Baudžiava - tai istorinis reiškinys, apibūdinamas kaip visiškas valstiečio darbo, turto ir asmens priverstinis priklausymas feodalui. Tai reiškė, kad valstietis neturėjo laisvės disponuoti savo darbu, turtu ar net asmeniu, o buvo visiškai pavaldus feodalui.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas baudžiavą apibrėžia kaip:
- Visišką valstiečio darbo, turto ir asmens priverstinį priklausymą feodalui.
- Priverstinį valstiečio darbą feodalui, lažą, dvarystą.
Šis reiškinys buvo paplitęs daugelyje šalių ir laikotarpių, o jo formos ir intensyvumas galėjo skirtis priklausomai nuo regiono ir istorinio konteksto.
Valstiečiai moka mokesčius. Iliustracija puikiai atspindi valstiečių priklausomybę nuo feodalų.
Baudžiavos atsiradimas ir raida
Vergovė didžiulėje daugumoje šalių besivystydama pavirto baudžiava. Baudžiava buvo plačiai paplitusi Viduramžių Europoje, o vėliau ir kituose pasaulio regionuose. Ji atsirado dėl įvairių istorinių, ekonominių ir socialinių priežasčių, įskaitant:
- Žemės koncentraciją feodalų rankose.
- Valstiečių priklausomybę nuo žemės.
- Feodalinę sistemą, kuri grindėsi vasalų ir senjorų santykiais.
Baudžiavos formos ir ypatybės
Baudžiava galėjo pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Lažas - priverstinis valstiečio darbas feodalo žemėje.
- Duoklė - natūrinė ar piniginė prievolė feodalui.
- Asmeninė priklausomybė - valstiečio ribojimas judėti ir pasirinkti profesiją.
Štai keletas baudžiavos laikotarpio sąvokų:
- Dvarysta - priverstinis valstiečio darbas feodalui.
- Lenas - žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro už karinę tarnybą.
Baudžiavos intensyvumas ir sąlygos galėjo skirtis priklausomai nuo regiono ir laikotarpio. Kai kuriuose regionuose valstiečiai turėjo daugiau teisių ir laisvių, o kituose - buvo visiškai bejėgiai prieš feodalus.
| Šalis | Baudžiavos panaikinimo data |
|---|---|
| Rusija | 1861 |
| Austrija | 1848 |
| Prūsija | 1807 |
Baudžiavos panaikinimo datos skirtingose šalyse.
Baudžiavos reikšmė ir pasekmės
Baudžiava turėjo didelę įtaką Europos ir pasaulio istorijai. Ji lėmė:
- Ekonominį atsilikimą ir stagnaciją.
- Socialinę nelygybę ir įtampą.
- Valstiečių sukilimus ir revoliucijas.
Galiausiai baudžiava buvo panaikinta daugelyje šalių, tačiau jos palikimas jaučiamas iki šiol.
Valstiečių išlaisvinimas. Grigorijaus Miasojedovo paveikslas.
Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms.
Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis, daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai.
Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas.
Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems.
Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas.
tags: #visiskas #valstiecio #darbo #turto #prievartinis #priklausimas