Lietuviai mėgsta keliauti - tai patvirtins kiekviena kelionių agentūra. Neretas tautietis ir šventes švęsti svetur keliauja, ypač sutikti Naujųjų. Paskaičius pasakojimus, pažiūrėjus reportažus gali pasirodyti, kad dažniausiai traukiama į egzotiškas šalis, populiarius turistų centrus. O štai širvintiškiai Irina ir Jonas Naujųjų išvakarėse sumanė aplankyti kaimyninės Baltarusijos miestą Gardiną. Ir nenusivylė.
Pastarąjį savaitgalį teko lankytis Baltarusijoje, Gardine. Tai šalis, kuri yra tokia arti, tačiau kartu ir toli. Buvo įdomu patirti, kaip atrodo valstybė, neatitinkanti eurointegracinių kriterijų, ypač kai esi vos 30 km nuo Druskininkų.
Planuojant kelionę, prisiklausėme daug istorijų apie piktus baltarusių pasieniečius ir griežtas patikras. Tačiau šie gandai nepasitvirtino. Pasieniečiai buvo jauni, draugiški, ir netgi užtikrino lyčių lygybę - tiek vyrų, tiek moterų. Visos procedūros pasienyje užtruko apie dvi valandas penktadienio vakarą. Jei nesi vairuotojas, procedūrų nėra itin daug, didžiąją laiko dalį tiesiog tenka laukti. Baltarusijos pusėje pasienio zonoje yra krovininės svarstyklės, ant kurių galima pasisverti kol lauki.
Kelionė į Gardiną, 2019m. liepos 27 d.
Apgyvendinimas Gardine
Trumpalaikė butų nuoma Gardine yra populiari, butų yra visokių.
"AirBnb" Patirtis
"AirBnb" nuoma dviem naktims, keturiems asmenims, kainavo apie 23 Eur žmogui. Butas buvo įrengtas naujos statybos name, kuris buvo baigtas statyti maždaug prieš penkerius metus ar vėliau. Viskas buvo nauja, gražu ir atlikta su "euroremontu". Tačiau išplanavimas - sovietinis: atskiras miegamasis, atskira svetainė ir atskira virtuvė su dideliu stalu, kuris tarsi kviečia užsiimti buitiniu alkoholizmu. Atrodo, kad apie virtuvės ir svetainės sujungimą į vieną erdvę čia dar nelabai kas girdėjo. Tipinis butas Gardine.
Tipinis butas Gardine. Šaltinis: Wikimedia Commons
Mes buvome išsinuomavę vieno kambario butą. Para kainavo penkiolika eurų. Beje, ir vieno kambario bute nesunkiai tilptų šeima su vaikais, nes yra ne tik plati lova, bet ir pora fotelių - lovų. Yra ir skalbyklė, ir virtuvės įranga. Nors mums tai buvo neaktualu, nesiruošėm gaminti maisto, atvirkščiai, norėjosi paragauti nacionalinių baltarusiškų patiekalų, pasižvalgyti po maitinimo įstaigas, tad maitinomės skirtingose vietose. Švarus ir tvarkingas ne tik butas, bet ir namo laiptinė bei liftas.
Maistas ir Kainos Gardine
Lietuva baltarusiams, pasirodo, siejasi su kebabais. Miesto centre radome kebabinę "Labas kebabas", kurios iškaboje kebabas buvo įkomponuotas į stilizuotą Lietuvos vėliavą, su užrašu "Kebabai kaip Lietuvoje". Deja, pats kebabas nebuvo toks skanus kaip Lietuvoje.
Kainos Gardine šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, tačiau esminio skirtumo nėra. Išskyrus degtinę, kuri kainuoja maždaug trigubai pigiau. Tačiau alaus kaina parduotuvėje iš esmės nesiskiria, o baruose tenka sumokėti apie 2-2,50 Eur. Importinis alus (vokiškas ar belgiškas) gali kainuoti 4-5 Eur.
Kavinėse kainos panašios, kaip ir pas mus. Pirmą dieną pietavom garsiojoje „Karčemoje“, maistas buvo tikrai skanus, porcijos nemažos. Aplink matėm tik turistus. Baltarusiai juokavo, kad kavinėse ir restoranuose maitinasi tik svečiai, o vietiniai valgo prekybos centruose. Juos vilioja „Makdonaldai“, picerijos, kebabinės. Kitą dieną rinkomės kitą kavinę, ten maistas ir aptarnavimas irgi buvo puikūs. Žinoma, užsukom ir į prekybos centrą, kuris irgi nuo lietuviško nelabai skiriasi. Prekių pasiūlos atidžiai nenagrinėjom, ne toks buvo mūsų tikslas. Bet galim pasakyti, kad vietos gamintojų prekės tikrai yra pigesnės, nei pas mus. Baltarusiškos higienos prekės - skutimosi priemonės, šampūnai, dantų pastos nekainuoja nė euro. Parsivežėm labai skanaus fermentinio sūrio, kainavusio daug mažiau nei lietuviškas. Beje, neatsispyrėm norui paragauti baltarusiškos „šlapiankos“.
Gardino Miesto Šventė ir Sovietinis Palikimas
Gardino pagrindinėje aikštėje vis dar stovi Leninas! Tačiau jam didelės pagarbos nėra - miesto šventės metu jis atsidūrė už maisto palapinių su šašlykais ir bulvėmis ir niekam nerūpėjo.
Miesto šventėje buvo daug viešai vartojamo alkoholio. Buvo galima matyti, kaip žmonės užsisako prie alaus ir 100 g degtinės ir čia pat išgeria. Arba kaip šeima (tėvas, mama ir du vaikai) sėdi prie stalo, o tėvai šalia savo šašlykų pasistatę degtinės butelį ir vis pasipila. Alkoholį čia pardavinėja visą parą.
