Daugiabučių renovacija Lietuvoje: kainos, mokesčiai ir nauda

Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą. Tačiau, kaip vyksta daugiabučio renovacijos procesas, kiek tai kainuoja ir kokia yra mokėjimo trukmė? Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučio renovacija Lietuvoje.

Renovacijos kaina kiekvienam butui priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Svarbiausias jų - pasirinkta renovacijos apimtis, nuo kurios tiesiogiai priklauso darbų vertė. Jei atliekama tik dalinė renovacija, pavyzdžiui, fasado apšiltinimas be šildymo sistemos modernizavimo, suma bus mažesnė. Didelę įtaką kainai turi ir pastato dydis, jo gyventojų skaičius bei kvadratinių metrų paskirstymas. Regionas taip pat gali lemti kainų skirtumus. Svarbus veiksnys ir naudojamų medžiagų kokybė.

2026 metais renovacijos kaina Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 350 iki 550 eurų už kvadratinį metrą. Šis intervalas priklauso nuo projekto apimties, naudojamų medžiagų ir pasirinkto rangovo. Mažesnės apimties projektai dažniausiai kainuoja pigiau, tačiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo ar atliekant sudėtingus konstrukcinius darbus, kaina gali išaugti iki 600 eurų už kv. Gyventojui galutinė suma apskaičiuojama pagal jo buto plotą, todėl kuo didesnis plotas, tuo daugiau kainuoja renovacija.

Renovacijos kaina susidaro iš kelių pagrindinių darbų grupių. Dažniausiai brangiausi yra fasado šiltinimo darbai, šildymo sistemos modernizavimas ir stogo atnaujinimas. Renovacijos kaina visada priklauso nuo buto ploto, nes visos namo modernizavimo išlaidos paskirstomos proporcingai kvadratiniams metrams. Mažesni butai sumoka mažiau, tačiau jų kvadrato kaina kartais būna didesnė, nes fiksuotos projekto išlaidos neatsiejamos net ir nuo mažiausių būstų.

Gyventojui tenkanti renovacijos kaina nėra nustatoma atsitiktinai. Ji apskaičiuojama pagal oficialų metodiką, kurioje atsižvelgiama į buto plotą ir namo bendrą modernizacijos biudžetą. Renovacijos kainos Lietuvoje nevienodos - skirtinguose miestuose ir regionuose gyventojams tenkančios išlaidos gali skirtis net keliais tūkstančiais eurų. Tai lemia ne tik darbo jėgos, bet ir rangovų konkurencijos bei medžiagų tiekimo skirtumai. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Klaipėda, paslaugų kainos paprastai būna didesnės dėl didesnių darbo kaštų ir aukštesnės paklausos.

Nors dauguma renovacijos darbų įskaičiuojama į bendrą projekto biudžetą, kai kurios papildomos išlaidos gali atsirasti jau proceso metu arba po jo. Renovacijos kaštai gali būti reikšmingi, todėl daugelis gyventojų domisi galimybėmis pasinaudoti valstybės teikiama parama. 2026 metais toliau išlieka galimybė gauti dalinę arba visišką kompensaciją, jei gyventojas atitinka nustatytus kriterijus. Kompensacijos dydis gali siekti nuo 30 iki 100 procentų, priklausomai nuo individualios situacijos.

2026 metais renovacija išlieka viena iš ekonomiškai naudingiausių investicijų daugiabučių gyventojams. Dėl nuolat augančių šildymo kainų ir energijos vartojimo reikalavimų renovuoti butą tampa aktualu ne tik dėl komforto, bet ir dėl ilgalaikio finansinio sutaupymo. Vidutiniškai renovuotuose daugiabučiuose šilumos suvartojimas sumažėja nuo 40 iki 60 procentų. Tai reiškia, kad per metus gyventojai gali sutaupyti kelis šimtus eurų, o ilgalaikėje perspektyvoje investicija atsiperka dar greičiau, ypač jei taikomos valstybės kompensacijos.

Kiekvieno gyventojo įmoka priklauso nuo jo buto ploto ir bendros namo renovacijos sąmatos. Vidutiniškai renovacija atsiperka per 8-15 metų, priklausomai nuo pasiektos energinio efektyvumo klasės ir pradinės būsto būklės. Taip pat, senos statybos daugiabučiai negali pasiekti aukštų energinio efektyvumo klasių be fasado šiltinimo, šildymo sistemos modernizavimo ir sandarumo sprendimų.

