VACLOVO SODYBA - tai kaimo turizmo sodyba, įsikūrusi gražiame, žaliame gamtos kampelyje Širvintų rajone, netoli Ukmergės, Beivydžiuose (Ryto g.). Ši rami vieta poilsiui, netoli Vorusnės ir Pakalnės upelių, kviečia mėgautis gamtos grožiu ir ramybe.

Širvintų rajonas Lietuvos žemėlapyje
Sodybos Aprašymas ir Patogumai
Sodyboje yra 40 vietų banketinė salė, 30 miegamųjų vietų, o vasarą gali miegoti ir iki 40 žmonių. Nakvynei suteikiama patalynė. Sodybos virtuvėje rasite reikiamus indus, elektrinę viryklę su orkaite, galėsite naudotis staltiesėmis. Jūsų patogumui įrengti dušai name ir pirtyje.
- Banketinė salė: 40 vietų
- Miegamosios vietos: 30 (vasarą iki 40)
- Virtuvė: Reikalingi indai, elektrinė viryklė su orkaite
- Patogumai: Dušai name ir pirtyje
Vaclovo sodyboje įrengta pirtis su kubilu. Pirtį galima nuomotis atskirai nuo visos sodybos. Pirtyje telpa 14 žmonių, taip pat yra 14 miegamų vietų.
Sodybą puošia penki tvenkiniai, per vieną iš jų yra nutiestas beždžionių tiltas. Jaunavedžiams siūlomas atskiras namelis ant vištos kojelės, kuriame galima romantiškai praleisti laiką. Sodyboje įrengta pavėsinė su puikiu židiniu. Mėgaukitės gražios aplinkos vaizdais, kepdami šašlykus ar kepsnius lauko židinyje.

Kaimo turizmo sodyba su baseinu
Maitinimas
Pagal jūsų poreikius bei skonį, Vaclovo sodyba gali pasiūlyti ir maitinimo paslaugas - užkandžius, pusryčius ar gardžią vakarienę.
Vaclovo Into Akmenų Muziejus
Mintį muziejui davė Vaclovas Intas, prieš daugelį metų pradėjęs rinkti aplinkinių laukų įdomesnius akmenis ir gabenti juos savo sodybon. Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui (1925-2007). Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, akmenų kompozicijas, iškasė porą tvenkinių, užveisė nemažą parką, kuriame auga vietiniai ir tolimųjų kraštų dekoratyviniai medžiai ir krūmai.
V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis. Gydytojo Vaclovo Into sodyba 2009 m įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Gydytojas Vaclovas Intas 1957 metais paskirtas dirbti Mosėdyje. Tada ir prasidėjo didieji darbai. Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai, tačiau vanduo juose nesilaikė. Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele - tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje. Pavyko jis sėkmingai, nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota. Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų, plaukiojo paukščiai.
V. Into gyvenamoji sodyba, priminė atogrąžas. Taigi, Mosėdyje niekas taip nedarė kaip, naujasis daktaras, nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių...

Akmenų muziejus Mosėdyje
Sodyboje yra akmenų ir medžių kompozicijos: "Pilies kuorai", "Pagonių šventykla" sodybos V dalyje, "Vulkano krateris", "Kalnai", "Taupyklė" sodybos centrinėje dalyje ir kt., pavieniai akmenys, tarp jų pirmasis akmuo, atgabentas 1957 m., akmenų grupės, sukomponuotos kartu su įvairiais želdiniais, akmeniniai laiptai į "Alkos" kalnelį, du tvenkiniai sodybos centrinėje dalyje.
Gydytojo V. Into valia jo kūnas po mirties buvo sudegintas, o palaikai palaidoti akmenyje sodybos akmenų parke.
V.Into sodyba primena atogrąžas, džiungles, taigą ir priekalnių pievas. Žemaūgiai puskipaušiai čia persipina su kadagių kolonomis, alyvų kupetos, tamsiaspygliai kėniai, žemaūgiai, svyruokliai, ir į rutulį susipynę spygliuočiai: eglės, kriptomerijos, kukmedžiai, tujos. Taip pat svyruokliai beržai, skirstašakiai kamštiniai, kvaposios didžiažiedės magnolijos.
Visi augalai, augantys V.Into sodyboje, kurių visų ir nepaminėsi, parvežti iš įvairiausių botanikos sodų, iš kalnų, asmeninių botanikos kolekcijų, padauginti iš gautų sėklų, ūglelių, išvesti skiepijant per daugelį kartų, atrenkant ir sustiprinant norimas formas. Be įvairiausių augalų sodybos lankytojus stebina akmenys.
Pirmasis riedulys iš apylinkės laukų į buvusios ligoninės kiemą parkeliavo ant Vaclovo Into turistinio dviračio. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.
Į sodybą turistai patenka pro vartus, kuriuos įrėmina iš akmenų sumūryti bokštai. Tokie pat tik mažesni akmeniniai bokšteliai abiejuose keliuko, vedančio į sodybą, pusėse. Kiek paėjus juo, lankytojai būtinai pastebės du kardo pavidalo vos ne 6m. aukštumo akmeninius stulpus. Tai natūralios gamybos susidariusios uolienos - bazaltai, atvežti iš Ukrainos, Sareri rajono statybinių medžiagų laužyklų.
Sodyboje - dendoriume nustebina šviesus akmuo, sudarytas vien iš kriauklyčių. Tai kriauklainis pargabentas Mosedin iš Kazachijos, iš netoli Sevčenkos miesto esančių Žetyboj akmens laužyklų. Iš Karelijos parkeliavo kvarcitinio smiltainio girnos, kurios atkreipia dėmesį savo raudonumu. Lyg meteorito nuolauža atrodo iš Vilniaus silikatinių gaminių gamybinio susivienijimo atkeliavęs aplydytas akmuo.
Akmenų čia daug. Jie išdėstyti pavieniui ir tarytum kompozicijomis. Akmeninėje kompozicijoje - ,,Vulkane” įamžinta muziejaus įkūrimo bei aplinkos puošimo įdėjų užuomazga - visų darbų pradžių pradžia. Visi darbai prasidėjo 1957 m. ir dabar dar nesibaigia. Vienas iš jų - ,,pagonių šventykla”, kurios akmenys surinkti iš Žemaitijos.
Tačiau buvusios ligoninės kiemas - sodas buvo ribotas, todėl buvo sumanyta akmenis išdėstyti platesnėje prieinamesnėje erdvėje - pietvakarinėje miestelio dalyje dešiniajame Bartuvos upės šlaite. Taip 1979 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę - turistinę vertę ir įsteigtas valstybinis unikalių akmenų muziejus.
Šiandien dabartinėje V.Into sodyboje daug fantazijos, grožio, mistikos, poezijos.
Kainos ir Kontaktai
Sodybos kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus ir nuo to, ką norėsite užsisakyti (sodyba, pirtis su kubilu, namelis ant vištos kojelės). Pirties kaina su nakvyne - 150 Eurų.
- Adresas: Beivydžiai, Ryto g.
- Kontaktai: +370 441 58348
Apsilankius šioje sodyboje, daugelis lankytojų nori sugrįžti vėl ir vėl.