Namo statyba: sienų ir grindų apšiltinimo medžiagos

Šiltinti pastatus, gyvenant mūsų klimato sąlygomis, yra būtina. Profesionaliai pasirinktos pastatų ir jų konstrukcijų šiltinimo medžiagos padės sumažinti šildymo išlaidas, nes patalpų viduje efektyviau išsaugoma šiluma, jas naudojant geriau izoliuojamas garsas, pastatas tampa saugesnis, lengviau pasiekti reikiamą energinio naudingumo klasę.

Grindys gyvenamajame name ar sodyboje yra pati šalčiausia atitvarų dalis. Tai sąlygoja šiluminė fizika, nes šiltas oras kyla į viršų, o šaltas leidžiasi žemyn. Nuosavame name su šiuolaikinėmis medžiagomis nesudėtinga apšiltinti grindis savarankiškai, nesamdant brangių grindų klojimo specialistų. Grindys gali būti šiltinamos ant grunto, ant perdangos. Grindys gali būti ant lagių ir ištisiniais sluoksniais. Didesni skirtumai bus tarp grindų pastoviai ir epizodiškai šildomose (sodybose) patalpose. Taip pat papildomų sprendimų prireiks šlapiose patalpose.

Grindų šiltinimas ant grunto

Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pamatai naujose statybose dažniausiai seklūs arba vis labiau populiarėja plokštuminiai pamatai. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas.

Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro. Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mk storio polietileno plėvelė.

Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių. Skaičius prie putplasčio tipo rodo atsparumą gniuždymui kilo paskaliais. Pavertus kilogramais tai reikštų galimą 10 procentų deformaciją esant tam tikrai apkrovai į 1 kv. Su nedidele paklaida, įvertinant 50 metų reikalavimus valkšnumui, EPS 70 leidžiama naudoti esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv.m. Maksimali leistina apkrova EPS 100 putplasčiui - iki 3000 kg/kv.m.

Grindų šiltinimui naudojami putplasčio tipai priklauso nuo patalpų paskirties. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) naudotinas EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70N). Šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose naudotinas Šiloporas EPS 80 arba Šiloporas Neo EPS 80N.

Polistireninio putplasčio sluoksnio storis priklauso nuo numatomos pastato energinio efektyvumo klasės. Aukščiausio energinio efektyvumo namams šiluminė varža artėja prie 8 kv.m K/W. Tokiai šiluminei varžai pasiekti reikalingas 30-40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Plonesni sluoksniai gali būti klojami renovuojamose žemo energinio efektyvumo pastatuose su žemomis lubomis. Polistireninis putplastis yra patogi, lengvai apdirbama medžiaga.

Patogiausia polistireninį putplastį pjaustyti specialiais kaistančiais peiliais ir staklėmis. Jų neturint - pakaks peiliuko su keičiamais ašmenimis. Plonesnį polistireninį putplastį pakanka giliai įpjauti ir nulaužti. Jeigu klojami du ar daugiau putplasčio plokščių sluoksniai, viršutinis sluoksnis turi dengti žemiau esančio sluoksnio siūles.

Itin paprasta sukloti polistireninį putplastį ant išlieto betono pagrindo. Plokščių siūlės turi persidengti, kad nesutaptų. Labai patogu naudoti kelių skirtingų dydžių plokštes. Izoliuojančiame polistireninio putplasčio sluoksnyje pravedami vandentiekio ir kitų komunikacijų vamzdžiai.

Jeigu grindys bus šildomos, ant vieno ar kelių sluoksnių pakloto polistireninio putplasčio išvedžiojami šildymo vamzdeliai. Ant šiltinamojo sluoksnio iš polistireninio putplasčio įrengiamas betono sluoksnis. Prieš liejant betoną, plotą reikia armuoti, armavimo tinklelis turi būti pakeltas, bet aptinėje betono sluoksnio dalyje. Betonas gali būti liejamas paruoštas gamykloje arba smėlbetonis, maišomas objekte su Putzmeister maišykle. Betono sluoksnio storis priklauso nuo skiedinio tipo ir vamzdelių tvirtinimo būdo. Mažiausias galimas betono ar skiedinio sluoksnio storis virš šildymo vamzdelių - 30 mm, standartiniu atveju - 45 mm. Liejant skiedinį ar betoną patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei 5°C bent 3 dienas.