Valstybė ir 2026 metais taiko kompensacijas mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Renovacijos kaina - tai daugiabučio pastato modernizavimo išlaidos, apimančios statybos, šiltinimo, inžinerinių sistemų atnaujinimo ir administravimo darbus.

Vidutinė renovacijos kaina pagal būsto dydį

Skaičiuojant vidutiniškai:

• 45 - 55 m² butui renovacija kainuoja apie 140 - 180 eurų per mėnesį (įskaičiuojant lengvatinės paskolos palūkanas).
• Po renovacijos gyventojai sutaupo apie 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų priežiūros darbams, todėl galutinė suma siekia 90 - 120 eurų per mėnesį.
• Bendras renovacijos biudžetas tokiam butui siekia apie 10 000 - 11 000 eurų, atsižvelgiant į ~250 eurų/kv. m vidutinę kainą prieš paramą.
• Gyventojams, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, valstybė dengia visas išlaidas, todėl renovacija jiems nekainuoja nieko.

Kaina pagal energinio naudingumo klasę

Renovacijos kaina tiesiogiai priklauso nuo siekiamos energinio efektyvumo klasės. Aukščiausios - A klasės - renovacija kainuoja 30 - 40 tūkst. eurų vienam butui ir yra brangiausia, tačiau užtikrina mažiausias šildymo sąnaudas. Pagal naujausią Aplinkos projektų valdymo agentūros tvarką įkainiai skaičiuojami pagal naudingojo ploto ir energinio naudingumo santykį, todėl kuo aukštesnė klasė - tuo didesnė kaina, bet ir ilgalaikis energijos taupymas.

Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė aiškino, kad modernizacijos kaina nėra fiksuota ar vidutinė, nes ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasirinktų sprendinių investiciniame plane. T. y. ar atliekami tik būtiniausi darbai, ar pasirenkamas platesnis priemonių paketas, kokios energinės klasės siekiama, koks yra plotas ir pan. Dėl to, anot jos, nurodyti vieną „vidutinę“ modernizacijos kainą būtų netikslu ir tai esą klaidintų gyventojus: „Svarbiausia, kad gyventojai kartu su specialistais įvertintų savo namo poreikius ir pasirinktų tokį sprendinių rinkinį, kuris atitinka tiek energetinius tikslus, tiek finansines galimybes.“

Vis tik Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė atskleidė, kad šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau. Ji vardijo, kad kaina priklauso nuo kelių veiksnių: pastato dydžio (aukštų skaičiaus, butų kiekio, bendro ploto); pasirenkamų atlikti darbų kiekio ir įvairovės (pvz., ar atliekama tik fasado šiltinimas, ar keičiami langai, stogas, šildymo sistema); pastato būklės prieš renovaciją (kiek reikia papildomų konstrukcinių sprendimų).

„Vidutiniškai skaičiuojama apie 700 tūkst. eurų už daugiabučio renovaciją. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina - apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos. Šie skaičiai gali kisti priklausomai nuo pasirinktų sprendimų ir finansavimo sąlygų“, - komentavo G. Burbienė.

Renovacijos finansavimo modelis

2025 m. renovacijos kvietimui skirta 165 mln. Paramą gauna pirmieji pateikę paraiškas - lėšos bus skirstomos iki jų išnaudojimo.

Valstybės parama padengia:

• Investicinio plano parengimo,
• Projekto administravimo ir techninės priežiūros,
• Statybos ir atnaujinimo priemonių įgyvendinimo išlaidas.

Skirtingai nei anksčiau, dabar parama ne procentinė, o fiksuota, todėl gyventojai gali tiksliai numatyti išlaidas pagal buto plotą.

Renovacijos procesas apima:

• Gyventojų balsavimą dėl investicinio plano.
• Plano parengimą išorės ekspertų (trunka apie mėnesį).
• Paraiškos teikimą Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
• Finansavimo sutarties pasirašymą ir pirkimų organizavimą.

Pradėjus procesą dabar, rangos darbai dažniausiai prasideda 2026 m. pirmąjį pusmetį, o energijos taupymas fiksuojamas tų pačių metų rudenį.

