Andriaus Užkalnio įžvalgos apie nišinius kvepalus turtingiesiems

Nišinių kvepalų gerbėjams skirtas uždaras vakaras Birštone suteikė progą išgirsti istorijas, kurias paprastai pasakoja tik aromatai. Jomis „Masolè“ butiko įkvėpto unikalių parfumerijos kūrinių pristatymo metu dalijosi rašytojas ir apžvalgininkas Andrius Užkalnis, per dvidešimt penkerius metus sukaupęs įspūdingą kvepalų kolekciją.

Žinomas pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvoje jau yra nemažai išskirtinių kvepalų žinovų ir profesionalių konsultantų, gebančių parinkti aromatą konkrečiam žmogui. Viena iš tokių jis vadina Iriną Masolę, su kuria susipažino rengdamas tradicinę kvepalų apžvalgą. A.Užkalniui patinka kvapai, kurie turi charakterį. Būtent istorija apie tokį aromatą jį supažindino su „Masolè“ butiko įkūrėja.

Pasak jos, būtent tokie žmonės kaip A.Užkalnis padeda nišinei parfumerijai atsiskleisti plačiau. „Lietuvoje vis dar gana įprasta rinktis „saugų“ kvapą, bet mūsų butiko misija - atverti duris į pasaulį, kuriame kvepalai yra aksesuaras. Tai emocija, savęs pažinimas ir drąsa nebūti minia“, - sakė ji, pridurdama, kad būtent dėl to į Lietuvą atveža tik tuos kūrėjus, kurių darbai vertinami kaip meno forma.

Tiems, kas mano, kad kvepalai yra prabanga, A.Užkalnis primena - iš tikrųjų jie yra pats paprasčiausias būdas nusikelti į kitą laiką, kitą vietą ir kartais - į kitą gyvenimą. Jis kolekcionuoja aromatus nuo paauglystės. Pirmuosius kvepalus, kaip prisimena, padovanojo tėtis - tuometė „Dzintars“ klasika „Komandors“, šiandien vis dar aptinkama Vilniaus Halės turguje.

A.Užkalnis pastebi, kad viena naujausių madų - tai nebesivaikyti klasikinės parfumerijos taisyklių, o būtent bandyti atkurti vaikystės prisiminimus. Tokie kvapai dažnai primena maistą, traukinių stotis, vasaros karštį, senų namų medieną, net pirmuosius paauglystės flirtus. Vieną tokių kvapų „Önskad 90’“ jis išskyrė iš devynių dešimčių ypatingųjų.

Kalbėdamas apie dabartines tendencijas, A.Užkalnis dažnai grįžta prie istorijos. Pasak jo, iki Antrojo pasaulinio karo vyrai vengė kvepintis, nes manyta, kad aromatai - tik moterims. Būtent dėl to prancūzų parfumeriai bene vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo griežtai skirstyti kvepalus į „vyriškus“ ir „moteriškus“. Šiandien visuomenė grįžta prie idėjos, kad kvapas neturi lyties ir tinka visiems.

A.Užkalnio dėka kvapų pasaulį atrado ir buvusi jo mylimoji tekstų rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė. Suvokusi, kokią vietą ši aistra užima Andriaus gyvenime, Fausta pasirūpino, kad kvepalai būtų tinkamai saugomi ir sudėti taip, kaip to verta išskirtinių pavyzdžių kupina kolekcija. Joje, beje, yra ir itin retų, ir nebegaminamų parfumerių kūrinių. Nors poros keliai išsiskyrė prieš dvejus metus, meilė nišinei parfumerijai liko abiem.

Įkvėptas kelionių, A.Užkalnis dažniausiai perka kvepalus oro uostuose. Jis juokauja, kad lėktuvo laukiantis žmogus - pats sąžiningiausias pirkėjas, nes neturi laiko ilgiems svarstymams. Be to, jis papasakojo, kad net ir patyrusiam kvapų ekspertui, vienu metu pakanka įvertinti septynis ar aštuonis kvapus. Jei jų bus daugiau, pasak A.Užkalnio, žmogus uos, tačiau nosis informacijos neįsimins ir deramai neįvertins.

Pigiausią odekoloną „Petras“ A.Užkalnis už tris eurus įsigijo Kauno rajone, Pažėruose veikiančioje krautuvėlėje. Brangiausi „nosių“ darbai jo kolekcijoje yra atsiėję daugiau nei 300 eurų.

Bendraudamas su nišinės parfumerijos vakaro, vykusio „Vytautas Mineral SPA“ restorane, svečiai be „Önskad 90’“ A. Užkalnis įvardino dar du pasirinkimus: „David Jourquin Cuir Caraïbes Collection Opéra“ ir „Farmacia SS. Annunziata 1561 Al Rihla Extrait“.

„Didžiuojamės būdami oficialūs 17 prekinių ženklų, iš kurių gavome teisę atstovauti net 10 prestižinių nišinės parfumerijos namų Baltijos šalyse. Tai didelė atsakomybė ir dar didesnė garbė“, - neabejoja I.Masolė.

