Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą.
Nesudėtingi statiniai: kas tai?
Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.
Kaip skaičiuojamas plotas?
Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas
PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.
Ar reikalingas leidimas?
Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.
Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Reikalavimai projektuotojams
Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.
Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.
Individualūs gyvenamieji namai iki 80 kv.m. Jų racionalus projektavimas
Kiti svarbūs aspektai
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m. Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m. Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.
"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."
Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m. Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.
Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010
Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):
6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Naudingas Plotas: Apibrėžimas ir Skaičiavimas
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12), būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Svarbu pažymėti, kad į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.
Terminų žodynas
Norint geriau suprasti statybos procesus ir reikalavimus, svarbu žinoti pagrindinius terminus:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Antstatas | Pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. |
| Gyvenamasis pastatas (namas) | Pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. |
| Mansarda | Pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. |
| Nesudėtingas statinys | Paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. |
| Pastato (namo) aukštas | Erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). |
| Priestatas | Prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje. |
| Statinys | Bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. |
Stogo dengimo kaina
Stogo dengimo kainos yra vienas iš svarbiausių aspektų, kai planuojate renovaciją ar naujo stogo statybą. Supratimas, kaip kainos susideda ir kokie veiksniai įtaką daro, yra esminis norint padaryti tikslų sprendimą. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime stogo dengimo kainą, atskiriant darbo ir medžiagų išlaidas bei pateiksime aktualias skaičių analizes.
Stogo dengimo darbo kaina
Stogo darbų kainos dažnai apima tokias paslaugas kaip seno stogo nuėmimas, pagrindo paruošimas, dengimo medžiagų montavimas ir kiti susiję darbai. Vidutinė stogo dengimo darbo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 8 iki 20 eurų už kvadratinį metrą (stogo dengimo 1m2 kaina). Tačiau šios kainos gali skirtis priklausomai nuo daugybės veiksnių, įskaitant stogo konstrukcijos sudėtingumą, naudojamų medžiagų kokybę ir darbo apimtį.
Stogo dengimo kaina su medžiagomis
Stogo dengimo kaina su medžiagomis yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia apsvarstyti renkantis stogo renovaciją ar naują stogą. Renkantis stogo dengimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų kainą, kokybę ir tinkamumą jūsų stogo tipo bei aplinkos sąlygoms. Konsultuokitės su specialistais, kad galėtumėte pasirinkti geriausią variantą, atitinkantį jūsų poreikius ir biudžetą.
Tarp populiariausių stogo dangų galima išskirti:
- Čerpinė stogo danga - yra labiausiai paplitęs pasirinkimas Europoje. Šis metodas užtikrina aukštą kokybę, ilgaamžiškumą, estetinę išvaizdą ir ekologiškumą. Įrengti stogą iš šios dangos nėra sunku, tačiau reikia priežiūros.
- Šiferinė stogo danga - gana populiarus pasirinkimas Lietuvoje. Pasižymi santykinai maža kaina, ilgu tarnavimo laiku, gera garso izoliacija, ilgaamžiškumu ir paprasta stogo dengimo technologija. Tačiau laikui bėgant spalva blunka. Be to, labai svarbu teisingai sumontuoti uždangalą nuo lietaus.
- Skardinė stogo danga - dažnai laikomas universaliausiu ir paprasčiausiu būdu. Jis yra palyginti nebrangus ir yra įvairių spalvų, metalų, mišinių bei raštų. Dėl šių priežasčių skardiniai stogai yra vieni populiariausių. Lakštinio metalo plokštes galima sujungti vienkartinėmis arba dvigubomis perlaidomis; tokios raukšlės laikomos klasikiniu pasirinkimu.
- Bituminė stogo danga - dar vienas efektyvus hidroizoliacijos būdas, ypač dažnai taikomas renovuojant gyvenamuosius namus, dengiant pramoninių pastatų stogus ir kt.
Stogų dengimo kainos skaičiuoklė
Jei norite savarankiškai apskaičiuoti stogo dengimo kainą, pateikiame pagrindines formules ir faktorius į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Tai padės jums geriau suprasti galimas išlaidas ir planuoti biudžetą.
