Šiuolaikinis civilinis procesas palaipsniui transformuojasi į kolektyvinį, socialinį bylinėjimosi modelį, pripažįstant viešąjį interesą ir ieškant naujų būdų jo gynybai užtikrinti. Viešasis interesas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, kad būtų tinkamai atskleistas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašytos turto vertės santykis.
Nagrinėjant bankroto bylą, teismas turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, įskaitant teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi.
2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1758-934/2022 dėl UAB „Proftools“ bankroto bylos iškėlimo iliustruoja šiuos principus.
UAB "Proftools" bankroto byla
Ieškovas A. L. prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Proftools“, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra nemoki. Teismuose nagrinėjamos 5 bylos atsakovės atžvilgiu, pradėti 2 išieškojimai atsakovės atžvilgiu ne teismo tvarka.
Pagal 2021-11-30 balanso duomenis, UAB „Proftools“ balansinė turto vertė siekia 315 490,00 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekia 845 669,00 Eur. 2022-02-17 duomenimis atsakovė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, neturi jokių finansinių galimybių toliau vykdyti veiklą, atstatyti mokumą ir išvengti bankroto.
UAB „PROFTOOLS“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti ir iškelti bankroto byla UAB „PROFTOOLS“. Nurodė, jog 2021-11-30 balanso duomenimis bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę, 2022-02-17 duomenimis, bendrovė jokios ūkinės - komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, galimybių vykdyti veiklą nėra.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Teismo sprendimas
Įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, įmonės turimi įsipareigojimai pagal balansą viršija turimo turto vertę, įmonė 2021 m. veikė nuostolingai ir patyrė 546 789,00 Eur nuostolį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki.
Konstatuotina, kad UAB „PROFTOOLS“ yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla, skiriant nemokumo administratorių (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „PROFTOOLS“.
UAB "Proftools" bankroto byla
Viešieji pirkimai
Viešasis interesas taip pat glaudžiai susijęs su viešaisiais pirkimais, kurių tikslas - užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, kokybiškų prekių, paslaugų ir darbų gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, bei garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.
Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai yra nediskriminavimas, lygiateisiškumas, abipusis pripažinimas, proporcingumas ir skaidrumas. Vienas svarbiausių principų - nediskriminavimo, draudžiantis sudaryti bet kokius barjerus kitos Europos Bendrijos valstybės tiekėjams dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Nuo 1995 m. viešuosiuose pirkimuose aiškiai įtvirtinta ,,pirk savo šalies produktą" politika - vykdant pirkimus pirmenybę turėjo būti teikiama Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pagamintoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms. Stiprėjant šalyje integracijos į Europos Bendriją procesams, prisiimti įsipareigojimai vertė keisti valstybės viešųjų pirkimų politiką, derinant teisinį reglamentavimą su Europos Sąjungos direktyvomis.
Šiuo metu pagrindinės Bendrijos direktyvos viešųjų pirkimų srityje: 2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/17/EB koordinuojanti subjektų, vykdančių veiklą energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, pirkimo procedūras.
Įgyvendinant minėtas direktyvas Lietuvoje priimta 2005 m. gruodžio 22 d. Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija.
Taigi, valstybės turto skyrimas viešojo intereso tenkinimui yra kompleksinis procesas, apimantis tiek įmonių bankroto bylas, tiek viešuosius pirkimus, kurių vykdymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą.
Viešieji pirkimai