Vakaras Birštone tapo parfumerijos kelione per Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos nišinius kūrėjus, kuriuos butikas oficialiai atstovauja. Čia skambėjo istorijas menantys Florencijos kvapai, Paryžiaus parfumerės Camille Leguay darbai, aliejinės prancūzų kompozicijos, aromatingi šveicarų autorių deriniai ir Vokietijos kūrėjų eksperimentai. Iš viso - net devyniasdešimt vienas aromatas.

A.Užkalnis pabrėžė, kad kvapų pasaulyje jis renkasi savo vaidmenį aiškiai: „Uosti kvepalus ir juos kurti yra dvi skirtingos sritys. Pats niekada negalvojau užsiimti tuo, kam neturiu kompetencijos. Todėl profesionalai tegu kuria, o aš rašysiu apžvalgas.“

Žmonės dėkingai priima patarimus (viena ponia rašė: „gerai, kad pamokote, kitaip liktume visiški dundukai“), bet nori ir sužinoti teisingo elgesio paslapčių. Pavyzdžiui, kaip kvepėti, lyg turėtumėte daug pinigų ir būtumėte elito atstovas. Šiandien apie tai ir išaiškinsiu. Patarimai čia bus ir vyrams, ir moterims.

Patarimai, kaip kvepėti prabangiai:

1. Venkite kvapų, kuriais kvepia visos turtingos draugės arba tos draugės, kurios nori būti „prie elito“. Šiuo metu tokie kvapai yra puikūs, tinkami ir moterims, ir vyrams, bet nutrinti iki mirties „Maison Francis Kurkdjian - Baccarat Rouge 540“, „Initio - Oud for Greatness“ ir „Byredo - Bal d’Afrique“.
2. Nemažai labai turtingų ponių ir damų su geru skoniu kvepia „Frederic Malle - Portrait of a Lady“. Prabanga tiesiog lenda per kraštus. Geras pasirinkimas.
3. Vyrams tikrai reikia vengti „Aventus - Creed“. Žymiai geriau padarysite, pasirinkę, sakykim, gana retą medžio ir prieskonių lydinį „Lubin - Upper Ten“. Jis labai įsimenamas, viena bėda, kad jūsų širdies dama gali jį pasiimti sau.
4. Moterys nebus laimingos, įsigijusios klasiką, pavyzdžiui, garsųjį „Chanel - No 5“. Jei norite to prašmatnaus, paryžietiško, labai vakarietiško aukštuomenės ponios dvelksmo, štai jums keli pasiūlymai: „Kilian - Moonlight in Heaven“ (baltos gėlės ir uogos), trijų Michelin žvaigždučių čekiu kvepiantis „Maison Francis Kurkdjian - Grand Soir“ arba „L’Adone - Elenya White“, kurie kvepės tiksliai kaip 1990 Niujorko milijonierės moters kaklas, kai netyčia prie jos prisiartindavote metro traukinyje.
5. Vyrams yra keli kvapai, kurie akimirksniu praneš apie gerą skonį, kilmę, pinigus ir apie tai, kad jo diplomas ne iš Riomerio: „Chanel - Platinum Egoiste“. Nusiperkę platininį egoistą, irgi rizikuosite, kad juos pasisavins jūsų moteris, nes moterims jie lygiai taip pat puikiai tinka.
6. Moterys: jei norite nebrangiai prasisukti ir kvepėti neregėtai poniškai (visi klaus „iš kur čia?“, galite sakyti, kad nišiniai ir reti), jums tiks mandarinų ir bijūnų kompozicija „Christian Dior - Dune“. 1991 metais sukurti kvepalai nekainuos nė šimto eurų, bobutės jais nesikvėpina, ir ji labai gaivi ir tokia paprasta, kad atrodo be galo rafinuota.
7. Vyras, jei jis kažkiek prie technikos, gamtos ir tepaluotų rankų, tačiau nori būti rafinuotas, gali drąsiai pirkti nelabai pigius, bet Lietuvoje beveik nežinomus „Hermès - Terre d'Hermès“. Tai dyzelinas ir apelsinai, kaip nuodėmė kaimo vietovėje su gerai nuaugusia sodiete ant priekabos, pilnos apelsinų.

Štai kvapas, kurį supras tie žmonės, kurie jaunystėje dar mokėsi bibliotekose - arba tie, kurių namuose buvo bibliotekos, tai yra, kambariai, apstatyti knygomis. Bibliothèque reiškia biblioteką, ir yra kvapas unikalus tuo, kad buvo pirma pasirodęs kaip žvakė ir namų kvapas. Kvepalais vyrams ir moterims juos pavertė paskui. Taip, jie vienodai tinka abejoms lytims. Tai ne lytiniai, ne erotiniai ir ne aistros kvepalai - atvirkščiai, čia jaukumas ir artumas kitoks, negu siautulingas potraukis.

