Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms sklype Lietuvoje, įskaitant atstumus nuo pastatų, minimalų stovėjimo vietų skaičių ir Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimą.
Automobilių Stovėjimo Vietų Skaičiaus Užtikrinimas
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti - tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi.
Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Dar vienas svarbus pakeitimas - neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių. Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui.
Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.
Atstumų Reikalavimai
Iki pakeitimų buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų. Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus: Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas. Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios pakirties, kuriam atstumas nesvarbus. „Mano supratimu, susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi“, - įsitikinęs LAR pirmininkas.
„Senajame reglamentavime buvo idiotizmų, dabar jie išspręsti. Yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų - mokyklų ir darželių - bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti. Pirmą kartą atstumai iki langų buvo patvirtinti maždaug 1995 metais, nuo to laiko nebuvo keisti. Ten jie perkelti iš rusiškų projektavimo normų. Automobiliai per 40 metų gerokai pasikeitė, jie mažiau taršūs, daugėja elektromobilių, hibridinių automobilių. Tas turi atsispindėti reguliavime.
Antra vertus, įvesta galimybė modeliuoti, kas svarbu didesnėse automobilių aikštelėse. Nuo šiol gali būti skaičiuojama, ar aikštelės triukšmas pasieks artimiausią langą, o gal tarša minimali. Buvo įvesta galimybė kiekvienu atveju įvertinti, kas, mano supratimu, logiškas pokytis“, - komentavo L.Rekevičius.
Priešgaisriniai Atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.
Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma. Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui (jums), kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.
Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalus atstumus tarp pastatų.
Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.
Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus. Pavyzdys, kaip svarbu laikytis priešgaisrinių atstumų.
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.
Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:
| Atstumas | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| Atstumas metrais | 15m | 10m | 8m | 6m |
Vilniaus Miesto Savivaldybės Reglamentavimas
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Vilniaus savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Anot L.Rekevičiaus, koeficientai galėtų būti apibrėžti STR, kitoms savivaldybėms būtų paprasčiau taikyti panašų modelį.
Senamiesčiuose, ypač gaivinant istorinius pastatus, kyla problemų sutalpinant automobilius tame pačiame sklype. Pašnekovo akimis, būtų logiška, jei būtų numatyta galimybė automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, bet tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą.
Kol kas problema sprendžiama paprastai - randi tuščią sklypą, sudarai sutartį, išsinuomoji trūkstamą vietų skaičių, tačiau tas sklypas kažkada bus virs kvartalu, pastatu ar parku, jis neliks tuščias. Kol nėra išspręsta infrastruktūra, aikštelių aplink miesto centrą įrengimas pakankamai sudėtingas.
Sutariama, jog bendras siekis, kad automobilių mažėtų, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Vienam butui turi būti skirta ne mažiau nei viena stovėjimo vieta. Toks reglamentavimas, manoma, turėtų keistis - vienam butui - ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galėtų būti projektuojama ne daugiau nei pusė vietos, nes čia galima nesunkiai judėti pėsčiomis, dviračiu.
Stovėjimo Vietų Skaičiaus Koeficientai Vilniaus Mieste
Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Tai leidžia lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Viena iš daugiausiai sunkumų ir klausimų keliančių nekilnojamojo turto plėtotojams ir projektuotojams galiojančių žemės naudojimo sąlygų - tarp Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinių apsaugos ir taršos poveikių zonų įtrauktų požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas atstumai iki pastatų langų. Tuo tarpu Aplinkos ministerija neoficialiai žada, kad tai bus perkelta į kurį nors statybos techninį reglamentą. Tačiau iki šiol tai nepadaryta.
Panaši situacija kartojasi beveik su kiekvienu naujo įstatymo priėmimu ar esamo pakeitimu - pradžioje viešųjų ryšių akcija „kaip dabar viskas bus gerai“, o paskui keli mėnesiai ar net metai nežinios. Taigi, kol kas vystytojai ir projektuotojai, rengiantys naujus projektus yra palikti nežinioje - kokiu atstumu iki pastatų langų projektuoti automobilių stovėjimo vietas.
Jau seniai visi, įskaitant ir projektus derinančias institucijas, neoficialiai sutinka, kad šių atstumų reglamentavimas nėra logiškas. Kodėl 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė turi būti projektuojama 10 metrų, o 11 vietų - jau 15 metrų atstumu nuo langų? Beje, 50 automobilių stovėjimo aikštelei atstumas tas pats - 15 metrų. Savaime aišku, kad projektuojant pastatus nedideliame sklype šie reikalavimai yra sunkiai įgyvendinami. Ypač turint galvoje, kad yra privaloma įrengti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų netgi senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje. Įsivaizduokite situaciją - sklypas 5 arų, požeminės automobilių saugyklos įrengti dėl vietos stokos ir didžiulės kainos neįmanoma. Vienintelė galimybė - stovėjimo vietos kieme. Tačiau jų įrengti negalima dėl atstumų iki langų.
Belaukiant kada baigsis ši pilkoji zona, artėjančių švenčių proga belieka sugalvoti norą, kad Aplinkos ministerijos ir kiti teisės aktus rengiantys specialistai vėl neįvestų neadekvačių apribojimų, kokie galioja dabar. Taip pat norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi sveiku protu, logika, ir kuo greičiau būtų nutraukta nežinia. Sklando gandai, kad atstumai nuo stovėjimo aikštelių iki pastatų turėtų būti mažinami. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių.
Kodėl Svarbu Laikytis Šių Taisyklių?
Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.
Pakeitimai STR 2.06.04:2014
Be didelio triukšmo ir reklamos vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija.
Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.
Naujausios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
Automobilių stovėjimo aikštelės mieste. Ar sudėtinga jas įrengti?
tags: #automobilio #vieta #sklype