Pasak APVA atstovės, renovacijos naudą yra įprasta vertinti vien pagal visų investicijų atsipirkimą. „Renovacija pirmiausia yra namo remontas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą, saugumą ir komfortą. Tačiau realiai atsiperka tik ta jos dalis, kuri tiesiogiai didina energinį efektyvumą - atitvarų šiltinimas, langų ir durų keitimas. Kadangi dauguma gyventojų langus jau yra pasikeitę, pagrindinė investicija lieka sienų ir stogo šiltinimas“, - aiškino G. Burbienė.

Jos teigimu, tipiniame 30 butų name ši investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3-5 metus, o su 30 proc. valstybės parama - maždaug per 3 metus. „Tai reiškia, kad energiją taupantys sprendimai yra ekonomiškai pagrįsti ir greitai grąžina investicijas. Visa kita - fasado apdaila, stogo dangos keitimas, vamzdynų atnaujinimas - yra būtinos remonto išlaidos, kurios užtikrina pastato techninę būklę, komfortą ir vertės išlaikymą, bet nėra tiesiogiai susijusios su energijos taupymu. Todėl renovacija turi būti vertinama ne tik kaip investicija, bet ir kaip ilgalaikė priemonė išsaugoti būstą, sumažinti gedimų riziką ir padidinti turto vertę“, - kalbėjo pašnekovė.

I. Šakalienė antrino, kad, nors energijos sąnaudų mažėjimas yra svarbi modernizacijos nauda, realus rezultatas pasireiškia kur kas plačiau. Anot jos, po atnaujinimo gyventojai gauna didesnį šiluminį komfortą, stabilesnę vidaus temperatūrą, geresnę oro kokybę, mažiau triukšmo, o pats pastatas tampa techniškai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis. „Juk svarbu tai, kad sumažėja ne tik butui tenkančios šildymo sąskaitos, bet ir kitos išlaidos - namo nereikia vis remontuoti ir „kamšyti“ įsisenėjusias problemas. Jei kalbėtume tik apie finansinį aspektą, susijusį su šildymo išlaidų mažėjimu, skaičiuojama, kad sąskaitos sumažėja net iki 70 proc.“ - komentavo KBMA vadovė.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės.

M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad buto vertė po renovacijos didėja ne tik dėl pagerėjusios pastato techninės būklės, bet ir dėl mažesnių šildymo sąnaudų, geresnio energetinio efektyvumo, atnaujintų inžinerinių sistemų ir estetiškai patrauklesnės aplinkos. Be to, renovuotas namas dažniausiai turi tvarkingesnes bendrąsias erdves, liftus, fasadą, o tai tiesiogiai veikia pirkėjų suvokiamą vertę.

G. Burbienė nurodė, kad daugiabučio renovacijos trukmė nuo valstybės paramos teikimo sutarties pasirašymo iki rangos darbų pabaigos vidutiniškai svyruoja nuo 24 iki 40 mėn. „Laikas priklauso nuo projekto sudėtingumo ir įvairių veiksnių (pvz., statybos leidimų gavimo, projektavimo, savininkų ginčų ir t. t. trukmė). Jei vertiname tik rangos darbų etapą, jis paprastai trunka nuo 6 mėn. iki 1,5 metų, priklausomai nuo pastato dydžio, darbų apimties ir techninės būklės“, - dėstė APVA atstovė.

O I. Šakalienė pridūrė, kad gyventojai dar gali pasinaudoti lengvatinės paskolos teikimo sąlygomis, mokėdami fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Paskolos terminas - 20 metų.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių - 70 tūkst. butų. Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą.

Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks - pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. Namo bendruomenė turėtų paskirti atsakingą administratorių, kuris gali būti namo bendruomenės narys arba samdomas asmuo.

Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc.

Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą.

Specialistas pabrėžia, kad namo renovacijai skirti pinigai nėra išlaidos, juos veikiau reikėtų vertinti kaip investiciją. Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55-60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo.

Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc.

Pasak G. 1992 m. įsteigtas AB Šiaulių bankas - didžiausias lietuviško kapitalo bankas, stabiliai ir nuosekliai augantis finansinis partneris, ypatingą dėmesį skiriantis verslo finansavimo ir vartojimo finansavimo sprendimams. Šiaulių bankas klientus aptarnauja 59 klientų aptarnavimo padaliniuose 37 Lietuvos miestuose.

