadastrinių matavimų procesas ir trukmė

Kadastrinių matavimų procesas prasideda tuomet, kai matininkas, surinkęs visą reikalingą informaciją, atvyksta į vietovę atlikti pirminio matavimo. Jo metu sukartografuojama esama situacija ir organizuojamas sklypo ribų paženklinimas bei ribų parodymas vietoje.

Pagal nustatytą tvarką matininkas privalo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie planuojamus ženklinimo darbus - pranešimus išsiunčiant registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai. Tai suteikia galimybę išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo ir padeda išvengti netikslumų, galimų pažeidimų ar būsimų ginčų. Matavimo prietaisais tiksliai nustatomos sklypo ribos, o posūkio taškuose įrengiami riboženkliai.

Jei procesas vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų trukmė - nuo pirminio matavimo iki duomenų įregistravimo Registrų centre - paprastai siekia apie keturis mėnesius. Vis dėlto terminai gali pailgėti, jei besiribojančių sklypų savininkai ar institucijų atstovai nedalyvauja ribų ženklinime. Tokiais atvejais jiems išsiunčiami registruoti pranešimai, o pastaboms pateikti suteikiama 30 dienų nuo pranešimo atsiėmimo. Dėl šios privalomos procedūros bendras procesas gali užtrukti dar iki dviejų papildomų mėnesių.

Atsižvelgiant į proceso trukmę, verta kuo anksčiau pasirūpinti reikalingais matavimais - ypač jei planuojate sandorius, statybas ar norite tiksliai žinoti savo sklypo ribas. Kuo anksčiau kreipsitės į kvalifikuotą matininką, tuo greičiau galėsite priimti sprendimus ir sutaupyti laiko bei išlaidų. Dėl kadastrinių matavimų galima kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą Specialistai dirba visoje Lietuvoje, turi geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, naudoja tikslią GNSS įrangą ir elektroninį tacheometrą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui suteikti teisę žemės savininkams apsispręsti, ar jų sklypų ribos bus paženklintos riboženkliais, ar ne. Atsisakius privalomų riboženklių, komiteto nariai taip pat palaiko iniciatyvą atsisakyti dabar numatytų baudų gyventojams už sugadintus riboženklius.

Projekto autoriai mano, kad reikėtų atsisakyti pareigos žemės sklypo ribas ženklinti riboženkliais, nes, pažengus technologijoms, tokie fiziniai žymėjimai prarado prasmę ir yra perteklinė administracinė našta.

Kaip pastebėjo K. Starkevičius, dėl žemėje esančių kuoliukų nukenčia ūkininkų technika, praduriamos padangos. „Tai yra ir taršos židinys. Praktiškai - dirbtinis reikalas. Sutinku, jei kas nors pageidauja, tai gali susižymėti ribas tais kuoliukais. Manyčiau, kad apie 70-80 proc. riboženklių ir nerastume. Technologijos pasikeitė, naudokimės tuo“, - kvietė K. Starkevičius.

Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, atvykus į vietą, visais atvejais matininkas turės parodyti sklypo ribas, o savininkas nutars, ar jam reikia riboženklių, ar ne.

ELTA primena, kad Seimas pavasario sesijoje toliau ketina svarstyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siekiama suteikti galimybę atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą.

Šiuo metu galiojantis reguliavimas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti turėti riboženklį ar ne.

Pernai liepos mėnesį įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius. Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.

tags: #zemes #sklypu #ribu #nuzymejimas