Didžioji dalis žmonių gyvena daugiabučiuose namuose. Tai, palyginti, pigi ir patogi gyvenamoji vieta, tačiau, kur įvairius klausimus sprendžia daug skirtingų žmonių, ten dažnai kyla problemų ir nesutarimų. Daugiabučių namų gyventojai dažniausiai nesutaria dėl tvarkos: kas prižiūrės aplinką, kas tvarkys laiptines ir pan. Taip pat dažnai nuomonės išsiskiria dėl atliekų tvarkymo ir išmetimo vietų.
Vieni gyventojai rūpinasi, kad aplinka būtų tvarkinga, renka ir kitų paliktas šiukšles, antri - rūpinasi tik savo šiukšlėmis, o treti - visiškai nesirūpina aplinka ir net gi savo šiukšlėmis.
Svarbiausia, kad teisingi yra tie, kuriems rūpi jų gyvenamosios vietos aplinka, kuriems svarbu, kad būtų užtektinai šiukšliadėžių, kad jos būtų tvarkingos ir laiku ištuštinamos. Labai svarbu, kad daugiabučio namo administratorius būtų iniciatyvus, užsispyręs ir veiklus, tada lauko šiukšliadėžės prie daugiabučių namų įėjimų, kur jos yra svarbiausios, arba kitose vietose - labai realus dalykas.
Pirmiausia, daug žmonių specialiai išėję į lauką arba pareidami iš darbo, parduotuvės ir kitų vietų prie įėjimo į namą rūko. Jei prie įėjimo nėra šiukšliadėžės, dažnas nesivargina nuorūkų nunešti išmesti toliau, o numeta po kojomis. Taip pat prie įėjimo dažnai mėgsta būriuotis vaikai, vyresnieji gyventojai, kur jie vaišinasi įvairiais skanėstais, kurių atliekas irgi numeta ten, kur valgė.
Šiukšlių konteineriai prie daugiabučio
Teisiniai aspektai ir reikalavimai
Bendrojo naudojimo teritorija - vieša teritorija, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų takai, poilsiavietės, kiemai, kapinės, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t.t.). Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos.
Teritorijų tvarkytojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu prižiūri ir tvarko teritoriją arba sutarčių pagrindu pasirenka teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjus, taip pat už švarą ir tvarką atsakingi savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan.
Žemės valdų savininkai privalo tvarkyti, genėti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams. Transporto priemonių, laikomų gatvėse, aikštėse ar kitose bendro naudojimo teritorijose savininkai privalo imtis priemonių, užtikrinančių bendro naudojimo teritorijų tvarkymo paslaugos teikimą, t. y.
Svarbūs punktai:
- Valyti, tvarkyti, prižiūrėti jiems priklausančius statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai pagal valdomą statinio ar sklypo dalį.
- Užtikrinti nenaudojamų, apleistų (be langų, durų ir kt.) pastatų aptvėrimą ar imtis kitų priemonių, kad į juos nepatektų pašaliniai asmenys, užtikrinti pastatų, neturinčių apsaugos konstrukcijų (perdengimo, stogo dangos), nugriovimą arba remontą ir teritorijos sutvarkymą.
- Valyti sniegą ir šalinti ledą, varveklius nuo gyvenamųjų namų ir pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų (šalinimo metu šaligatviai ir gatvės turi būti aptverti), surinkti nukritusį ledą ir sniegą.
Jei gyvenamasis namas ar kitas statinys, kuriame gyvena žmonės, neturi kanalizacijos tinklų, savininkai privalo turėti įsirengę (įsirengti) nuotekų surinkimo rezervuarą ir lauko tualetą. Lauko tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir dezinfekuojami.