Efektyviausios modernizavimo priemonės

Didžiausią energijos taupymą suteikia:

• Langų keitimas - greičiausiai atsiperkanti priemonė.
• Sienų ir stogo šiltinimas - pagrindinis šilumos nuostolių mažinimo veiksnys.
• Vėdinimo sistema su šilumos grąža - didina higieną, komfortą ir energijos efektyvumą.

Šių priemonių derinys sukuria dvejopą naudą: mažesnes sąskaitas ir geresnę gyvenimo kokybę.

Renovacija ne tik sumažina šildymo sąskaitas, bet ir padidina būsto vertę bei komfortą - tai ilgalaikė investicija į kokybiškesnį ir tvaresnį gyvenimą.

Daugiabučio renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau norintys renovuoti daugiabutį dažniausiai nė nežino nuo ko pradėti. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas ir toliau išliks prioritetu. Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija žada, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai - planuojama modernizuoti 440 tūkst.

Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą.

Kaupiamųjų lėšų tarifai

Nuo 2015 m. maksimalūs tarifai, kas mėnesį mokami namo administratoriui, siekė 3 centus už 1 kv. m (jei daugiabučio plotas viršija 3 tūkst. kv. m.) arba 5 centus (jei daugiabučio plotas neviršija 3 tūkst. kv. m.) už 1 kv. m. Vis tik nuo 2025 m. liepos 1 d. kaupiamųjų lėšų tarifai buvo padidinti atitinkamai nuo 3 iki 9 ir nuo 5 iki 10 centų už 1 kv. m.

Nuo 2026 m. pradžios, pakilus MMA, daugeliui gyventojų tarifas didėjo nežymiai, t. y. tarp 1 ir 2 centų, taigi dabar siekia maždaug 11 centų už 1 kv. m.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. daliai gyventojų kaupiamųjų lėšų tarifas didės 2-4 kartus, kadangi visi namai pagal techninę būklę bus suskirstyti į 4 grupes:

• Geros būklės namams bus taikomas koeficientas 1, o tai reiškia, kad butų savininkams mokestis nesikeis - jie mokės tą patį maždaug 11 centų tarifą už 1 kv. m.;
• Patenkinamos būklės namai mokės dvigubai didesnį tarifą, t. y. per mėnesį apie 22 centus už 1 kv. m.;
• Blogos būklės namams bus taikomas koeficientas 3, taigi butų savininkai mokės 33 centus už 1 kv. m.
• Kritinės būklės namai mokės koeficientą 4, o tai reiškia, kad didžiausias tarifas gyventojams sieks maždaug 44 centus už 1 kv. m.

Jei iki 2025 m. liepos vidutinis 50 kv. m. butas per mėnesį mokėjo apie 2,50 euro kaupiamųjų lėšų, nuo 2025 m. liepos šis mokestis pakilo iki maždaug 5,20 euro. O nuo 2026 m. liepos gyventojai mokės pagal namo techninę būklę. T. y. 50 kv. m. butą geros būklės name turintys gyventojai toliau mokės tuos pačius 5,20 euro, o gyvenantys kritinės būklės namuose mokės 20 eurų per mėnesį.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. 50 kv. m. ploto butui kaupiamųjų lėšų įmoka gali siekti maždaug 12-15 eurų per mėnesį.

Turint ilgalaikio remonto planą nuo 2026 m. liepos 1 d. namui nebus taikomi aukščiau minėti 2-4 kartų koeficientai.

Renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis kaupiamųjų lėšų tarifas: „Ši lengvata gali būti patvirtinta atsižvelgiant, kad tokie pastatai artimiausiu laikotarpiu paprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.“

Didesni ir kasmet indeksuojami tarifai leis efektyviau planuoti ilgalaikį atnaujinimą, sumažins avarinių situacijų riziką ir leis palaikyti pastatų vertę.

Mitai apie renovaciją

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.

Mitas Nr. 1: Renovacija kainuoja labai brangiai

Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Mitas Nr. 2: Po renovacijos įsiveis pelėsis

Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.

Mitas Nr. 3: Finansinė parama nesusijusi su amžiumi

Neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.

Mitas Nr. 4: Renovacija neduoda jokios naudos

Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.

Mitas Nr. 5: Paskolos negalima grąžinti anksčiau

Neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.

Svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.

Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.

Renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą. Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.

Šildymo kompensacijos pavyzdys

Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:

tags: #uz #renovacija #mokes #ir #vargsai