Polių Gręžimo Atstumai Tvorai ir Terasai: Kaip Teisingai Suplanuoti?

Planuojant statyti tvorą ar terasą, vienas svarbiausių etapų yra tinkamas pamatų įrengimas. Gręžtiniai pamatai yra populiarus pasirinkimas dėl jų patvarumo ir sąlyginai paprasto įrengimo. Tačiau, norint užtikrinti konstrukcijos stabilumą ir ilgaamžiškumą, būtina tinkamai apskaičiuoti polių atstumus.

Polių Atstumų Rekomendacijos

Atstumai tarp polių priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant konstrukcijos tipą, naudojamas medžiagas ir grunto sąlygas. Štai keletas rekomendacijų, kurių reikėtų laikytis:

• Betoniniai arba sraigtiniai metaliniai poliai: Rekomenduojamas atstumas tarp polių centrų - apie 1-1,2 metro, naudojant dvigubą karkasą.
• Karkaso konstrukcija: Jei naudojamos metalinės cinkuotos 60x40x2mm lagės, atstumai gali būti didesni.
• Medinis karkasas: Naudojant pušinį dvigubą karkasą (apačia 100x100, viršus 50x100) arba maumedžio klijuotą dvigubą karkasą (apačia 50x100, viršus 50x100 arba 100x50 guldant ant plačiosios pusės), atstumai gali skirtis.
• Klijuotas maumedis: Atstumai apatinės sijos poliams gali būti net iki 1,7 metro. Tokiu atveju reikia mažiau polių, o polių linijos viena nuo kitos atitrauktos apie 1,4-1,6 metro.
• Viršutinis karkasas (lagės): Jei lagės guldomos, atstumai tarp polių linijų turėtų būti apie 1 metrą, o lagės montuojamos kas 40 cm. Tai užtikrins geresnį stabilumą.

Vidutiniškai polių atstumai dažniausiai būna iki 1 metro, tačiau atstumai tarp polių neturėtų būti didesni nei 1,5 metro.

Grunto Įvertinimo Svarba

Nepamirškite, kad namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas sės. Todėl labai svarbu atlikti geologinius sklypo tyrimus.

Pagrindinė gręžtinių pamatų įrengimo klaida - nepakankamai tvirtas gruntas po gręžinio padu. Gelžbetoninio gaminio tvirtumas priklauso nuo betono markės ir teisingo armatūros karkaso išdėstymo. Taupyti visos antžeminės pastato konstrukcijos pagrindo - pamato sąskaita nerekomenduojama.

Pamatų Projektavimo Svarba

Visiems pamatams reikalingas geras projektas. Rimtai statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius, statybininkams skirtus brėžinius paruošia konstruktorius. Tai labai atsakingas darbas.

Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Pamatų projektą skaičiuojantysis projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu. Pradžioje konkrečiam pastatui parenkamas pamato tipas.

Projektuodami individualius namus konstruktoriai paprastai siūlo juostinius, gręžtinius arba plokštuminius pamatus. Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms.

Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas.

Plokštuminiai pamatai - iš Skandinavijos atkeliavusi mada. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Įsirengiantys tokius pamatus drėgnesnėse vietose rizikuoja: žiemą peršalęs gruntas plokštę (be žalos antžeminiam statiniui) gali kilstelėti, pavasarį - nuleisti. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos. Saugus sprendimas - lanksčios jungtys grunto ir pamato plokštės susilietimo vietose.

Kita plokštuminių pamatų rizika - jiems tenkančios statinio apkrovos išsidėsto labai netolygiai.

Gręžtinių Pamatų Įrengimo Būdai

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai.

Toks gręžinys gręžiamas sraigto formos žemės grąžtu. Jis gali būti pritvirtintas prie savaeigio mechanizmo (traktoriaus, minikrautuvo) arba benzininio variklio. Negilius, tvoros ar lengvo statinio pamatus galima išgręžti ir rankiniu, sodininko gręžtu.

Pasiekus projektinį gylį, gręžimą pabaigus, grąžtas iš ertmės ištraukiamas. Tokio gręžimo metu naudojamas apsauginis vamzdis arba specialus švirkštinis grąžtas. Pasiekus projektinį gylį grąžtas arba vamzdis ištraukiamas vėliau.

Švirkšto technologija vadinama CFA technologijos gręžiniu: betonas į gręžinį pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį (vamzdį). Grąžtas ištraukiamas pamažu, gręžinio šoninis gruntas į gręžinio ertmę nebyra, betonas lėto gąžto ištraukimo metu užpildo visas grąžinio ertmes. Gręžinio šonų gruntui užvirsti gali neleisti ir specialus vamzdis. Jis ištraukiamas po ertmės užpildymo betonu.