A++ energinės klasės namuose jau neekonomiška įrengti vamzdelinį grindinį šildymą, aukštos energinės klasės namuose tai jau perteklinis sprendimas. Daug paprasčiau grindiniam šildymui naudoti elektrinius šildymo elementus. Grindų paviršiuje klijuojant plyteles paklojami elektriniai ar infraraudonųjų spindulių kilimėliai. Naudojant plaukiojančio tipo grindlentes, laminatą, klojamos anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) arba folijos (elektrinio šildymo) plėvelės. Plėvelės klojamos ant specialių šilumą atspindinčių paklotų.

Kiek kitokia sistema turėtų būti naudojama žemo energinio efektyvumo epizodiškai šildomose patalpose. Tokios yra, pavyzdžiui, sodybos, aplankomos tik savaitgaliais. Grindų viršuje esantis betono sluoksnis per nešildomą laiką įšala ir atvykus šeimininkams ilgai neįšils bei skleis nemalonų šaltį. Netgi naudojant elektrinį šildymą dalis energijos bus skiriama betonui šildyti, nes pirmiausia šiluma juda į šaltį. Patogiausios juodgrindėms įrengti yra gipskartonio plokštės. Jos klojamos dviem sluoksniais, perdengiant sujungimus ne mažesniu kaip 20 centimetrų atstumu. Ant polistireninio putplasčio klojamos gipskartonio plokštės. Paklojus gipskartonio plokštes galima iš karto įrengti viršutinius grindų sluoksnius.

Kiek didesnė problema yra lygus plokščių išdėstymas. Norint tai padaryti turi būti idealiai lygiai išlygintas grunto arba žvyro sluoksnis per visų patalpų plotą. Abejotina, ar patiems savarankiškai tai pavyktų padaryti, bent jau laiko tai tikrai užimtų. Todėl išeitį galima rasti ant grunto įrengus išlyginamajį betono sluoksnį. Naudojant smėlbetonį tai galima padaryti gana pigiai. Ant idealiai išlygintų smėlbetonio grindų polistireninio putplasčio plokštėms sudėti nereikia aukštos kvalifikacijos. Gaunamas lygus paviršius gipskartonio plokštėms.

Grindų šiltinimas daugiabučiuose namuose

Daugiabučiuose namuose grindų pagrindas būna betoninės perdangos. Priklausomai nuo perdangos lygumo gali tekti papildomai išlyginti perdangos paviršių. Esant nedideliems nelygumams tai galima padaryti išliejant savaime išsilyginantį mišinį. Didesniems nelygumams išlyginti gali prireikti pakloti išlyginantį smėlbetonio sluoksnį. Ant išlyginto sluoksnio klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Tam tikslui UAB „Kauno šilas" gamina specialų elastifikuotą polistireninį putplastį EPS T. Klojami persidengiantys EPS 100+ polistireninio putplasčio sluoksniai.

Reikėtų pakloti ne mažesnį kaip 10 centimetrų storio polistireninio putplasčio sluoksnį. Tikriausiai bus prieštaraujančių, kad per mažai. Tačiau labai dažnai tie papildomi 5 centimetrai geresnei garso izoliacijai labai juntami „chruščioviniuose" ir vėlėsnės statybos blokiniuose namuose.

Jei perdanga labai nelygi ar su sijomis ir tarpais, užpildyti ją betonu nėra rentabilu. Vienas iš galimų variantų - užpildyti lovius polistireniniu putplasčiu. Tiesa, tai reikalauja daug pjaustymo. Paprastesnis būdas gauti lygias juodgrindes ant nelygių perdengimo plokščių yra laginių grindų ant atramų įrengimas.

Laginių grindų įrengimas

Laginėms grindims ant grunto geriausia naudoti polius su reguliuojamais strypeliais ar reguliuojamus poliukus. Įrengiant lagines grindis reikėtų projektuoti dviejų lygių lages. Grindų ant polių įrengimas. Galimi keli laikančiosios sijos įtvirtinimo būdai. Betonuoti suklojus pirmą polistireninio putplasčio sluoksnį iš karto sumontavus laikančiąją sistemą. Dešinėje esanti polistireninio putplasčio juostelė vienas iš pirmą lagių eilę lygiuojančių elementų. Taip laikančiosios lagės sudedamos iš karto vienodame aukštyje, reikia tik minimaliai pareguliuoti. Taupomas laikas, nors susidaro kiek didesnis šilumos tiltelis.

