Įsigijus butą name su centralizuota šildymo sistema, kartais kyla noras įsirengti individualią šildymo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami norint atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią, pavyzdžiui, oras-vanduo šildymo sistemą. Aiškinamės, kokie teisės aktai reglamentuoja atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos ir kokius veiksmus reikia atlikti norint legaliai atsijungti.
Prieš pradedant bet kokius montavimo darbus, svarbu suprasti, kokio tipo radiatorių ketinate montuoti. Skirtingos medžiagos ir konstrukcijos reikalauja specifinio požiūrio į tvirtinimą ir sujungimą.
Radiatorių tipai:
- Plieniniai paneliniai radiatoriai: Tai populiariausias pasirinkimas dėl gero kainos ir kokybės santykio bei estetinės išvaizdos. Jie dažniausiai turi gamykliškai numatytas prijungimo vietas (šoninį arba apatinį).
- Aliumininiai radiatoriai: Lengvi, pasižymintys puikiu šilumos laidumu ir greitai įšylantys. Jie yra sekcijiniai, todėl galima reguliuoti jų ilgį ir galią.
- Bimetaliniai radiatoriai: Išoriškai panašūs į aliuminius, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai. Jie atlaiko didesnį slėgį ir yra idealus pasirinkimas daugiabučiams namams, kur centrinio šildymo sistemoje gali pasitaikyti hidraulinių smūgių.
Radiatorių tipai
Atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos teisinis pagrindas
Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal konstituciją ir Šilumos ūkio įstatymą, atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau svarbu atsižvelgti į vieną esminę sąlygą: šiuo veiksmu negalima pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį.
Svarbūs aspektai
Visi pastate esantys šilumos įrenginiai ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar kt.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1 balsas) pritarimas.
Šilumos įrenginių atjungimas
Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” V skyriuje.
Daugiabučio namo šildymo sistemos pertvarkymas
Vertinant situaciją, kai daugiabutis gyvenamasis namas siekia pertvarkyti esamą šildymo sistemą, visų pirma, reikėtų pažymėti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, o, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Šis šildymo sistemos teisinis statusas svarbus tuo, kad vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Be to, šios CK nuostatos turi būti suprantamos plečiamai - t.y. jos taikytinos ir tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ar esamų atnaujinimo, pvz. šildymo sistemos pertvarkymo.
Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu galima daryti išvadą, kad sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, tokio sprendimo priėmimas sukuria pareigas visiems butų savininkams. Reiktų pabrėžti, kad daugumos sprendimai negali pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių interesų pažeidimo klausimas iškyla tais atvejais, kai yra nepagrįstai suvaržomos bendraturčio teisės ar bendraturtis kitu būdu patiria neobjektyvius neigiamus padarinius. Tačiau, interesų pažeidimu savaime nelaikytinas sprendimo dėl šildymo sistemos atnaujinimo priėmimas ar šilumos įrenginių pertvarkymo projekto įgyvendinimas, jei šie veiksmai buvo vykdomi CK, Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Panašiai turėtų būti vertinamos ir tos situacijos, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti namo šildymo būdą, pvz. namą pradėti šildyti dujomis ir (ar) elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą.
Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis jau minėta daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.
Priėmus tokio pobūdžio sprendimą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (įprastai - namo bendrija) privalo savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Papildomai prie šio prašymo turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos, kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį ir daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.
Reikėtų pažymėti, kad projekto išlaidų dengimo ir kiti su tuo susiję klausimai paprastai yra sprendžiami tapačiai, kaip ir pertvarkant daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą, t.y.
Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos: vienas butas
Kai kalbama apie konkretaus buto siekį pakeisti šildymo būdą, reiktų pažymėti, kad esminis skirtumas tarp viso daugiabučio ir vieno buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra tokiems veiksmams pritariančių kitų bendraturčių sutikimų dalis.
Kaip jau minėta, viso daugiabučio šildymo būdas gali būti keičiamas daugumos bendratučių sprendimu, tuo tarpu, kai nuo centralizuotos šildymo sistemos siekiama atjungti tik vieną butą ar patalpą, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui.
Kaip ir kitais, aukščiau nurodytais, atvejais, atjungiant butą ar patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, būtinas, CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, priimtas bendraturčių sprendimas. Tačiau, šiuo atveju, taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams.
