Ar žinojote, kad nuomotojas gali būti atsakingas už jūsų patirtą turtinę žalą nuomojamame būste? Įsivaizduokite situaciją: atostogaujate Šventojoje, o jūsų daiktai šlampa dėl kiauro stogo. Ką daryti tokiu atveju?
LRT.lt skaitytojas Evaldas pasidalino savo patirtimi: „Su drauge dviese atostogavome Šventojoje. Reikėjo naktį kažkur apsistoti, tai susiradome skelbimą internete. Susiskambinome, atvykome, įsikūrėme. Kaip tyčia būtent ta diena pasitaikė lietinga ir pro namelio sienas ėmė sunktis vanduo, šlapti mūsų daiktai, vėjas pūtė pro kiekvieną namo kampą, o siena, skirianti nuo kaimynų, popierinė.“ Evaldas prisimena, kad namelio sienos buvo tarsi popierius, galėjo girdėti kiekvieną už sienos gyvenančių kaimynų žodį.
Tačiau jis su drauge nesikreipė į nuomotojus dėl prastų būsto sąlygų. „Sakėme nuomininkui, kad nėra šilto vandens, jis mums su draugu pasakė, kad nieko negali padaryti, nes dabar yra jis atjungtas dėl taisymo darbų ir pasiūlė prausimuisi vandenį pasišildyti ant dujinės viryklės.“
Nuomininko Teisės: Kaip Apginti Save?
Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Monika Ubavičiūtė teigia, kad svarbiausias aspektas šiose situacijose yra tai, ar nuomotojas aptarė būsto trūkumus su nuomininku. Jos teigimu, yra keturi sprendimo būdai:
- Nutraukti nuomos sutartį. Pirmiausia, nuomininkas gali reikalauti ir nutraukti nuomos sutartį. „Tačiau toks sprendimo variantas yra nenaudingas abiem šalims, nes abi patiria nuostolius“, - sako konsultantė.
- Pašalinti trūkumus. Antra, žmogus gali reikalauti pašalinti esamus būsto trūkumus. Tada, jei verslininkas atsisako sutvarkyti trūkumus, klientas turi teisę reikalauti, kad būtų sumažintas jo nuomos mokestis.
- Atlyginti turtinę žalą. „Taip pat atsižvelgiant į vieną iš Jūsų iškeltų probleminių klausimų, konkrečiai, kai dėl kiauro būsto yra sugadinami ir vartotojo daiktai, tai vartotojas gali reikalauti ne tik pašalinti trūkumus ar atitinkamai sumažinti teikiamos paslaugos kainą, bet ir pareikalauti, kad būtų atlyginta kliento patirta turtinė žala, pateikiant paslaugų teikėjui pretenziją“, - pažymi M. Ubavičiūtė.
- Pakeisti būstą. Galiausiai, klientas gali taip pat reikalauti pakeisti netinkamos kokybės būstą tinkamos kokybės būstu. „Šiuo atveju svarbiausia, kad būtų suteikta tokia paslauga, kuri buvo nurodyta ikisutartinėje informacijoje ar sutartyje.
Teisės klinikos konsultantė M. Ubavičiūtė pažymi, kad kokybiška paslauga atskirai teisės aktų nėra reglamentuojama. „Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta paslaugos sąvoka: „Paslauga - atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.“ Aiškinant pateiktą sąvoką lingvistiškai galima daryti išvadą, kad kokybiška paslauga yra tokia, kuri tenkina konkretaus vartotojo poreikius.
Kreipimasis į VVTAT: Kaip Tai Padaryti?
Vartotojas, kilus ginčui su nuomotoju, nes negali išspręsti problemos, gali kreiptis į VVTAT. Norint kreiptis į VVTAT, paslaugos pirkėjas, pirmiausia, turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją raštu ir išdėstyti savo keliamą reikalavimą.
Kartu su prašymu VVTAT turėtų būti pateikiamos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos:
- Pinigų sumokėjimą už paslaugą čekis
- Kreipimosi į paslaugos teikėją kopija
- Nuomotojo atsakymo kopija
- Sutarties kopija
- Įrodymai, pagrindžiantys prašyme išdėstytus teiginius - nuotraukos, filmuota medžiaga ir pan.
- Kitų turimų dokumentų kopijos
Tačiau sprendimo iš VVTAT gali tekti palaukti - ginčo išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas gali užtrukti iki 90 dienų. „Tarnyba, išnagrinėjusi ginčą dėl nekokybiškai suteiktų apgyvendinimo paslaugų, priima sprendimą tik dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo“, - teigia D.
Žalos Atlyginimas Pagal LR CK 6.249 Straipsnį
LR CK 6.249 straipsnis apibrėžia žalos atlyginimo principus:
- Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
- Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
- Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Advokato Pagalba: Kada Kreiptis?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Tai privesdavo prie absurdiškų situacijų, jog pasibaigus bylinėjimosi procesui, klientas privalėdavo atstovui bet kuriuo atveju padengti skolos likutį, tačiau vėliau negalėdavo šių piniginių lėšų išsiieškoti iš pralaimėjusios šalies.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Ši nuostata, akivaizdu, galioja nepriklausomai nuo asmens finansinės padėties.
Remiantis šia įstatymo nuostata, 2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas performavo iki tol galiojusią teismų praktiką ir, iš esmės, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti realios (turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora), teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą.
Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos.
Taigi, kasacinis teismas, iš esmės, išaiškino, jog jeigu tarp advokato (advokato padėjėjo) ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas, t. y.
Taigi, jeigu atstovas sutinka klientui išdėstyti neįvykdyto honoraro apmokėjimą tam tikram laikotarpiui, o honoraro dydis atitinka teisingumo ministerijos rekomendacijas, šiai dienai yra didelė tikimybė, jog teismai dar nepatirtas, tačiau tikrai patirsimas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies priteis - nurodytina, jog ir advokatės Dianos Višinskienės kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika, t. y. Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde. Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai.
Advokatė Diana Višinskienė portalui www.tv3.lt teigia, kad vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus. „Tačiau pareiga pilnamečių vaikų pareiga tėvams nėra absoliuti, t. y. egzistuoja sąlygos, kurioms esant, toks išlaikymas gali būti priteistas: 1) tėvai turi būti nedarbingi, t. y.
Anot Dianos Višinskienės, jeigu nedarbingi tėvai turi pakankamai lėšų gyventi, gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan., teisės į išlaikymą neturi. „Dar daugiau - teismai, nagrinėdama tokias civilines bylas, netgi vertina, dėl kokių priežasčių ieškovo finansinė būklė yra prasta, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių asmuo gauna mažą senatvės pensiją.
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius.
Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Į ieškovės K. D. „Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą. Kaunietė K. D.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teis...