Viešojo Sektoriaus Ilgalaikio Turto Apskaitos Pakeitimai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvos viešojo sektoriaus ilgalaikio turto apskaita patyrė reikšmingų pakeitimų, kurie buvo įgyvendinti per įvairius finansų ministro įsakymus ir įstatymų pataisas. Šie pakeitimai skirti užtikrinti didesnį skaidrumą, efektyvumą ir atitiktį tarptautiniams standartams.

Finansų Ministro Įsakymai ir Įstatymų Pataisos

Pakeistas finansų ministro 2025-12-30 įsakymas Nr. Taip pat pakeistas finansų ministro 2025-12-30 įsakymas Nr. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu (2025-12-23 Nr. (5. Dėl finansų ministro 2025 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. „2. „2.1. 3. 2.1.1. 2025 metų veiklos ataskaitas iki 2026 m. kovo 2 d. 2.1.2. 2025 metų grupės veiklos ataskaitas iki 2026 m. kovo 20 d. 4. 2.2. Dėl finansų ministro 2025 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (2026-02-10 Nr. Šis įstatymas taikomas 2025 metų, taip pat vėlesnių ataskaitinių laikotarpių nacionaliniams metinių ataskaitų rinkiniams.

Pirmoji Valstybės pažangos strategijos ataskaita, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, teikiama 2024-2028 m. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją.

Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse - tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai.

Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. (2025-12-23 Nr. Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems nuo 2025 m. (2025-01-21 Nr. Pateikti pavyzdžiai, kaip siekiama išvengti prievolės teikti informaciją VMI. (2025-09-04 Nr. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. (2025-12-31 Nr. Šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d.

Dėl finansų ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. (2026-01-12 Nr. Šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems išteklių fondo, mokesčių fondo, fondų fondo ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. Dėl finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (2026-01-06 Nr.

Vyriausybės 2002-06-17 nutarimas Nr. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime buvęs reprezentacinių išlaidų paaiškinimas nuo 2026-01-01 perkeltas į Ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Finansų ministro 2011-08-08 įsakymu Nr. Naujoje Įsakymo Nr. 2.2.1.1.1.22. Kai organizuojami reprezentaciniai renginiai, sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Reprezentacinės išlaidos apima ir įstaigos lėšas, pervedamas į Ministro Pirmininko ar ministro fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. Reprezentavimas neapima vidaus darbo susitikimų ar įprasto administracinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Taip pat reprezentavimu nelaikomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą, atliekamas funkcijas ar pasiektus rezultatus.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. (2025-12-10 Nr. Įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. „24. Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. (2025-12-30 Nr. 18 straipsnis.

Ilgalaikio Turto Įsigijimo Kainos Atskaitymas

Vienetams suteikta teisė be ribojimų, t. y. netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti. Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nesuteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto.

Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas PMĮ 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m. sausio 1 d.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. neatlygintinai gauto ilgalaikio turto, kai tikrosios turto vertės negalima patikimai nustatyti, simbolinė vieno lito vertė keičiama į simbolinę vieno euro vertę. „26. Šio standarto 25 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji turto vertė įsigijimo dieną, jei turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos" nuostatomis.

Standarto 26 punkte nustatytais atvejais iki 2015 m. sausio 1 d. „64. Tuo atveju, jei kilnojamųjų, nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų vertybių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta ir nustatyta šio standarto 63 punkte nurodytu būdu, nes šios vertybės nėra apdraustos, jų tikroji vertė nustatoma remiantis (teikiant prioritetą pirmiau einančiam punktui):

• 64.1. verte, kuri yra nustatoma vadovaujantis to turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo vertinimo duomenimis;
• 64.2. įsigijimo savikaina, jei ji gali būti patikimai nustatyta;
• 64.3.

„86. „39. Jei nekilnojamojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) nekompensuoja nuomininko (panaudos gavėjo) padarytų esminio turto pagerinimo išlaidų, šias išlaidas nuomininkas (panaudos gavėjas) registruoja taip:

• 39.1. jei atlikti esminio pagerinimo darbai yra tokie, dėl kurių nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą turi būti keičiami, jų verte registruoja finansavimo sąnaudas arba finansavimo sumų perdavimą, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos";
• 39.2.

„62. Žemės tikroji vertė yra nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis, panaudojant žemės verčių žemėlapį, išskyrus:

• 62.1. kai nustatoma nesuformuotos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos laisvos valstybinės žemės (toliau - Laisva valstybinė žemė) vertė, kuri apskaičiuojama savivaldybės teritorijoje esančios Laisvos valstybinės žemės plotą padauginus iš subjekto patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų toje savivaldybės teritorijoje vidutinės 1 ha rinkos vertės, apskaičiuotos pagal Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto (valstybės įmonės Registrų centro) atliekamo masinio vertinimo duomenis;
• 62.2.

„65. Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, viešojo sektoriaus subjektui gavus naujos informacijos, kuria vadovaujantis tikrosios vertės pasikeitimas yra reikšmingas, ir (arba) atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, atlikus turto esminio pagerinimo darbus).

Turto tikrosios vertės pokytis (padidėjimas ir sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma.

Ilgalaikio Turto Pripažinimo Kriterijai

Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas, kai tenkinami šie pripažinimo kriterijus:

• Tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas gaus su turtu susijusią ekonominę naudą būsimaisiais laikotarpiais.
• Turto įsigijimo savikaina arba kita vertė gali būti patikimai nustatyta.

Viešojo sektoriaus subjektai ilgalaikį materialųjį turtą pripažįsta, kai turtas atitinka apibrėžimą ir tenkina pripažinimo kriterijus.

Ilgalaikis turtas gali būti:

• Naudojamas prekių gamybai arba paslaugų teikimui.
• Skirtas nuomai kitiems subjektams.
• Skirtas administraciniams tikslams.

Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas.

Reprezentacinės Išlaidos

Kai organizuojami reprezentaciniai renginiai, sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Reprezentacinės išlaidos apima ir įstaigos lėšas, pervedamas į Ministro Pirmininko ar ministro fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr.

Reprezentavimas neapima vidaus darbo susitikimų ar įprasto administracinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Taip pat reprezentavimu nelaikomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą, atliekamas funkcijas ar pasiektus rezultatus.

Nematerialusis Turtas

Nematerialusis turtas - tai identifikuojamas neturintis fizinės formos turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas valdo, kontroliuoja ir kuris teikia ekonominę naudą būsimaisiais laikotarpiais. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas atskirai, gautas mainais arba sukurtas paties viešojo sektoriaus subjekto.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka šiuos kriterijus:

• Tikėtina, kad turtas teiks ekonominę naudą ateityje.
• Turto įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialusis turtas amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laiką. Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama.

Ilgalaikio Turto Vertės Nustatymas

Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, viešojo sektoriaus subjektui gavus naujos informacijos, kuria vadovaujantis tikrosios vertės pasikeitimas yra reikšmingas, ir (arba) atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, atlikus turto esminio pagerinimo darbus).

Turto tikrosios vertės pokytis (padidėjimas ir sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma.

Žemės tikroji vertė yra nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis, panaudojant žemės verčių žemėlapį.

Momentinis Nusidėvėjimas

Vienetams suteikta teisė be ribojimų, t. y. netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti. Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nesuteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto.

Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas PMĮ 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m. sausio 1 d.

tags: #viesojo #sektoriaus #ilgalaikio #turto #apskaitos #pakeitimai