Taip pat, atsijungti siekiančio buto savininkas privalo savivaldybei teikiamą paprastojo remonto projektą iš anksto suderinti su bendrojo naudojimo objektų valdytoju ir gauti šio asmens pažymą, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų.
Tik įgyvendinus visus šiuos veiksmus bei Taisyklių nustatyta tvarka išsprendus klausimus su esamu daugiabučio namo šildymo tiekėju dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei pateikus įsipareigojimą vykdyti prievoles dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, ketinančio atsijungti buto savininkas gali teikti projektą savivaldybei ir gauto rašytinio pritarimo pagrindu įgyvendinti buto ar patalpos šildymo būdo keitimo darbus.
Reikalavimai atsijungiant nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengiant individualią
Pagal konstituciją ir šilumos ūkio įstatymą atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau yra vienas "bet". Šiuo savo veiksmu negalima kokiu nors būdu pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį. Vadinasi, atsijungimą reikia atlikti taip, kad po atsijungimo gali tekti perbalansuoti visą namo šildymo sistemą ir izoliuoti buto ribose praeinančius vamzdynus.
Jeigu atjungiamas butas yra viršutiniame aukšte, o namo šildymo sistema yra apatinio paskirstymo, tai oro išleidimą reikės organizuoti žemiau esančiame bute. Tam reikės gauti atskirą apatinio buto savininkų sutikimą.
Atsijungimo procedūra ir reikalingi dokumentai
Kiekvienoje savivaldybėje gali būti patvirtinta sava atsijungimo tvarka su atskirais reikalavimais. Tačiau bendruoju atveju reikės:
- Gauti 50 proc. +1 viso namo savininkų sutikimą Jūsų atsijungimui.
- Paruošti atsijungimo darbų paprastąjį aprašą arba kitaip tariant, atsijungimo projektą, kuriame turėtų būti suskaičiuota namo šildymo sistemos hidraulika ir kaip ji pasikeis po atsijungimo. Tai reiškia, kaip ir kuo sistema turės būti subalansuota. Jeigu namas yra senas ir nėra išlikę šildymo sistemos projektų bei nėra jokios balansavimo armatūros, tai, savaime suprantama, atsijungiantysis tai turės padaryti už savo lėšas.
- Atsijungimo aprašas arba projektas turi apimti atsijungusiojo savininko naujos šildymo sistemos projektą, nes mūsų kraštuose/platumose gyvenamosios patalpos turi būti šildomos.
- Atsijungimo aprašas arba projektas turi būti suderintas savivaldybėje (ir su šilumos gamintoju/tiekėju).
- Po to likę namo gyventojai turi būti supažindinti su projekto sprendiniais. Tam paprastai reikėdavo 100 procentų gyventojų pritarimo. Atskirose savivaldybėse gali būti kitaip.
Ir tik tada galima vykdyti atsijungimo darbus (ne šildymo sezono metu).
Reikia pažymėti, kad vis tiek ir atsijungęs savininkas privalės mokėti tam tikrą dalį namo bendrųjų šilumos nuostolių kainos dalį. (Laiptinių, koridorių ir kt. šildymas, šilumos nuostoliais nuo bendrųjų namo vamzdynų ir pan.).
Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti/pasiklausti savo savivaldybėje apie atsijungimo galimybes, ir tik po to rūpintis projektavimo, organizaciniais ir atsijungimo darbais.
Labai svarbu santykiai su kaimynais, nes nuo to priklauso jų sutikimų gavimas. Daugeliu atveju surinkti 100 proc. pritarimą būdavo sudėtinga arba neįmanoma.
Atsijungus nelegaliai/savavališkai, vis tiek teks mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą. ir bet koks teismas tai pripažins.
Taigi, atsijungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos turi būti atliktas teisėtai.
Šildymo sistemos pertvarkymo eiga
Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” V skyriuje.
Šilumos siurblio prijungimas prie esamos šildymo sistemos
Nuo jūsų esamos šildymo sistemos turėtų būti galimybė atsijungti ir prisijungti šilumos siurblį. Šį klausimą jums reikėtų aptarti ir suderinti tiek su kaimynais, tiek su pastatą administruojančiu asmeniu, kuris iki šiol prižiūri esamą šildymo sistemą.
