Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas: Civilinio Proceso Kodekso Aspektai

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vienas iš svarbiausių klausimų yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas. Šis procesas reglamentuojamas įstatymais, o sprendimai priimami atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir civilinio proceso kodeksą, kokie veiksniai turi įtakos teismo sprendimui ir kokios aplinkybės gali lemti gyvenamosios vietos pakeitimą.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymo Principai

LR civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Vis dėlto, tėvams nesusitarus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Sprendžiant šį klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.

Vaiko Nuomonės Svarba

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas.

Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.

Kiti Veiksniai, Įvertinami Teismo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, taip pat negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme, jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis. Tai atvejai, kai nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia santuoka, kai priimamas sprendimas dėl separacijos, kai gimsta vaikas nesusituokusiems ir kartu negyvenantiems tėvams.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas skyrybų atveju, priimant sprendimą dėl separacijos, pripažįstant santuoką negaliojančia yra privalomas taip pat, kaip ir išlaikymo vaikui nustatymas. Pageidaujant, teisme galima nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką, tėvams išsituokus. Kitaip sakant, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš reikalavimų skiriantis dėl kito sutuoktinio kaltės arba bendras sutarimas, aptartas teismui teikiamoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

Galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reiškiant savarankišką reikalavimą - tik nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (paprastai kartu prašoma priteisti alimentus). Teismui teikiamas ieškinys, kuris apmokestinamas kaip neturtinis reikalavimas sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 2 p. - 75 Eur (teikiant ieškinį elektroninėmis priemonėmis).

Su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta sprendžia teismas, atsižvelgdamas prioritetiškai į vaiko interesus - motina ir tėvas turi pagrįsti, kodėl vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas su juo ar su ja. Atsižvelgiama į turimą gyvenamąjį būstą, pajamas, asmens savybes, sveikatos stovį, ryšį su vaiku, vaiko norus, vaiko ryšį su kitais broliais, seserimis, kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, santykį su kitu tėvo ar motinos sutuoktiniu ar sugyventiniu ir kt. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu arba su motina, nenurodant konkretaus adreso.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylose privalomai dalyvauja Vaiko teisių apsaugos institucija (dalyvaujantis asmuo), kuri teikia išvadą bei atstovauja nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams.

Nagrinėdamas šias bylas teismas laikosi aktyvios pozicijos. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva gali aiškintis įvairias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (pasitelkti ekspertus, nustatant, kuris iš tėvų atsižvelgiant į jų asmenines savybes, ryšį su vaiku labiau tinkamas, apie galimybę vaikui reikšti savo nuomonę, išreikalauti dokumentus apie sveikatos būklę ir pan.).

Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra neatsiejamas su reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Logiška, nes vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kitas - tėvas ar motina - nepraranda teisių ir pareigų susijusių su vaiko auklėjimu.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Pakeitimas

Teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vaiko tėvai gali pakeisti bendru sutarimu. Nutarę, kad tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti teismui.

Vis dėlto, tėvams nesusitarus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.) ir atitinkamai dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Reiškiant ieškinį visais atvejais reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi su kitais asmenimis.

Aplinkybės, Dėl Kurių Galima Kreiptis Į Teismą Dėl Vaiko Gyvenamosios Vietos Pakeitimo

Aplinkybių gali būti įvairiausių. Įstatyme bei teismų praktikoje konkrečiai nenurodoma, kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės. Kiekvienu atveju jas vertina teismas. Galima paminėti keletą pavyzdžių, dėl ko gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta: pvz., tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas elgesio, sveikatos stovio ar materialinės padėties pasikeitimas, pablogėjusi vaiko priežiūra ar auklėjimas, pagerėjusi su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos materialinė padėtis, vaiko norų pasikeitimas, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nesilaikymas, emocinio ryšio trūkumas ir kt.

Pasitaiko situacijų, kai tėvas ar motina dėl įvairiausių priežasčių atiduoda vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo ar ja, senelių, brolių ar seserų priežiūrai. Tai yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ikiteisminė Mediacija

Nuo 2019 m. sausio 1 d. šeimos bylose privaloma ikiteisminė mediacija. Tėvams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, to siekiantis tėvas ar motina turi kreiptis į mediatorių (Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas viešai), kurio pagalba mediacijos metu siekiama taikaus ginčo sprendimo.

