Žmogaus ryšys su gamta yra gilus ir senas. Nuo seno žinome, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus: kalnai, medžiai, akmenys, upės, ežerai - gamtoje veikiančios dieviškosios galios. Lietuvių liaudies šeimos tradicijos, papročiai išreiškė pagarbą ir meilę gyvajai gamtai. Daugelio švenčių apeigų veiksmai visa tai atspindi. Žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta.
Tačiau šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Dabar ne kiekvienas žmogus gerbia gamtą, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė. Gamta buvo naudinga ne tik materialine, bet ir dvasine prasme.
Gamtos terapijos specialistai mano, kad reikėtų grįžti prie „Žaliojo Požiūrio“ į gyvenimą. Tai gamtos filosofija, kuri apima:
- Atsisakyti išankstinio žinojimo ir nuostatų.
- Gamtoje būti vienam.
- Bendrauti su gamta tyloje.
Psichoanalitikas Erikas Fromas (E. Fromm „Turėti ar būti“?) rašydamas apie mūsų maniją turėti palygino vakarų ir rytų požiūrius. Jei rytietiškas požiūris skatina tiesiog grožėtis ir būti gamtoje, tai vakarietiškas požiūris skatina turėti tai, kas gražu - gamtą.
Mokslininkai pastebėjo, kad, būdami gryname ore, regėdami medžius, dangų, girdėdami čiulbančius paukščius ir jausdami ryšį su gamta, žmonės jaučiasi geriau. Apima jausmas, tarsi ši erdvė be jokių sienų, jokio mokesčio kalbasi su mumis, moko mus, gydo mus, prikelia ir atgaivina.
Gamta ir psichologinė sveikata yra glaudžiai susiję dalykai. Žmonės jau seniai pastebėjo, kad laiko praleidimas gamtoje turi teigiamą poveikį jų psichologinei sveikatai. Iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai lankosi gamtoje, turi mažiau streso ir depresijos simptomų, didesnę savivertę ir mažiau dėmesio sutrikimų.
Psichologinė sveikata yra būklė, kurią apibūdina teigiamas požiūris į gyvenimą, gebėjimas susidoroti su stresu ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Gamta gali padėti žmonėms pasiekti šią būklę.
Galiausiai gamta mus:
- gydo;
- lavina;
- moko;
- padeda pažinti save;
- padeda išgyventi.
Moksliniai tyrimai apie gamtos poveikį psichologinei sveikatai
Moksliniai tyrimai rodo, kad gamta turi teigiamą poveikį žmogaus psichikai. Gamtoje buvimas gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, didinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti. Reguliarus buvimas lauke gali padėti sumažinti depresiją, nerimą ir stresą. Tai taip pat gali pagerinti nuotaiką, padidinti koncentraciją ir padėti atsipalaiduoti.
Vienas iš tyrimų, kuris patvirtina gamtos teigiamą poveikį, yra „The Great Outdoors: How a Green Exercise Environment Can Benefit All” (Didysis laukas: kaip žalia aplinka gali būti naudinga visiems).
Psichologai ir terapeutai vis dažniau naudoja gamtos terapijos metodus, kad padėtų žmonėms susidoroti su psichologinėmis problemomis. Vienas iš tyrimų, kuris patvirtina gamtos terapijos veiksmingumą, yra „Nature-based therapy: A systematic review” (Gamta pagrįsta terapija: sistemingas apžvalginis straipsnis). Šis tyrimas parodė, kad gamtos terapijos metodai gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo, streso ir kitų psichologinių problemų.
Norint rūpintis savo sveikata ir psichologine gerove, mums nebūtinai reikia siekti materialių gėrybių ar didinti vartotojiškumą - galime paprasčiausiai daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore.
Štai keletas patarimų, kaip integruoti gamtą į savo kasdienį gyvenimą:
- Jautiesi vienišas, tuomet pasidalink savo būstu su šuneliu.
- Sunku bendrauti su žmonėmis ir pritapti jų pasaulyje, tuomet traukite tiesiai į žirgyną.
- Kažkas jūsų namuose prarado norą gyventi, tuomet padovanokite gležną gėlės daigelį ir paprašykite juo pasirūpinti.
- Sergate depresija? Šaltas vanduo, pasivaikščiojimas bet kokiu oru, kapstymasis darže, sėdėjimas ant suolelio lauke ir pan. per 5 min.
- Jaučiatės pavargęs, dirbate protinį darbą, tuomet tik 3 min. nieko nemąstydami žiūrėkite į vieną tašką gamtoje, pavyzdžiui, į jūrą, dangų, mišką.
Panašius rezultatus atskleidė ir kiti tokio pobūdžio tyrimai, parodę, kad savo biuruose pro langą medžius ar kitą augmeniją matantys žmonės gali lengviau įveikti stresą, ramiau reaguoti į problemas.
Taigi, atsižvelgus į šių tyrimų rezultatus, verta pagalvoti, kaip į savo kasdienę rutiną galima įnešti daugiau gamtos teikiamos naudos.
Štai lentelė, apibendrinanti gamtos poveikį psichologinei sveikatai:
| Poveikis | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Streso mažinimas | Gamta padeda atsipalaiduoti ir sumažinti streso hormonų kiekį. | Pasivaikščiojimas miške, sėdėjimas prie ežero. |
| Nuotaikos gerinimas | Gamta skatina teigiamas emocijas ir mažina neigiamas. | Gėlių kvapas, saulės spinduliai. |
| Koncentracijos didinimas | Gamta padeda susikaupti ir pagerinti dėmesio koncentraciją. | Darbas sode, stebėjimas pro langą. |
| Atsipalaidavimas | Gamta skatina atsipalaidavimą ir padeda sumažinti įtampą. | Meditacija gamtoje, hamakas sode. |
Vaikai ir gamta
Vaikai šiandien vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, o buvimas gamtoje tampa reta patirtimi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad gamta yra visapusiškos vaikų sveikatos šaltinis - laikas gamtoje stiprina imunitetą, gerina psichologinę sveikatą ir fizinį pasirengimą bei ugdo kūrybiškumą.
Edinburgo ir Glazgo universitetų mokslininkai tyrė 4 m. vaikus iki kol jiems sukako 6 m. Mokslininkai atsižvelgė į tai, kiek šių vaikų gyvenamojoje aplinkoje, 500 m. „Tyrimas parodė, kad vaikai, kurie gyvena gamtos apsuptyje, paaugę pasižymėjo geresniu santykiu su kitais vaikais, mažesniu hiperaktyvumu, mažiau išreikštomis elgesio problemomis.
Taigi apibendrintai galiu pasakyti, kad vaikai gamtai neabejingi, todėl mokyti reikia nuo mažens, kad domėjimasis aplinka nedingtų. O norint mokyti vaiką, turime patys domėtis ir išmanyti. Nepamirškite, kad gamta - veiksmingas auklėjimo šaltinis.
Gamtos saugojimas
Ne paslaptis, kad šios planetos ištekliai yra riboti ir senkantys. Vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu juos vertinti.
Kuriant ryšį su gamta, taip pat stiprėja motyvacija saugoti mus supančią aplinką. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žmonės, daugiau laiko vaikystėje praleidę gamtoje suaugę pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis, labiau linkę tausoti aplinką.
Stebėkime gamtą, mokykimės iš jos, džiaukimės ja, gėrėkimės ja, bet nelieskime rankomis ir viską palikime ten, kur ir radome. Skirtingai nuo žmogaus, ją rasime ten pat, kur ir paliksime, tačiau prisilietę priversime palikti savo lizdą, olą, gūžtą.