Butų ir gyvenamųjų namų savininkai statybines atliekas (iki 640 kg 1 žmogui) nemokamai gali pristatyti į Joniškio rajono didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę (Plento g. 4, Bariūnų k., Saugėlaukio sen. Joniškio r. sav.) arba transportuoti į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. Juridiniai asmenys, norintys pašalinti statybines atliekas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir statybines atliekas transportuoti į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.).
Sąšlavos, susidarančios tvarkant bendro naudojimo teritorijas, sukaupiamos į krūvas, kurias surenka ir išveža teritorijų tvarkytojai, prižiūrintys gatves ir kitas bendro naudojimo teritorijas. Įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrijos, individualių namų savininkai kiemų sąšlavas iš jiems priklausančių teritorijų patys išveža į sąvartyną arba sudaro sutartį su šias paslaugas teikiančia įmone.
Draudimai:
- Miestuose namų valdose nelaikyti atsivežto mėšlo krūvų. Savininkai gyvulių ir paukščių mėšlą turi teisę kaupti savo sklypo ribose tik šaltuoju metų laiku nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Triukšmauti ar kitaip trikdyti kaimynų poilsį vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.), išskyrus renginių, kuriems išduoti leidimai, metu.
- Palikti nesurinktas vedžiojamų gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas.
- Pilti į fontanus bet kokias atliekas, valiklius, chemines medžiagas, higienos priežiūros priemones ar skysčius, gadinti, teršti, šiukšlinti fontanus, naudoti jų vandenį.
Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina savivaldybės administracija.
Gyventojų nesutarimai ir problemos
Šis, pasirodo, anaiptol ne vienetinis atvejis atskleidė gilesnes atliekų tvarkymo problemas ir supriešino pačius gyventojus: vieni piktinasi nuolat perpildytais konteineriais, kiti bando pateisinti pažeidėjus, teigdami, kad valdininkų sukurta sistema verčia juos taip elgtis.
„Kiek galima?!“: daugiabučių gyventojų kantrybė trūko. Situacija yra kasdienybė - privačių namų gyventojai ir pravažiuojantys asmenys nuolat užverčia daugiabučių konteinerius ne tik buitinėmis, bet ir maisto bei statybinėmis atliekomis.
„Tuo tarpu mes, daugiabučių gyventojai, turime bandyti kažkokiu mistiniu būdu savo šiukšles patalpinti į privarytus konteinerius ir kęsti nuolatinę betvarkę šalia jų. Dėl to pas mus priviso tuntai varnų, kurios išnešioja maisto atliekas ir net ant mašinų stogų doroja nučiuptą grobį. Nusibodo tokia situacija. Mes mokam už komunalines atliekas ir neturim kur jų normaliai palikti, nes gudručiai, tokie kaip video, palieka jas mums“, - rašė moteris.
Dalis gyventojų, ypač gyvenančių privačiose valdose ar kaimiškose vietovėse, puolė teisinti pažeidėją, kaltę versdami netobulai atliekų tvarkymo sistemai.
„Pas mus šiukšles veža tik kartą per mėnesį. Plastiko susidaro tiek, kad tikrai kartais norisi nuvežt kur nors, nes maišus, pastatytus prie konteinerio, ne visada paima“, - skundėsi viena moteris.
Kitas gyventojas atskleidė ir dar vieną problemą, su kuria susiduria kaimuose ir soduose gyvenantys žmonės. Pasak jų, komunalininkai šiukšlių nuo namų nesurenka, tad kartais su pilnu konteineriu tenka nueiti ne vieną kilometrą.
Nuosavų namų savininkams į daugiabučių konteinerius šiukšles mesti draudžiama. Individualiose valdose gyvenantiems asmenims draudžiama savo komunalines atliekas šalinti į kitiems asmenims priklausančius ir į kolektyvinius konteinerius.
Už tokius nusižengimus gresia bauda iki 600 eurų.
Per 2024-2025 metus su vaizdo stebėjimo kamerų pagalba jau nustatyti 26 atliekų tvarkymo pažeidimai, už kuriuos skirta baudų už 367 eurus.