Reikia žinoti, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą keičiama ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka. Gali būti paliekama nustatyta tvarka veidrodiniu principu, gali būti koreguojama ar naujai nustatoma tvarka. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą aptartinas ir vaikui teiktinas išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos.

Užsienio valstybėse gyvuojanti praktika, kai vaikas pusę laiko gyvena su tėvu, pusę su motina Lietuvos teismuose dar netaikoma gyvenamosios vietos nustatymo pas abu tėvus prasme. Gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Vienodą dalyvavimą vaiko ugdyme ir auklėjime galima realizuoti nustatant bendravimo tvarką, užtikrinančią tėvams vienodas galimybes bendrauti su vaiku.

Dar žinotina, kad vaiko gyvenamoji vieta nereiškia kokretaus adreso. Informacija bendro pobūdžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika

Panagrinėkime vieną pavyzdį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuris atskleidžia svarbius aspektus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Bylos Apžvalga

Ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Ieškovas nurodė, kad, teismui bendru sutuoktinių sutarimu nutraukus jo ir atsakovės santuoką, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nepilnametės dukters - su atsakove. Tačiau atsakovė išvyko dirbti į užsienį, dukrą palikusi ieškovo priežiūrai. Kai atsakovė būna Lietuvoje, ji ir nepilnametė dukra apsistoja atsakovės motinos namuose. Kadangi atsakovė pageidauja gyventi aktyviai, dažnai išvyksta iš Lietuvos, neturi Lietuvoje ar užsienyje nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškovo nuomone, jos gyvenimo būdas nėra pritaikytas nepilnamečiam vaikui tinkamai auginti.

Teismo Išvados

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Kasacinis teismas išaiškino, kad tėvai, prašydami teismo patvirtinti sutartį, kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, be kita ko, turi būti įvertinę esmines aplinkybes - savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Nors tėvo (motinos) pasirengimas faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis iš esmės yra subjektyvi aplinkybė, atspindinti tėvo (motinos) norą, siekį faktiškai auginti vaiką, ji pasireiškia per objektyvų (realų) asmens elgesį, jo pasirinktus prioritetus. Todėl situacija, kada, teismo sprendimu patvirtinus tėvų sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvas (motina), su kuriuo šia sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, perduodamas (palikdamas) vaiką auginti kitam tėvui, reiškia pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, t. y. tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatavo, kad nutraukus santuoką abu vaikai faktiškai liko ieškovo priežiūroje, nes atsakovė išvyko į užsienį dirbti. Kadangi atsakovė gyvenamąsias valstybes keitė, mergaitė ir toliau gyveno su ieškovu ir vyresniuoju broliu. Ieškovė šiuo metu įsikūrusi Norvegijos Karalystėje. Esant tokioms aplinkybėmis, kasacinis teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovės elgesys rodo jos pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Atsakovė, nepaisant savo deklaruojamo noro auginti dukterį, pasirinko kitus prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą.

Laikinumo Kriterijai

Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog laikinas vaiko perdavimas kitam asmeniui nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kasacinis teismas nurodė, kad laikini sprendimai turi:

• turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą;
• apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją;
• būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.

Kasacinis teismas konstatavo, kad laikinas dukters palikimas pas tėtį atitiko prieš tai nurodytus kriterijus, tačiau situacija nesikeitė ir tapo pastovi. Mergaitė ir toliau gyveno su tėčiu, pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė jokių veiksmų laikinai situacijai pakeisti nesiėmė iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Motinos Išvykimas Į Užsienį

Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad ne mažiau svarbi aplinkybė sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra motinos išvykimas gyventi į užsienio valstybę po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir ketinimas ten perkelti vaiką. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės.

Svarbiausi Aspektai

Apibendrinant, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procese svarbiausi aspektai yra šie:

• Vaiko interesai: Prioritetinis kriterijus, lemiantis teismo sprendimą.
• Vaiko nuomonė: Teismas privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, jei ji neprieštarauja jo interesams.
• Tėvų galimybės: Įvertinamos kiekvieno iš tėvų galimybės užtikrinti vaiko teises ir pareigas.
• Aplinkybių pasikeitimas: Esminiai aplinkybių pasikeitimai gali būti pagrindas kreiptis į teismą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
• Mediacija: Privaloma ikiteisminė mediacija, siekiant taikaus ginčo sprendimo.

Šie principai ir praktiniai pavyzdžiai padeda geriau suprasti, kaip veikia vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas Lietuvoje, užtikrinant vaiko teises ir gerovę.

tags: #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymas #cpk