Maisto pasirinkimas mugėje buvo ribotas. Stovėjo kelios palapinės su tais pačiais šašlykais, dešromis, bulvėmis ir keptais grybais, ir daugiau jokio šilto maisto. Už porciją tekdavo sumokėti apie 6-7 EUR. Atrodytų, kad kažkas turėtų susiprasti pasiūlyti pigesnio ir įvairesnio maisto, bet to nebuvo.
Atskiras pagiriamasis žodis "Faraday" barui. Tai visiškai steampunkinis baras, į kurio dizainą įdėta daug širdies ir pastangų. Tokio baro net ir Vilniuje trūktų.
Miesto erdvėse pilna įvairių spalvų vėliavų. Daugiausia žalių ir raudonų, bet matėme netgi vaivorykštės vėliavų. Neaišku, ar čia LGBT lobistai slapčia prasisuko, ar Gardino dar nesugadino Vakarų propaganda ir vaivorykštė čia vis dar priklauso vaikams.
Sovietinė patirtis Baltarusijoje vis dar gyva viešosios erdvės simboliuose: gatvių pavadinimuose, vėliavoje, paminkluose Didžiojo Tėvynės karo ir jame kritusių herojų atminimui. Tačiau kasdienybės praktikose to nelabai matosi. Pavyzdžiui, parduotuvėje radau tik vieną prekę, kurios etiketė priminė sovietų laikus (tai buvo ikrai). Šventės turgelyje nematėme nė vieno sovietinio suvenyro, ir SSRS vėliavos parsivežti nepavyko.
Lukašenkos viešojoje erdvėje irgi nedaug. Nematėme nė vieno paveikslo, plakato ar dar ko nors. Jiems niekas netrukdė, tačiau žmonėms jie nebuvo labai įdomūs.
Palyginimas su Lietuva
Apskritai, miesto atmosfera, pastatų išvaizda, kavinių ir barų pasirinkimas, žmonių apranga priminė Vilnių ar Kauną prieš 20 metų. Tai buvo tarsi kelionė laiku arba alternatyvi Lietuvos ateitis, jei po Nepriklausomybės valstybė būtų vystęsi kiek kitaip. Pasižiūrėti įdomu, bet gerai, kad Lietuva nuėjo kitu keliu.
Miesto parke nebuvo gėlynų, sutvarkytų takelių, šunų aikštelių, jaukių kavinukių ar sportuojančių žmonių. Tiesiog pieva bei medžiai ir jausmas, kad nenorėtum čia atsidurti tamsiu paros metu. Tai parodo, kiek Lietuva pažengė.
Toliau nuo centro yra II pasaulinio karo memorialas, kur galima išvysti sovietinių tankų, sovietinį naikintuvą, apkasus. Visa tai nėra saugoma, tad, jei norite užsilipti ant sovietinio tanko patrankos, čia galite tai padaryti.
Sovietinis tankas Gardine. Šaltinis: 15min.lt
- Lietuviams Gardinas tikrai artimas miestas, esantis prie mūsų upių tėvo - Nemuno. Jau Lietuvos didieji kunigaikščiai mylėjo šį miestą, dažnai jame būvodavo. Ir šiandien čia yra Vytauto pilis, vietos gyventojai puikiai žino Vytautą Didįjį.
- Užaugau Druskininkų krašte, nuo ten iki Gardino nė keturiasdešimties kilometrų nėra. Jaunystėje, vos įsigijęs pirmąjį motociklą, dažnai juo lėkdavau Gardinan. Jau daug metų neteko ten būti, o jaunystės takai vilioja, todėl ir nutarėm ten nuvažiuoti, - pasakoja Jonas.
- Buvo labai smagu. Miestas išaugęs, priartėjęs prie Lietuvos. Buvę kaimai šiandien jau tapę Gardino dalimi.
- Malonūs įspūdžiai liko jau nuo pat įvažiavimo į kaimyninę šalį. Pasieniečiai labai mandagūs ir geranoriški, maloniai bendravo ir teikė reikiamą informaciją. Gaila, bet turiu konstatuoti, kad mūsiškiai kaimynams nusileidžia. Gardinas labai tvarkingas, senamiestis kiek primena Vilnių ir Kauną. Viešosios erdvės gražiai tvarkomos, per dvi dienas nematėm jokios šiukšlytės. Daug suoliukų, o prie kiekvieno jų - po šviestuvą. Įdomus pastatų apšvietimas: ant namų sienų kabo šviestuvai. Viena lempa nukreipta apačion ir apšviečia šaligatvį, kita - viršun, ji apšviečia patį pastatą. Neveikiančių šviestuvų neteko matyti. Šaligatviai irgi tvarkingi, iškloti trinkelėmis, dailūs borteliai. Budi daug policijos: jauni pareigūnai vaikšto po tris, atidžiai stebi aplinką. Žiemos dienos trumpos, bet ir tamsiuoju paros metu judėjimas intensyvus. Įspūdingai papuoštos ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamieji namai. Gardine nuo seno gyvena įvairių tikėjimų žmonės, todėl ir maldos namų yra įvairių: katalikų bažnyčių (ypač įspūdinga katedra), stačiatikių soborų, sinagogų. Nustebino išlikę sovietinių laikų paminklai. Čia tebestovi Leninas, stūkso tankas, dega amžinoji ugnis. O už keliolikos žingsnių, netoli Lenino paminklo, pastatyta įdomi kompozicija, kurioje persipina katalikiškas ir pravoslaviškas kryžiai.