Be grunto tyrimų joks konstruktorius pamatų projekto neruoš, o rimtas statytojas nestatys. Pastato plote gręžiami du ar trys 6m gylio gręžiniai. Konstruktorius įvertina grunto savybes, architektūrinius sprendimus ir statinio jėgas, apskaičiuoja apkrovas ir paruošia optimalų pamatų projektą.

Gręžtinių Pamatų Įrengimo Etapai

1. Juodžemio pašalinimas: Nuo pamatų ploto nuimamas juodžemis, pastato plotas laidžiu vandeniui gruntu (smėliu, žvyru, skalda) pakeliamas iki būsimų gręžinių viršaus.
2. Gręžinių gręžimas: Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi siekti 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo - 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinys gręžiamas iki 2-3 m gylio arba giliau.
3. Armatūros montavimas: Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno.
4. Betonavimas: Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami.
5. Polistirolo lakštų klojimas: Tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis nėra tik šiluminė izoliacija. Pagrindinė po rostverku guldomo polistirolo paskirtis - kilsnaus grunto jėgų amortizavimas.
6. Rostverko įrengimas: Viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai. Prie gręžinio armatūros tvirtinamas rostverko karkasas.
7. Betonavimas (rostverko): Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti saugiu 3-5 cm sluoksniu.
8. Betono džiūvimas: Betonas džiūna pamažu. Labai svarbios pirmosios betono stingimo paros.
9. Klojinių nuėmimas: Klojiniai nuimami tuomet, kai betonas pakankamai sutvirtėja.
10. Šiltinimas ir hidroizoliacija: Pamatas šiltinamas pagal projektinius sprendimus. Gali būti numatytas šiltinimas tik iš vidinės arba išorinės pamato pusės. Galima rostverką šiltinti ir iš abiejų pusių. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės.
11. Pamato užpylimas: Pamato vidus užpilamas vandeniui laidžiu gruntu. Tinka smėlis ir žvyras.

Ekonomiškam 120m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių.

Juostiniai Pamatai

Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui. Po juostinio pamato padu esantis gruntas turi būti ne tik tvirtas, bet ir nekilsnus. Mat peršalęs drėgnas gruntas plečiasi, sukuria didžiulę į viršų nukreiptą jėgą ir žiemą pamatus bando iškelti. Pavasarį, gruntui sušilus, ledui ištirpus pamatas sėda į ankstesnę vietą.

Nesiplečiantiems gruntams priskiriamas sausas smėlis, skalda, stambus ir vidutinio stambumo žvyras. Molio priemaišų tokiame grunte gali būti tik keli procentai. Besiplečiantiems, kilsniems gruntams priskiriamas molis ir priemolis, labai drėgni gruntai.

Kilsniuose gruntuose po pamato pagrindu reikia įrengti drenuojančią pagalvę. Naudojamas žvyras, skalda, kartais ir smėlis. Šis drenuojantis sluoksnis turi būti sujungtas su visa pamato drenažo sistema. Jeigu savaiminio drenažo tokiuose pamatuose įrengti nepavyksta, reikia gruntinio vandens lygį žeminti kitomis priemonėmis.

Reikia pabrėžti, kad kilsnumą lemia ne pats gruntas, o grunto gebėjimas įmirkti. Žvyras, smėlis drėgmės nesulaiko, vanduo tokiame grunte nuteka žemyn. Molio kruopelės vandenį sulaiko gerai.

Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesnėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį.

Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis.

Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Monolitinio ar surenkamojo pamato pasirinkimą lemia pasato apkrovos ir grunto savybės.

Visus juostinius pamatus vertėtų tinkamai hidroizoliuoti. Naudojama teptinė arba ritininė hidroizoliacija. Nuimamas juodžemis, kasamos tranšėjos. Rankiniu būdu tranšėja iki projektinės altitudės pagilinama. Jeigu reikia, beriamas skaldos, žvyro ar smėlio pasluoksnis, jis gerais sutankinamas. Klojami pado blokai arba liejamas monolitinis padas. Statomi klojiniai ir liejamos sienos arba montuojama blokų siena. Tvirtinama hidroizoliacija ir termoizoliacija. Jeigu pamatai įrengiami drėgnoje vietoje, reikia įrengti jų drenažą.

Apibendrinant, polių atstumai turi būti kruopščiai apskaičiuoti, atsižvelgiant į konstrukcijos ypatumus ir grunto sąlygas. Geriausia kreiptis į konstruktorių, kuris parengs individualų pamatų projektą, užtikrinantį jūsų statinio saugumą ir ilgaamžiškumą.

tags: #kokiai #tarpais #turi #buti #greziami #poliai