Savivaldybė patvirtino gyventojų skundų pagrįstumą. Iš tiesų mišrių komunalinių ir rūšiuojamųjų atliekų konteineriai iš individualių namų valdų kaimiškose vietovėse tuštinami kartą per mėnesį, stiklo - kartą per ketvirtį.
Gyventojai, susiduriantys su perpildytais konteineriais ar nepatogumais, turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl konteinerių talpos keitimo, papildomų konteinerių pastatymo ar grafiko koregavimo. Tokie prašymai vertinami individualiai.
Rūšiavimo namuose patarimai
Taip pat sprendžiamos ir sunkiai privažiuojamų valdų problemos. Tokiais atvejais situacija vertinama individualiai ir gali būti statomi didesnės talpos konteineriai arba įrengiamos konteinerių stovėjimo vietos arčiau pagrindinio kelio.
Akivaizdu, kad šis incidentas yra ne tik vieno žmogaus netinkamo elgesio pavyzdys, bet ir sisteminės problemos atspindys. Kol daugiabučių gyventojai skęs svetimose šiukšlėse, o privačių valdų savininkai jausis palikti be išeities dėl retų išvežimo grafikų, tokie „šiukšlių karai“ Kėdainiuose, tikėtina, nesibaigs.
Apie šiukšlių dėžę pagalvojame tik tada, kai jos prireikia. Vienas iš modernizmo architektūros pradininkų - vokiečių architektas Mies van der Rohe sakė, jog „dievas slypi detalėse", turėdamas omenyje, jog tobulumas susideda iš detalių.
Šiuolaikiniai sprendimai ir tendencijos
„Iš mažosios architektūros galima susidaryti pirmąjį įspūdį apie to miesto valdžią, gyventojus ir požiūrį į supančią aplinką. Manau, problema čia slypi miestų administracijose - mažosios architektūros parinkimu ir išdėstymu dažnu atveju rūpinasi architektūros išsilavinimo neturintys valdininkai, kurie, nors ir užtikrina funkcinius poreikius, bet prikuria estetinių nesusipratimų.
Jeigu atidžiau pažiūrėtumėte į mūsų miestų šiukšliadėžes, tai pamatytumėte, kad dauguma jų neatitinka nei ergonomikos reikalavimų, nei pritaikytos mūsų klimatui. Labai dažnai šiukšliadėžės mūsų miestams užsakomos iš Ispanijos ar Italijos gamintojų katalogų. Mūsų šaltam ir lietingam klimatui jos netinka, gyvuoja itin trumpai - keičia spalvą, lūžta.
Visų pirma, miesto šiukšlių dėžės turi turėti mažą angą, kad gyventojai nesumestų šiukšlių maišų, kad šiukšlių nenešiotų paukščiai, vėjas. Jos turi būti uždengiamos, kad į jas neprilytų. Juk sąvartynui miestas moka už atvežamų šiukšlių svorį. Kitur elgiamasi racionaliau. Helsinkio savivaldybė ilgai ieškojo miestui tinkamų šiukšliadėžių, neradę tokių, užsakė suprojektuoti. Londono šiukšlių dėžės uždaros ir turi po dvi-tris angas atskirų rūšių šiukšlėms: vienkartiniams puodeliams, laikraščiams, skardinėms ir pan.
Mieste šiukšlių dėžės negali būti mažos, reikia atsižvelgti į žmonių srautus, netgi momentinius, pavyzdžiui, ar gatve praeina minia plūstanti iš renginio, koncerto. Jei šiukšlių talpa per daug greitai prisipildo, bus nešvaru aplink ją. Kita vertus, šiukšlių surinkimas kainuoja - kuo dažniau važiuos šiukšliavežė, tuo didesnė bus sąskaita miestui už šiukšlių išvežimą.
