Neveiksnaus Asmens Turto Administravimas Po Mirties Tvarka

Mirus artimam žmogui, kyla klausimų dėl palikimo. Ar palikimas automatiškai pereina įpėdiniams, ar reikia atlikti tam tikrus veiksmus? Šiame straipsnyje išnagrinėsime paveldėjimo procesą Lietuvoje, įpėdinių teises ir pareigas, testamentų galiojimą bei kitus svarbius aspektus.

Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai mirusysis nepaliko testamento arba yra kitų aplinkybių, apsunkinančių paveldėjimą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji nežino, jog testamentas buvo surašytas ir net nenutuokia, kur jo ieškoti.

Paveldėjimo Pagrindai: Įstatymas ir Testamentas

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą.

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai:

• Palikėjas nesudarė testamento.
• Sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais.
• Testamentas apima ne visą turtą.
• Įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.

Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.

Įpėdiniai Pagal Įstatymą ir Jų Dalys

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti:

• Fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu.
• Palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
• Lietuvos valstybė.

Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams.

Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai).
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai.
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai, proanūkiai.
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Šeštos eilės - palikėjo pusbroliai ir pusseserės.

Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, arba jie atsisakė palikimo, arba nepriėmė jo per įstatyme numatytą terminą, arba neturi teisės paveldėti.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

• pirmos eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai);
• antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai;
• trečios eilės - palikėjo seneliai, proanūkiai;
• ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
• penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
• šeštos eilės - palikėjo pusbroliai ir pusseserės.

Nesant įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą palikėjo turtą paveldi Lietuvos valstybė.

Notarė Jurgita Šukienė teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti testamentą. Jeigu šio dokumento nėra, taikomas vadinamasis paveldėjimo pagal įstatymą principas. Tai reiškia, kad paveldėjimo klausimai sprendžiami pagal Civilinio kodekso nuostatas. Jame numatoma, kad paveldėjimo teisė automatiškai suteikiama sutuoktiniui, palikuoniams ir giminaičiams.

„Taigi, testamentą reikia sudaryti, kai žmogus nori savo turtą palikti ne giminaičiams arba giminaičiams, bet ne pagal įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Testamentas sudaromas ir tuo atveju, jeigu palikėjas nori apsaugoti įpėdinius nuo nesutarimų dalinantis turtą. Iš tiesų testamente galima nurodyti ir kitus palikėjui svarbius dalykus. Pavyzdžiui, apriboti įpėdinio galimybes pasinaudoti palikimu nustatant turto patikėjimo teisę“, - paaiškina notarė Jurgita Šukienė.

Toks ribojimas paprastai taikomas, kai testatorius (testamentą sudaręs asmuo) nepasitiki įpėdinio atstovu, globėju ar rūpintoju ir paskiria įpėdiniui patikėtinį. Beje, testatorius turi teisę įpareigoti palikimo gavėją įvykdyti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims. Pavyzdžiui, leisti jiems gyventi bute ar name iki gyvos galvos arba gauti dalį mirusiojo valdytos įmonės pelno.

J.Šukienė priduria, kad verslo paveldėjimo atveju, kai savininko netekimas gali sumažinti juridinio asmens turto vertę ar kitaip įmonei pakenkti, svarbu paskirti testamento vykdytoją. Tai aktualu ir tais atvejais, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar dėl kitų priežasčių negali patys tvarkyti paveldimo turto.

Sutuoktinių Paveldėjimo Teisiniai Santykiai

Pergyvenęs sutuoktinis nepatenka nė į vieną iš įpėdinių eilių, tačiau turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais), arba su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir anūkais), jei tokių yra.

Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus vienam iš sutuoktinių, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Įstatyme įtvirtinti atvejai, kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:

• Palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką.
• Teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija).
• Buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Neveiksnaus Asmens Paveldėjimo Ypatumai

Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.

Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.

Nepilnamečių Paveldėjimo Teisės

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu turtinių teisių srityje, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra būtina sąlyga globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Globėjo Veiksmai ir Teismo Leidimas

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą. Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas. Atsisakyti priimti palikimą ar priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, Civilinis kodeksas tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.

Taigi, mūsų nuomone, paveldėjimo priėmimą tuo pagrindu, kad palikimą priėmė neveiksnus asmuo, nuginčyti nėra galimybės, nebent palikimą neveiksnus asmuo būtų priėmęs be globėjo arba palikimas būtų priimtas neveiksnaus asmens vardu be teismo leidimo, jei palikimo priėmimo sandoris pastarajam būtų nenaudingas (pavyzdžiui, palikimą sudarytų skolos).

Palikimo Priėmimas: Veiksmai ir Terminas

Asmeniui mirus, įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Tačiau palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia teisinius padarinius tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Norint gauti palikimą, įpėdinis turi:

• Kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
• Arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą.

Šiems veiksmams atlikti numatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos.

Abu palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai. Visgi rekomenduojama kreiptis į notarą su pareiškimu, tokiu būdu išvengiant teisminių procesų ir papildomų išlaidų. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas.

Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis per dvi savaites pateikia antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro per mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos.

Svarbu: notaras gali išduoti vykdomąjį pavedimą tik tuo atveju, jei įpėdinis pateikia pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jei įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir pateikia šį faktą nustatantį teismo sprendimą, vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo negali būti išduotas.

Praleistas Palikimo Priėmimo Terminas

Praleidus 3 mėnesių terminą, įpėdinis turėtų kreiptis į teismą:

• Dėl praleisto termino atnaujinimo.
• Arba su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Terminas atnaujinamas tik jei teismas nustato, kad priežastys buvo svarbios ir objektyvios.

Faktinis paveldimo turto valdymas reiškia, kad asmuo turtu rūpinasi, moka mokesčius, juo naudojasi ir valdo savo nuožiūra. Jei teismas neatnaujina termino arba nenustato fakto, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiniu valdymu, laikoma, kad įpėdinio paveldėjimo teisė pasibaigė.

Paveldėjimo schema pagal įstatymą

Įpėdiniai Pagal Testamentą

Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis. Paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti:

• Fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus.
• Juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

Testatorius turi teisę ne tik paskirti asmenį (-is) savo turto paveldėtojais, bet ir atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių tai įtvirtindamas testamente.

Testamento Ginčijimas

Testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti testamentą, taip pat išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Dažniausiai testamentas ginčijamas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų.

Testamentu Nepaskirta Turto Dalis

Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė. Testamentinis įpėdinis paveldi tik tiek, kiek paskirta testamentu.

Paveldėto Turto Padalijimas

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.

Testamentas ir Veiksnumas

Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.

Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. įgyja teisę disponuoti palikėjo turtu.

Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str.).

Privalomoji Palikimo Dalis

Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis. Teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK.

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Testamento Nuginčijimas

Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Kasacinis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.

Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamentą galima siekti nuginčyti ir CK 1.91 str.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Palikimo Priėmimo Tvarka

Pagal Civilinio kodekso 5 knygos nuostatus paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.

Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.

Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. priimti ar atsisakyti palikimo.

Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą.

Tik atsakingas elgesys su vaistais padės tavo sveikatai

tags: #neveiksnaus #asmens #turto #administravimas #po #mirties