Kitas būdas - įbetonuoti strypelius ir ant jų užmauti polistireninio putplasčio plokštes ir vėliau lages. Įrengus pirmą laikančiųjų lagių sluoksnį į tarpus sudedamas polistireninis putplastis. Jis gali būti EPS 50, nes apkrovos jo neveiks. Polistireninis putplastis atliks tik šilumos izoliavimo funkciją. Sumontavus antrą lagių eilę, tarp jų dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis.

Šiltinimo medžiagų apžvalga

Šiltinti pastatus gyvenant mūsų klimato sąlygomis yra būtina. Profesionaliai pasirinktos pastatų ir jų konstrukcijų šiltinimo medžiagos padės sumažinti šildymo išlaidas, nes patalpų viduje efektyviau išsaugoma šiluma, jas naudojant geriau izoliuojamas garsas, pastatas tampa saugesnis, lengviau pasiekti reikiamą energinio naudingumo klasę. Ir tai - vos keli privalumai iš daugybės.

Mineralinė vata ir akmens vata

Mineralinė vata - tai viena universaliausių šiltinimo medžiagų. Akmens vata yra ne kas kita kaip mineralinės vatos porūšis. Mineralinė vata puikiai tinka šiltinti rąstinius bei karkasinius namus, nes užtikrina optimalų fasado vėdinimą, neleidžia kauptis drėgmei, be to, yra nedegi medžiaga, taigi, apsaugo nuo ugnies plitimo, o jos tarnavimo laikas - net iki pusės amžiaus.

Putų polistirolas (polistireninis putplastis)

Putų polistirolas (dar vadinamas ir putų polistirenu ar polistireniniu putplasčiu) - dar viena plačiai naudojama, tvirta, nebrangi bei ilgai tarnausianti šiltinimo medžiaga, nesugerianti drėgmės ir neperpučiama vėjo. Polistirolą labai paprasta pjaustyti ir montuoti, jis - labai lengvas, nes net 98 proc. šios šiltinimo medžiagos sudaro oras.

Poliuretano plokščių matmenys skiriasi: būtina atsižvelgti į gaminių ilgį ir plotį, o ypač į storį. Viena iš labiausių rinkoje vertinamų ir itin aukštos kokybės polistireninio putplasčio rūšių - ekstruzinis polistirolas. Tai standi, porėtos struktūros termoizoliacinė medžiaga. Vienas iš polistireninio putplasčio gaminių yra „Geoporas“: jam gaminti naudojama speciali žaliava, kiek pakeistas technologinis procesas.

„Geoporas“ puikiai tinka išorinėms rūsių sienoms, grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu. „Geoporas“ savo savybėmis beveik prilygsta ekstruziniam polistireniniam putplasčiui. „Termoporas“ labai tinka šiltinant pastato atitvaras, šlaitinius, sutapdintus stogus, grindis. Puiki jo savybė - universalumas: medžiagą galima tvirtinti prie išorinių, vidinių sienų ar tarp jų. „Termoporas“ gali išlaikyti dideles apkrovas.

Karkasinio namo šiltinimas

Karkasinio namo šiltinimas - vienas svarbiausių etapų, nuo kurio tiesiogiai priklauso ne tik šilumos sąnaudos, bet ir viso pastato ilgaamžiškumas. Net ir pats kokybiškiausias projektas praras savo vertę, jei šiltinimas bus atliktas atmestinai. Karkasiniai namai pasižymi lengva konstrukcija ir plonesnėmis sienomis nei mūriniai, todėl šilumos izoliacija čia atlieka dvigubą vaidmenį - ji saugo nuo šalčio ir tuo pačiu stabilizuoja vidaus mikroklimatą. Kadangi konstrukcijos pagrindą sudaro mediena, ji greitai reaguoja į temperatūros bei drėgmės pokyčius.

Skirtingai nei mūrinėje statyboje, čia galima lanksčiai pasirinkti izoliacijos storį ir tipą, todėl energinę klasę (A, A+, A++) galima pasiekti be papildomų sistemų. Tačiau svarbu suprasti, kad net brangiausia izoliacinė medžiaga neveiks, jei bus pažeistas sluoksnių vientisumas ar garo izoliacija įrengta netinkamoje vietoje. Karkasinio namo šiltinimo sėkmė priklauso ne tik nuo sluoksnių išdėstymo, bet ir nuo tinkamai parinktos izoliacijos medžiagos. Skirtingos medžiagos pasižymi nevienoda šilumine varža, garų laidumu, atsparumu drėgmei ir ilgaamžiškumu.