Blogiausi pasaulio kvepalai yra nesunkiai nustatomi: pagal apžvalgininkų reitingus, nesutarimų nėra daug. Už ką moka išskirtinių kvepalų pirkėjai? Ape tai svarsto penkiolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis žurnalistas A.Užkalnis. Jis daug keliauja po pasaulį ir veltui laiko oro uostuose neleidžia - uosto dešimtis kvepalų. Jie įsitikinę, kad moka už išskirtinumą, už tai, kad kvepia ne taip, kaip visi. Būtų puiku, jei taip ir būtų. Tačiau išskirtinių kvepalų gerbėjai moka už norą ištrūkti iš minios.

Kvepalų kūrėjų pasaulyje nėra daug, jie dirba su tomis pačiomis medžiagomis. Kvepalai brangesni, nes naudojamos tik natūralios medžiagos, - pasaka lengvatikiams. Kvapas ruošiamas laikantis tų pačių principų: viršuje (tai yra tas kvapas, kuris jaučiamas tik papurškus) yra lengvos, greitai išnykstančios, citrusinių vaisių ir gėlių natos; apačioje (tas aromatas, kuris išlieka ilgiausiai) - santalmedis, muskusas, oda, tabakas. Taisyklės vienodos, produktai iš esmės tie patys, tik vieni puikuojasi ant visų populiariausių žurnalų viršelių, o kiti parduodami patyliukais, ne kiekvienam žinomose parduotuvėse. Pačius kvepalus - ryškius, originalius, įsimenančius - greičiau pasiūlys didieji gamintojai.

Keletas įsimintinų kvapų pavyzdžių:

• Kvepalai „XS Black“, kuriuos prieš kelerius metus pasiūlė Paco Rabanne, yra lyg sirupas, kvepiantis karamele ir braškių uogiene.
• Christiano Dioro 1988 metais sukurtus vyriškus kvepalus „Fahrenheit“, kurie apstulbino santalmedžio ir smalos bei degančios gumos kvapu, šiandien kvapų gurmanai atranda iš naujo.
• Mados namai „Hermes“ 2006-aisiais išplėtojo automobilinių aromatų temą. Jie pasiūlė kvepalus „Terre d'Hermes“, kurių viršutinė nata yra apelsinai, o apatinė - sunkus, niekaip nepranykstantis dyzelinių degalų tvaikas.
• Šokiruoja saldūs kvepalai „Pi by Givenchy“, kuriuose stipriausiai jaučiama vanilė.
• Tiesiog nepadoriai prieskoniniai Calvino Kleino mados namų kvepalai „Obsession“, kur mandarinai, jazminai ir kalendros susipina į keistą kvapą, primenantį meduolį.
• Begėdiškai trenkiantys tabaku ir balno oda - jau kelis dešimtmečius parduodami Antonio Puigo kvepalai „Quorum“.
• Ko gero, geriausias drąsaus kvapo pavyzdys yra 2007 metais Gucci sukurtas „Pour Homme“. Aprašomos kvapo natos - baltieji pipirai, imbieras, papirusas, gintaras ir oda - mažai ką pasako. Tik papurškus paaiškėja sumanymas: šis vyriškas tualetinis vanduo kvepia ką tik nudrožtais pieštukais.

Monocle Scent Four: Yoyogi iš Comme des Garçons yra ketvirtasis kvapas iš šio žurnalo serijos, ir pavadintas pagal Tokijo rajoną Yoyogi (代々木), netoli Shinjuku geležinkelio stoties, kuris yra toks madingas, toks apsivožusiai hipsterinis, su visokiais frykais ir išsidirbinėjančiais jaunimo ideologijos pasireiškimais, su vaivorykštiniais ekstremaliais paradais ir su Elvio Preslio mėgdžiotojų konvencijomis, kad nuo jo nuraus stogą bet kam.

Yoyogi kvepalai yra nuostabiai paprastas, net šokiruojančiai: kiparisas, žolė (tokia žolė, kokia būna parke, o ne tokia, kurią rasite suktinėje) ir pelynas. Viskas, daugiau nieko. Gal iš pelyno ateina dar tokios seno medžio asociacijos - gal kokie pelynai džiūsta ant aukšto sename Kauno mediniame name, Žaliakalnyje. Čia ir spinta-vaistinėlė, kur kvepia senos močiutės žolių arbatos, ir karštą vasaros dieną įkaitusi pieva kaime, kur nors Zervynose, Marcinkonyse ar prie Valkininkų geležinkelio stoties, Vaitakarčmio kaime, kur esu dažnai buvęs savo jaunystėje.

Šis kvapas - puikus pavyzdys, kaip gerai gali gautis kvapų žaidimas, kai nesistengi niekam patikti ir tiesiog gali eksperimentuoti. Šedevras, ir perkamas šiandien vos už 95 eurus (už penkiasdešimties mililitrų flakonėlį). Jei tik išdrįsite, tai viena geriausių rekomendacijų, kurią galiu jums duoti šį rudenį.

Kvepalų buteliukas

Populiarių kvepalų palyginimas

tags: #uzkalnis #kvepalai #turtingiems