Rygoje žmonių susibūrimo vietose yra pastatyti specialūs 700 litrų talpos požeminiai šiukšlių konteineriai, kuriuos iškelia specialus kėlimo mechanizmas - tai labai patogu senamiesčiuose, kai nereikia šiukšliavežėms sukiotis siaurose gatvelėse.
Šiuolaikiniai gamintojai jau gamina šiukšliadėžes, kuriose šiukšlės presuojamos, presui elektros energiją gamina į šiukšlių dėžės korpusą integruoti saulės moduliai, o davikliai praneša šiukšlių surinkėjams apie užsipildžiusią talpą.
Pažangiausi šiukšliadėžių gamintojai seniai išstudijavo, kokių šiukšlių talpų reikia miestuose ir gamina maksimaliai pritaikytas atskiroms vietoms bei poreikiams.
Šiuolaikinių šiukšliadėžių gamintojai jau pamiršo betoną, dabar jos gaminamos iš tvirtų, nedegių polimerinių medžiagų, kurios gali imituoti tiek medieną, tiek betoną ar plytas. Šie polimerai nedega net esant atvirai ugniai, jie aukštoje temperatūroje tik tirpsta, todėl tokios šiukšliadėžės yra saugios.
Laikinose lauko šiukšliadėžėse 'Orbis' apgalvota kiekviena smulkmena: dangčiai atsidaro ne iki galo, kad atliekų nesukištų prekybininkai, skirtingų rūšių atliekų dangčiai turi skirtingas spalvas, šiukšlės iš karto rūšiuojamos, mažiau reikia mokėti už jų išvežimą.
Miestų problema - šunų ekskrementų surinkimas. Šunų ekskrementų dėžės turi būti suprojektuotos taip, kad šeimininkas, išmesdamas išmatas, neliestų jokio dėžės paviršiaus, valytojai - taip pat. Tai elementari higiena.
Turbūt labiau gerbia juos ir save. Deja, retai kuri mokykla ar vaikų darželis pasirūpina tinkamomis šiukšlių talpomis. Yra specialios šiukšlių dėžės, kurios skatina vaikus rūšiuoti šiukšles.
Vilniaus miesto Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja Rasa Ražanskienė sako, jog „šiukšliadėžių, kaip ir suoliukų, šviestuvų ar kitų elementų dizainas būna numatytas konkrečių viešųjų erdvių techniniuose projektuose. Anot savivaldybės atstovės, miegamuosiuose rajonuose šiukšliadėžės valomos kartą per dieną.
Gintaras Domarkas, Plungės miesto seniūnas sako, kad paprastai viešųjų erdvių sutvarkymo projektų autoriai siūlo šiukšliadėžių dizainą, tačiau „mes dažniausiai dar turime pastabų. Pageidaujame uždaro tipo šiukšliadėžių, kad šalia jų nevyktų varnų „puotos".
Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo bendrovės užsakymu šių metų liepą „Spinter Research“ atlikta apklausa.
„Vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, pristatoma dar pirminėje, projektinių pasiūlymų viešinimo, stadijoje. Želdinių planas svarbus tiek dėl vientisos gyvenvietės idėjos, tiek dėl techninių galimybių - želdiniams įmantrėjant, jų daugėjant, būtina apskaičiuoti kiemo apkrovas, tiek dėl visuomenės informavimo. Be to, didėjant visuomenės lūkesčiams, siekiama, kad namo aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir estetiška, tenkintų gyventojų poreikius“, - komentuoja NT plėtros bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.
Kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai“, - teigia D. Ivanauskienė.
NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos.
Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skatina daugiabučių gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais, balkonais ar bendro naudojimo kiemuose, tačiau šie veiksmai prieš tai turėtų būti suderinti su savivaldybe, kad pasodinti želdiniai nebūtų laikomi nelegalia gyventojų iniciatyva, o kiemai nevirstų chaotiškomis teritorijomis.
Daugiabučio kiemas
tags: #siuksliu #dezes #prie #daugiabucio