Mineralinė (akmens ar stiklo) vata išlieka populiariausia karkasinių namų izoliacija. Ji pasižymi geru šilumos ir garso izoliacijos balansu, atsparumu ugniai ir prieinama kaina.Svarbiausias privalumas - ji „kvėpuoja“, todėl neleidžia kauptis kondensatui sienų viduje. Ekovata gaminama iš perdirbto popieriaus, papildyto antipirenais, todėl tai ekologiška ir gana efektyvi alternatyva. Poliuretano (PUR) putos pasižymi aukščiausiu šilumos izoliacijos koeficientu. Medžio plaušo plokštės vertinamos dėl geros garso izoliacijos ir natūralios kilmės.

Tinkamai įrengtas šiltinimo sluoksnis karkasiniame name - tai tarsi nematomas apsauginis apvalkalas, nuo kurio priklauso, ar namas bus jaukus, sausas ir ekonomiškas. Karkasinės sienos sudaro apie 70 % pastato paviršiaus, todėl būtent čia susidaro daugiausia šilumos tiltų. Sienos paprastai šiltinamos tarp karkaso tašų dedant mineralinės vatos plokštes, o iš vidaus įrengiama garo izoliacijos plėvelė, sauganti nuo drėgmės skverbimosi į izoliaciją. Tokiu būdu užtikrinamas optimalus šilumos ir drėgmės balansas.

Grindys karkasiniame name gali būti įrengiamos ant plokštės, polių arba rąstinės konstrukcijos. Karkasinio namo šiltinimo sėkmė priklauso nuo tikslumo ir sandarumo. Net menkiausias nesandarumas ar netinkamai užklijuota plėvelė gali sugadinti viso darbo rezultatą.

Karkasinio namo šiltinimas - tai procesas, kuriame net smulkiausia klaida gali brangiai kainuoti. Dažnai pasitaiko, kad namas iš pirmo žvilgsnio atrodo sandarus, tačiau po pirmos žiemos pastebimi šalčio ruožai, kondensatas ar net pelėsis.

Dažniausios šiltinimo klaidos ir kaip jų išvengti:

• Netinkamas garo izoliacijos įrengimas. Garo izoliacija turi būti nepertraukiama, sandariai suklijuota ir tvirtai prigludusi prie konstrukcijos. Dažna klaida - garo izoliacijos įrengimas ne iš vidaus, o tarp izoliacijos sluoksnių.
• Vėjo izoliacijos trūkumas. Vėjo izoliacinė plėvelė - tai „nematomas skydas“, saugantis izoliaciją nuo šalto oro srauto. Jos dažnai pamirštama arba sumontuojama netinkamai. Vėjo izoliacija turi būti vientisa, be tarpų, užleidžiama viena ant kitos bent 10 cm ir užklijuojama specialiomis juostomis.
• Šiltinimo ir apdailos darbai turi būti atliekami tik esant sausoms sąlygoms. Tinkamai įrengtas šiltinimo sluoksnis tarnauja tiek, kiek pats namas. Kiekviena smulkmena - nuo plėvelės sujungimo iki oro tarpo pločio - turi reikšmę.

Karkasinio namo šiltinimo kokybę lemia ne tik medžiagos ir meistrų patirtis, bet ir tinkamai parinktas darbų laikas. Idealiausias metas karkasinio namo šiltinimui - pavasaris arba ankstyvas ruduo, kai oro temperatūra laikosi nuo +10 iki +20 °C, o santykinė drėgmė neviršija 60 %. Net 1 % drėgmės kiekis šilumos izoliacijos sluoksnyje gali sumažinti jos efektyvumą iki 10 %.

Optimalus šiltinimo storis priklauso nuo norimos energinės klasės. A+ klasės namui dažniausiai pakanka 20-25 cm mineralinės vatos sienose ir 30-35 cm stoge. Geriausia šiltinti po langų montavimo. Taip galima tiksliai suformuoti sandarumą aplink angas, išvengiant šalčio tiltų. Sandarumo patikrą galima atlikti vadinamuoju „blower door“ testu.

Šiltinimą žiemą galima atlikti tik tada, kai patalpose palaikoma teigiama temperatūra ir nėra kondensato pavojaus.

Šiltinimo medžiagų palyginimas

Apibendrinant, galime palyginti pagrindines šiltinimo medžiagas:

Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus projekto, biudžeto ir pageidaujamų savybių.

tags: #namo #statyba #apsildinimas #sienos #ir #grindys