Terasos įrengimas prie gyvenamojo namo: ką svarbu žinoti?

Planuojant terasos įrengimą prie gyvenamojo namo, svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami tokio tipo statiniams, ar reikalingi leidimai ir kokie apribojimai taikomi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su terasos statyba, kad galėtumėte tinkamai pasiruošti ir išvengti galimų problemų ateityje.

Statybos leidimas ir projekto reikalavimai

Ar reikalingas statybos leidimas terasai, priklauso nuo jos dydžio ir konstrukcijos. Jei terasa yra laikoma nesudėtingu statiniu, statybos leidimas gali būti nereikalingas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nesudėtingiems statiniams taip pat taikomi tam tikri reikalavimai:

• Plotas: Visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma neturi būti didesnė kaip 80 kvadratinių metrų.
• Aukštis: Didžiausias aukštis neturi viršyti 8,5 metro.
• Rūsys: Rūsys (pusrūsis) neturi būti didesnis kaip vieno aukšto.

Jei terasa atitinka šiuos reikalavimus ir yra priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, statybos leidimas nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas patenka į specialias teritorijas:

• Kultūros paveldo objekto teritoriją.
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
• Kultūros paveldo vietovę.
• Kurortą.
• Kuršių neriją.
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei terasa priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, statybos leidimas neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• Miestą.
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją.
• Kultūros paveldo objekto teritoriją.
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
• Kultūros paveldo vietovę.
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną.
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei terasa neatitinka nesudėtingo statinio kriterijų, reikalingas statinio projektas ir statybos leidimas.

Atstumai nuo sklypo ribų

Svarbu laikytis atstumų nuo sklypo ribų. Sodo namas ar namelis turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t.t.

Sodo namo ypatumai

Jei terasa statoma prie sodo namo, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
• Sodo namas statomas tik sodo sklype.
• Negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Dokumentų tvarkymas

Užbaigus terasos statybą, reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą pas matininkus, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti terasa) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Planuojate statytis terasą, bet vis dar liko neatsakytų klausimų? Nedvejodami kreipkitės į specialistus, kurie padės jums išspręsti visus rūpimus klausimus ir užtikrins sklandų statybos procesą.

Statybos leidimų tipai ir priklausomybė nuo statinio kategorijos

Statybos leidimo privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Statinio kategorijos

Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius.

Ypatingieji statiniai - statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.

Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos leidimo (SLD) privalomumas

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• kultūros paveldo objekto teritoriją,
• kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
• kultūros paveldo vietovę,
• kurortą,
• Kuršių neriją,
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• miestą,
• konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
• kultūros paveldo objekto teritoriją,
• kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
• kultūros paveldo vietovę,
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pastato ploto skaičiavimas

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“.

Žemės užstatymo plotas

Nuo ko priklauso užstatymo procentas? Reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma sklypo būna užstatyta, bet pagal įstatymą tik apie 20% galima užstatyti.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

tags: #uzstatytas #plotas #terasa #prie #gyvenamo #namo