- Stogo plotas - Pirmiausia, jums reikės apskaičiuoti stogo plotą.
- Medžiagų kiekis ir kaina - Kai turite stogo plotą, galite apskaičiuoti reikiamą medžiagų kiekį.
- Darbo sąnaudos - Darbo sąnaudos taip pat svarbus veiksnys. Jos gali skirtis priklausomai nuo regiono, darbų sudėtingumo ir rangovo patirties.
- Stogo keitimo kaina - Stogo keitimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo stogo tipo, dydžio, sudėtingumo ir naudojamų medžiagų. Seno stogo keitimas gali būti brangus projektas, kurio metu dažnai reikia atlikti ne tik stogo dengimą, bet ir papildomus darbus, tokius kaip seno stogo nuėmimas, dėl ko padidėja išlaidos. Vidutinė seno stogo keitimo kaina svyruoja nuo 8 iki 20 eurų už kvadratinį metrą (seno stogo keitimo kaina).
Kiek kainuoja stogo keitimas? Tai yra svarbus ir dažnai brangus projektas, todėl svarbu atidžiai įvertinti visas išlaidas ir tinkamai planuoti. Skirtingi stogų tipai gali turėti skirtingas kainas, todėl svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir biudžetą.
Ar stogo darbų kainos mažesnės statant naują namą?
Kuriant naują namą, daugelis žmonių galvoja, kad stogo darbų kainos turėtų būti mažesnės nei renovuojant seną stogą. Tačiau ar tai tikrai taip? Šiame skyriuje išnagrinėsime, kaip stogo darbų kainos gali skirtis priklausomai nuo statymo ar renovacijos proceso.
Statant naują namą, stogo darbų kainos dažnai yra brangesnės nei renovuojant seną stogą. Tai gali būti dėl to, kad reikia atlikti daugiau darbų, pvz., stogo konstrukcijos statybos, stogo dengimo ir kiti darbai.
Renovuojant seną stogą, stogo darbų kainos gali svyruoti priklausomai nuo to, kiek darbų reikia atlikti. Seno stogo keitimo kaina gali apimti ne tik stogo dengimą, bet ir papildomus darbus, tokius kaip seno stogo perdengimas ir nuėmimas, dėl ko padidėja išlaidos. Nors stogo darbų kainos gali skirtis priklausomai nuo to, ar statote naują namą, ar renovuojate seną stogą, svarbu rasti patikimus ir patyrusius stogdengius, kurie galėtų pasiūlyti integruotas paslaugas ir efektyviai tvarkytų visas stogo darbų išlaidas.
Borga stogo dangos skaičiuoklė - tai internetinis įrankis, skirtas preliminariam stogo dangos komplekto kainos įvertinimui. Šis sprendimas ypač naudingas tiems, kurie dar tik pradeda planuoti statybas ar renovaciją ir nori greitai susiorientuoti, kokio biudžeto gali prireikti stogo dangai. Visa tai padės pateikti preliminarų įvertinimą pagal Jūsų pateiktus kriterijus. Jeigu ieškote ne tik orientacinės kainos, bet ir išsamaus sprendimo, susisiekite su mumis.
Pagrindinės sąvokos
- ATBRAILA - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
- ATVIRKŠTINIS STOGAS - tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
- HIDROIZOLIACINĖ STOGO DANGA - iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.
- APSAUGINIS HIDROIZOLIACINĖS DANGOS SLUOKSNIS - paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.
- PAPILDOMAS HIDROIZOLIACINIS SLUOKSNIS - po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
- ĮLAJA - anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.
- KARNIZAS - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
- KRAIGAS - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.
Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus.
Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema.
Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.
Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °.
Plokštieji neeksploatuojamieji stogai
Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.
Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio, nuolydžio suformavimo sluoksnio, termoizoliacinio sluoksnio, vėjui nelaidaus sluoksnio, vėdinamo oro sluoksnio, vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio, papildomų hidroizoliacinių sluoksnių, hidroizoliacinės stogo dangos, hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.
tags: #kaip #apskaiciuoti #namo #stogo #plota