Priklausomai nuo jūsų pastato situacijos, reikėtų pasitarti su aplinkinių butų savininkais, kur planuojate montuoti išorinį šilumos siurblio bloką, kad vėliau nekiltų nesutarimų dėl atsiradusio pašalinio triukšmo.
Taip pat renkantis patį šilumos siurblį reikėtų pasidomėti jo montavimo reikalavimais, tokiais kaip minimalus ir maksimalus atstumas tarp vidinio ir išorinio bloko, montavimo vietai keliami reikalavimai ir pan.
Norint pasijungti atskirą šildymo sistemą bute, reikalingas kaimyninių namų sutikimas ir kitų namo gyventojų sutikimas, bei suderinti lauko blokų pastatymo vietas.
Svarbu: Atsijungimo darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu.
Atsijungimas nuo šildymo sistemos
Radiatoriaus montavimas: ką reikia žinoti?
Radiatoriaus keitimas ar naujo montavimas namuose yra vienas iš tų darbų, kurį daugelis namų savininkų linkę patikėti profesionalams. Tačiau turint bent šiek tiek techninių žinių, reikiamus įrankius ir supratimą apie šildymo sistemos veikimo principus, šį darbą galima atlikti ir savarankiškai. Tai ne tik padeda sutaupyti nemenką pinigų sumą, kurią tektų mokėti santechnikams, bet ir suteikia užtikrintumo jausmą, kad darbas atliktas kruopščiai. Visgi, šildymo sistema yra padidinto pavojaus inžinerinis tinklas - netinkamai sujungti vamzdžiai ar blogai parinktos tarpinės gali lemti avarijas, užlietas patalpas ir sugadintą turtą.
Radiatoriaus prijungimo schemos
Radiatoriaus efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip prie jo prijungiami karšto vandens padavimo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai. Net brangiausias radiatorius nešildys gerai, jei pasirinksite netinkamą schemą.
- Įstrižinis prijungimas: Tai pats efektyviausias būdas, leidžiantis išnaudoti 95-99% radiatoriaus galios. Karšto vandens padavimas jungiamas viršuje vienoje pusėje, o grįžtamasis vamzdis - apačioje priešingoje pusėje.
- Šoninis prijungimas: Tai standartinis sprendimas daugelyje daugiabučių namų. Tiek padavimo, tiek grįžtamo srauto vamzdžiai jungiami toje pačioje radiatoriaus pusėje (padavimas - viršuje, grįžimas - apačioje). Šis būdas efektyvus trumpiems radiatoriams.
- Apatinis prijungimas: Dažniausiai naudojamas naujos statybos namuose arba renovuojant sistemas, kai vamzdžiai slepiami grindyse. Nors tai atrodo estetiškai, nes vamzdžių beveik nesimato, šiluminis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis nei įstrižinio prijungimo atveju.
Radiatoriaus pozicionavimas
Viena dažniausiai daromų klaidų - netinkamas radiatoriaus pozicionavimas. Radiatorius veikia konvekcijos principu: jis šildo orą, kuris kyla į viršų, taip sukurdamas oro cirkuliaciją patalpoje. Jei užblokuosite oro srautus, patalpa šils netolygiai.
- Atstumas nuo grindų: Rekomenduojama palikti 10-12 cm tarpą. Jei radiatorius bus per žemai, apsunkinsite oro pritekėjimą iš apačios ir bus sunku valyti dulkes.
- Atstumas nuo palangės: Tarp radiatoriaus viršaus ir palangės turi būti bent 10 cm tarpas.
- Atstumas nuo sienos: Tarp radiatoriaus galinės sienelės ir sienos turėtų būti 2-5 cm tarpas.
Radiatoriaus montavimo klaidos
Net ir laikantis instrukcijų, pasitaiko klaidų, kurios vėliau brangiai kainuoja.
- Radiatoriaus uždengimas aklinomis dekoratyvinėmis grotelėmis: Tai gali sumažinti šilumos atidavimą net iki 40%.
- Termostatinės galvos montavimas vertikaliai: Jei termostatinė galva stovi vertikaliai, ji kyla į paties vamzdžio šilumos srautą ir „galvoja”, kad kambaryje jau karšta, todėl uždaro vožtuvą, nors kambarys dar šaltas.
- Netinkamas metalų derinimas: Kaip minėta anksčiau, vario ir aliuminio tiesioginis sujungimas sukelia greitą koroziją.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl radiatorius nešyla, nors radiatoriaus termostatinė galvutė nustatyta ant „2“?
