Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė su kolegomis įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, kuris siekia pagerinti jaunų šeimų galimybes įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Socialdemokratė J. Zailskienė teigia, kad turi būti didinama valstybės parama šeimoms perkant pirmąjį būstą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama šiuo metu siūloma jaunoms šeimoms, kokios yra jos gavimo sąlygos ir kokie galimi iššūkiai.
Valstybės paramos tikslai ir principai
Pagrindinis tokios paramos tikslas - sukurti palankesnes finansines sąlygas, kad jaunos šeimos galėtų lengviau įsigyti nuosavą būstą, o tai taip pat padėtų sustiprinti regionus. Siūloma, kad valstybė padengtų didesnę pirmo būsto kredito sumos dalį, o subsidijas būtų galima taikyti ne tik pirkimui, bet ir statyboms.
Pagal projektą, finansinės paskatos būtų skirtos jaunoms šeimoms, kurios imtų būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti. Konkrečiai, valstybė padengtų:
- 15 proc. būsto kredito sumos šeimoms be vaikų arba su vienu vaiku,
- 17,5 proc. šeimoms, auginančioms du vaikus,
- 20 proc. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.
Esamos paramos problemos
Socialdemokratė pabrėžia, kad esama parama neatsiliepia jaunų šeimų poreikiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad būstų kainos nuolat kyla. Taip pat siūloma atsisakyti dabartinio reitingavimo sistemos, pagal kurią prašymai dėl finansinės paskatos yra nagrinėjami pagal savivaldybių paramos dydį.
„Norime pagerinti sąlygas nuosavo būsto neturinčioms jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, taip stiprinti regionus. Siūlome valstybės biudžeto lėšomis padengti didesnę būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalį ir subsidijas teikti ne tik pirmojo būsto pirkimo, bet ir statybų atvejais“, - paaiškina projektą inicijavusi J. Zailskienė.
Šiuo metu galiojanti parama esą sudaro nelygiavertę situaciją mažesnėms savivaldybėms, kurios turi mažesnius finansinius išteklius, tačiau turi konkuruoti dėl jaunų šeimų pritraukimo. Pakeitimai numato minimalią savivaldybių paramos ribą - 1000 eurų, siekiant užtikrinti reikšmingesnį jų indėlį į jaunų šeimų būsto įsigijimą.
Galimi iššūkiai ir kritika
Tačiau tokiems pasiūlymams akmenį užantyje laikantys gyventojai negaili kritikos - neveskit visuotinio NT mokesčio, nereikės ir pašalpų. Tačiau tie patys socialdemokratai, šią kadenciją atsidūrę valdančiųjų gretose, prisidėtų prie tų jaunų šeimų „užsmaugimo“ įvesdami visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Gyventojai ne kvaili - nebūtų visuotinių mokesčių, nereiktų ir pašalpų. Vėjavaikišką socialdemokratų būdą jau spėjo pažinti ir patys rinkėjai, kurie tvirtina, kad nebūtų naujų mokesčių, prie kurių reikšmingai prisidėtų ta pati „pašalpas“ siūlanti partija, nereikėtų ir didelės pagalbos toms jaunoms šeimoms.
„Meskit mintį taikyti NT mokestį gyvenamajam šeimos būstui! Nustokit kabinti makaronus visokiom pašalpom, kai pagrindinį inkarą kabinat. Jei žmonės nesuvoks, jog namai saugūs, jūs demografijos nepakelsit.“ - teigė viena internautė.
Kaip veikia paramos sistemos
Lietuvoje vis dažniau skelbiamos įvairios valstybės paramos programos, skirtos būsto remontui, atnaujinimui ar energetiniam efektyvumui gerinti. Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl namų renovacijos, saulės elektrinių ar net elektros kaupimo įrenginių įsirengimo. Iš pirmo žvilgsnio - tai puiki galimybė sutaupyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, o valstybė tam net skiria dešimtis milijonų eurų.
Didžioji dalis paramos schemų veikia „pirmiau sumokėk, paskui gal kompensuosime“ principu. Tai reiškia, kad gyventojai turi turėti santaupų ar galimybių skolintis - tik tada jie gali pradėti remontą ar modernizaciją, o kompensacija, jei viskas bus atlikta tiksliai pagal reikalavimus, bus skirta vėliau. Tačiau ir tai negarantuota - žmonės skundžiasi, kad paraiškų teikimas pavirsta tikru biurokratiniu iššūkiu, o kartais dėl nežymios klaidos ar netinkamos formuluotės dokumentuose parama gali būti paprasčiausiai atmesta. Taigi valstybės pagalba dažnai pasiekia ne tuos, kuriems jos labiausiai reikia, o tuos, kurie jau ir taip turi pakankamai lėšų bei resursų.
