Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos, kurioms esant butas gali būti išskirtas į du atskirus nekilnojamojo turto objektus Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktų pakeitimai ir naujos nuostatos, susijusios su šiuo procesu.
Teisinis reglamentavimas
Buto išskyrimo į du atskirus turto vienetus klausimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, tarp kurių:
- Aplinkos ministro įsakymai (2003 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2016 m. spalio 27 d.)
- Reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“
- Statinių klasifikavimas 1.01.03:2017
Šie teisės aktai nustato reikalavimus pastatų, patalpų paskirčiai, statinių klasifikavimui ir kitus svarbius aspektus, kuriuos būtina įvertinti planuojant atskirti butą į du atskirus nekilnojamojo turto objektus.
NT Tiesiogiai #66. Kodėl verta pirkti butą senos statybos name?
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai
Norint atskirti butą į du atskirus turto vienetus, būtina atsižvelgti į šias sąlygas ir reikalavimus:
- Atskiras įėjimas: Sprendžia atskiro išėjimo reikalavimas. Asmenys galėtų pilnai naudotis bendru pastato išėjimu.
- Paskirties keitimas: Ar buto atskyrimas nebus laikomas patalpos paskirties keitimu.
- Higienos normų atitiktis: Atitikimas higienos normų reikalavimams.
- Minimalios normos: Išlaikant minimalias atitinkamoms paskirtims reglamentuotas normas.
- Insoliacija: Užtikrintas minimalus 1,5 val. insoliacijos reikalavimas.
- Techniniai dokumentai: Techninių dokumentų reikalavimų kolizija.
Svarbu paminėti, kad šie reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima atskirti butą į du atskirus turto vienetus, jei nėra atskiro įėjimo?
Šis klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į galimybę naudotis bendru pastato išėjimu.
Ar reikia keisti patalpos paskirtį atskiriant butą?
Ne visada, tačiau būtina įvertinti, ar atskyrimas nebus laikomas patalpos paskirties keitimu.
Kokios higienos normos taikomos atskiriant butą?
Būtina atitikti minimalias atitinkamoms paskirtims reglamentuotas normas.
Patalpų paskirties klasifikavimas
Patalpų paskirties klasifikavimas yra svarbus aspektas, nustatant reikalavimus patalpoms, į kurias planuojama atskirti butą.
Pagal STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas" 10 punktą, patalpos gali būti skirstomos į įvairias paskirties grupes, pavyzdžiui, gyvenamosios, negyvenamosios, komercinės ir kt. Kiekvienai paskirties grupei taikomi skirtingi reikalavimai.
Pastatų grupės pagal paskirtį:
- Gyvenamosios paskirties pastatai
- Negyvenamosios paskirties pastatai
- Komercinės paskirties pastatai
Svarbu, kad atskirtos patalpos atitiktų joms priskirtos paskirties reikalavimus.
Patalpų paskirties keitimas
Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).
Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose.
Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc.
Gyvenamajame name įsirengiant kitos paskirties patalpas taip pat yra tikrinama, ar naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, t.y., numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos arba įrengtos naujos inžinerinės sistemos ir kt. Nepaisant to, gyvenamosios patalpos turi atitikti ir teisės aktų joms keliamus reikalavimus.
Socialinis būstas: sąlygos ir paveldėjimas
Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame yra pateikiamos labai konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmuo ar šeima įgyja teisę nuomotis socialinį būstą - atitinkamai, jeigu sąlygos nėra tenkinamos, teisė į tokio būsto nuomą yra prarandama.
Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto).
Taigi, aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir yra pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą, t. y.:
- Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas;
- Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis).
Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.
Taigi, vien tai, jog yra paveldimas nekilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, nėra pagrindas vertinti, jog asmuo (šeima) praras teisę į socialinį būstą, tačiau reikėtų apsiskaičiuoti, ar gavus pajamas, metinių pajamų suma nepadidės tiek, jog viršytų nustatytus dydžius, atitinkamai ir ar paveldimo turto vertė neviršys nustatytų dydžių.
Sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą:
| Rodiklis | Reikšmė (Kauno rajono pavyzdys, 2 asmenų šeima) |
|---|---|
| Metinės pajamos | Iki 91 VRP (16 016 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d.) |
| Turto vertė | Iki 168 VRP (29 568 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d.) |
Savivaldybės būsto pardavimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. Aprašas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio būsto ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, inžinerinių statinių, jų dalių (toliau - būstas ir ūkio pastatai) pardavimo pagal Įstatymą organizavimą, kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir lėšų panaudojimą.
Dokumentai, reikalingi norint pirkti Savivaldybės būstą:
- Prašymą pirkti Savivaldybės būstą.
- Dokumentą, įrodantį naudojimosi Savivaldybės būstu teisinį pagrindą.
- Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.
tags: #nekilnojamojo #turto #keitimas #i #buta #savivaldybeje