Termostatinės galvutės reikalingos tam, kad priklausomai nuo pasirinktos ir nustatytos padalos palaikytų pageidaujamą temperatūrą patalpose. Pavyzdžiui (priklauso nuo termostatinės galvutės gamintojo), nutatyta ant „2“ padalos termostatinė galvutė palaiko +15 oC. - Kodėl vieną mėnesį šilumos bute suvartota už 50.00 Eur, o kitą mėnesį už 80.00 Eur, nors radiatoriaus termostatinė galvutė buvo nustatyta ant tos pačios padalos?
Kaip jau minėta ankstesnėje pastraipoje, termostatinė galvutė priklausomai nuo nustatytos padalos palaiko pasirinktą temperatūrą patalpose. - Kodėl yra šildomos bendrosios patalpos? Kodėl negalima reguliuoti laiptinių radiatorių šilumos?
Bendrosios patalpos turi būti šildomos pagal: Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (patvirtinta įsakymu 1-297), Lietuvos higienos normą 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, Šilumos ūkio įstatymą Nr. IX-1565. Bendrosiose patalpose ant radiatorių įrengti termoreguliatoriai sureguliuoti taip, kad palaiko minimalią, higienos normas atitinkančią temperatūrą 14-16 oC. Tokiu būdu bendrosios patalpos yra apsaugotos nuo galimo perkaitimo, nes radiatoriai šyla tik tuomet, kai temperatūra bendrosiose patalpose yra mažesnė nei 14-16 oC. Termoreguliatorių/radiatorių užsukinėti negalima, nes tokie veiksmai gali sukelti šildymo sistemos avarijas (gali trūkti vamzdžiai ir užlieti patalpas). - Kodėl reikia ilgai laukti kol atbėga karštas vanduo?
Jūsų name yra sumontuota kolektorinė šildymo sistema. Kolektorinėje šildymo sistemoje karštas vanduo cirkuliuoja stovais, esančiais laiptinėje, o ne iki buto čiaupo. Taip yra suprojektuota ir sumontuota karšto vandens sistema, kadangi teisės aktai reikalauja, kad butų apskaitos prietaisai būtų išnešti už buto (patalpų) ribų. Tarp stovo, esančio laiptinėje, ir čiaupo, esančio Jūsų bute, yra nutiestas vamzdis, kuriame vanduo cirkuliuoja tik kai Jūs naudojate vandenį. Nenaudojamas vanduo vamzdyje aušta ir, priklausomai nuo to, koks yra atstumas tarp stovo ir čiaupo, Jums tam tikrą laiką reikia palaukti karšto vandens. - Kas yra tolygaus šildymo sąlyga ir kodėl turiu jos laikytis?
Siekiant apsaugoti visų butų savininkų interesus bei name palaikyti minimalius standartus atitinkančią temperatūrą, paskirstant šilumos energiją pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, yra taikomas tolygaus namo šildymo koeficientas, lygus 0,4. Tolygaus namo šildymo sąlyga reiškia, kad Jūsų buto m2 šildymui suvartotas šilumos kiekis per ataskaitinį laikotarpį turi būti lygus arba didesnis už namo m2 šildymui suvartotą šilumos kiekio vidurkį, padaugintą iš tolygaus namo šildymo koeficiento. Namo kvadratinio metro šildymui suvartotas šilumos kiekis yra apskaičiuojamas sudedant visų butų šildymui suvartotą šilumos kiekį ir jį padalinant iš visų butų plotų sumos. Taigi, vidutinis šilumos kiekis namo m2 šildymui priklauso tik nuo visų namo gyventojų šildymosi. „Vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos <…>, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti“ (Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3. 14 p.). Jeigu klientas šiek tiek šildėsi, tačiau minimalaus šilumos kiekio per ataskaitinį laikotarpį nesuvartojo, jam prie „butui priskirta šiluma bendro naudojimo patalpų šildymui/bendrosioms reikmėms“ eilutės priskiriama tik trūkstama kiekio dalis iki minimalaus šilumos kiekio.
Ši informacija padės jums priimti pagrįstą sprendimą dėl šildymo sistemos pertvarkymo ir užtikrins, kad darbai būtų atlikti laikantis visų reikalavimų.