Nors paramos programų idėja - kilni, praktikoje jos dažnai padidina socialinę atskirtį. Tie, kurie gyvena kukliau ar neturi galimybės investuoti iš anksto, lieka už borto.
Paramos gavimo kriterijai
Valstybės teikiama subsidija pirmam būstui priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Subsidija pervedama tiesiogiai bankui arba nuomotojui. Gauti banko paskolą su valstybės subsidija gali būti sudėtinga - reikia įvertinti finansinę situaciją, įsitikinti, jog atitinkate subsidijos kriterijus ir surinkti daug dokumentų.
Lietuvoje mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Subsidija būstui įsigyti - viena iš paramos būstu formų. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.
Kas gali pretenduoti į paramą?
- Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
- Taip pat svarbu, kad nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto.
Kitos sąlygos
- Likęs be tėvų globos asmuo: asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
- Negalią turintis asmuo: asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Prašymų teikimo tvarka
Kada galima teikti prašymus?
Prašymai gali būti teikiami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai interneto svetainėje www.socmin.lt paskelbus kvietimą teikti prašymus. Informuojame, kad šiuo metu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti. Prašymai suteikti paramą būstui įsigyti galės būti teikiami tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo interneto svetainėje paskelbus naują kvietimą teikti prašymus.
Kur kreiptis dėl paramos?
Prašymo forma užpildoma Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt) (toliau - SPIS) arba prašymai teikiami tiesiogiai raštu atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį, prie 4 langelio, adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, ar atsiunčiami registruotu laišku.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi).
- Rašytinį nustatytos formos prašymą.
- Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijoms pildyti reikia turėti visas pažymas apie gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus.
Paslaugos suteikimo trukmė: 20 darbo dienų.
Subsidijos dydis
Subsidijos dydis - nuo 10 iki 15 proc. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą - sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių metų amžiaus.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
Svarbu žinoti
Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti (būstui pirkti ar (ir) statyti) arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Asmuo neturi teisės į paramą, jei:
- turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų,
- arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo socialdemokratė Jūratė Zailskienė mano, kad pokyčiai padės įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms, kurios neturi santaupų pradiniam įnašui padengti. „Tai ypatingai aktualu šiuo metu, išaugus būsto kainoms. Didesni subsidijų dydžiai pagerintų jaunų šeimų galimybes apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu“, - dokumento aiškinamajame rašte pažymi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja J. Zailskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, šeimos, kurios iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymus ir buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmajam būstui, sąrašą, vangiai siekia pasinaudoti nuo šių metų sausio 1 d. „Prašymų skaičius nesiekia 100. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis šeimų neturi galimybių dalį pradinio įnašo dengti nuosavomis lėšomis, todėl joms belieka laukti finansinės paskatos sąraše neribotą laiką“, - pastebi J. Zailskienė.
Ji taip pat siūlo atsisakyti šiuo metu įstatyme numatyto prašymų reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį, paliekant galimybę nustatyti prašymų eiliškumą pagal tai, ar savivaldybė skiria paramą. Siekiant savivaldybių prisidėjimo prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, įstatyme siūloma įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą - 1 tūkst.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Šeimoms, gavusioms subsidijas iki 2025 m.
LKU kredito unijos, teikiančios kreditus su valstybės parama
LKU kredito unijų grupė yra didžiausia kooperatinės bankininkystės organizacija Baltijos šalyse, ilgiausiai veikianti kredito unijų grupė Lietuvoje. 35-ios kredito unijos yra pasirašiusios sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija dėl kreditų su valstybės finansine paskata teikimo.
Pavyzdžiui, Alytaus kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g.), Anykščių kredito unija (Dariaus ir Girėno g.), Centro kredito unija (A. Mickevičiaus g.) ir daugelis kitų.
Siūlomi pakeitimai
Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai taip pat siūlo teikti subsidijas ne tik pirmojo būsto pirkimo, bet ir statybų atvejais. Jei Seimas pritartų, jaunoms šeimoms būtų grąžinta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Socialdemokratai siūlo, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms, imančioms kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti, būtų nuo 15 iki 20 proc.
Du vaikus auginančios jaunos šeimos galėtų tikėtis subsidijos, siekiančios ne 12,5 proc., kaip yra šiuo metu, o 17,5 proc. Taip pat siūloma, kad tris ar daugiau vaikų auginančios jaunos šeimos galėtų gauti subsidiją, siekiančią 20 proc.
Subsidijos dydžiai pagal šeimos sudėtį (siūlomi pakeitimai)
| Šeimos sudėtis | Subsidijos dydis |
|---|---|
| Šeimos be vaikų arba su vienu vaiku | 15% |
| Šeimos, auginančios du vaikus | 17,5% |
| Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų | 20% |