Vytautas Mizaras - žymus lietuvių teisininkas, reikšmingai prisidėjęs prie intelektinės nuosavybės teisės plėtros Lietuvoje. Jis gimė 1974 m. rugpjūčio 20 d. Lazdijuose. 1997 m. baigęs Vilniaus universitetą (teisę), jame dėsto, 2003-09 m. buvo Civilinės teisės ir civilinio proceso, o nuo 2009 m. - Privatinės teisės katedros vedėjas. Profesorius (nuo 2009 m.).
Nuo 2021 m. birželio mėn. - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. Nuo 2007 m. - Tarptautinės intelektinės nuosavybės teisės mokymo ir tyrimų vystymo asociacijos (ATRIP) narys, 2007-16 m. - Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narys, o nuo 2009 m. - Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamas arbitras. Dalyvavo rengiant Civilinį kodeksą, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ir kitus teisės aktus.
Jo moksliniai darbai apima autorių teisių apsaugą, intelektinės nuosavybės gynimo teorinius ir praktinius aspektus bei kitus privatinės teisės institutus. Pagrindinė Vytauto Mizaro mokslinių tyrimų sritis yra autorių teisių apsauga. Šios teisės srities atliktų mokslinių tyrimų rezultatai išreikšti habilitacijos procedūrai teikiamuose darbuose, įskaitant monografiją "Autorių teisė".
Vytautas Mizaras aktyviai dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, kuriuose pristatė savo mokslinius tyrimus ir įžvalgas intelektinės nuosavybės teisės klausimais. Jis taip pat prisidėjo rengiant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (2003 m. naują redakciją, 2006 m. pakeitimus ir papildymus).
Vytauto Mizaro moksliniuose darbuose naudojami įvairūs tyrimo metodai, tarp kurių svarbiausi yra:
- Istorinis tyrimo metodas: Naudojamas autorių teisės, kaip teisės instituto, raidai nagrinėti, tiek kitose valstybėse, tiek Lietuvoje.
- Lyginamasis tyrimo metodas: Taikomas lyginant Lietuvos teisės normas su kitų valstybių ir ES teisės aktų nuostatomis.
- Teleologinis tyrimo metodas: Remiamasi nagrinėjant ES teisės aktų rengimą ir jų dabartinį aiškinimą, taip pat atskirų valstybių tam tikrus reguliavimo klausimus.
Monografija "Autorių teisė"
Iki 2008 m. liepos 1 d. Lietuvoje išleistą literatūrą autorių teisių srityje galima buvo suskirstyti į kelias grupes:
- Bendro apžvalginio pobūdžio leidiniai bendrais intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais, kuriuose paprastai viena dalis skiriama autorių teisių apžvalgai.
- Monografinio pobūdžio mokslo veikalai, skirti kokiam nors vienam ar keliems autorių teisių institutams.
- Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras.
- Atskiri moksliniai straipsniai periodiniuose leidiniuose arba straipsnių rinkiniai.
- Apgintos disertacijos.
Šiuose kitų autorių darbuose paprastai nenagrinėjami arba aptariami labai paviršutiniškai ir fragmentiškai tam tikri klausimai. Tai natūralu, kadangi mokslo darbuose iš esmės privalu įvertinti ir kitų autorių mintis, pozicijas.
2008 metais buvo išleistas knygos "Autorių teisė" 1 tomas, o 2009 m. - 2 tomas. Tai laikytina kompleksiniu Europos Sąjungos teisės aktų autorių teisių srityje įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje tyrimu.
Knygoje išsamiai nagrinėjami autorių teisės istoriniai, filosofiniai pagrindai, dabartinio tarptautinio, Europos Sąjungos ir nacionalinio teisinio reguliavimo ir teisės taikymo aspektai, šio privatinės teisės instituto principai, atskleidžiami teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektai, esamos reguliavimo ar aiškinimo spragos ir problemos. Tai pirmasis kompleksinis autorių teisės instituto mokslinis tyrimas Lietuvoje.
Daugelio klausimų analizė atliekama remiantis lyginamuoju tyrimo metodu: vertinamos kitų Vakarų Europos valstybių autorių teisės tradicijos, doktrina ir praktika, taip pat atskleidžiami esminiai skirtumai tarp kontinentinės Europos autorių teisės ir anglų-amerikiečių copyright tradicijų. Knygoje plačiai remiamasi Lietuvos, kitų valstybių, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija.
Pirmame tome nagrinėjami bendrieji autorių teisės klausimai (autorių teisės samprata, reikšmė, istorinė raida, šaltiniai, principai bei autorių teisės ir kitų intelektinės nuosavybės institutų ryšys ir skirtumai), autorių teisės objektai ir subjektai, autorių asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei jų apribojimai. Antrame tome analizuojamos gretutinės teisės, tarp jų ir duomenų bazės gamintojo "sui generis" teisės, autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimai, taip pat atskira dalis skiriama autorių teisei Europos Sąjungoje.
Pagrindiniai teiginiai ir įžvalgos Vytauto Mizaro moksliniuose darbuose išskiriami šie pagrindiniai teiginiai ir įžvalgos:
- Autorių teisės paskirtis ir pagrindinė funkcija yra reguliuoti trejopo pobūdžio interesų konfliktus ir rasti šių interesų balansą: autorių, kūrinių naudotojų ir vartotojų interesus.
- Autoriaus asmeninis neturtinis interesas ir turtinis teisės į kūrinius turėtojo interesas turi būti derinami ne tik tais atvejais, kurie specialiai numatyti įstatyme, bet ir kitais, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais.
- Egzistuojantys autoriaus asmeninis neturtinis teisės reguliavimo paskirsčių ES valstybių narių teisėje skirtumai yra prielaidos šios teisės reguliavimo derinimui ES.
Bibliografija
Štai keletas svarbiausių Vytauto Mizaro publikacijų:
- Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius : Justitia, 2003. 375 p.
- Autorių teisės mokslo komunikacijoje: Lietuvos mokslininkų kūrinių, publikuojamų valstybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, teisinė intelektinės nuosavybės apsauga. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 350 p.
- Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2002. 924 p.
- Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais. Vilnius : Justitia, 2001. 199 p.
Straipsniai:
- Ar dirbtinio intelekto sukurtas objektas yra "kūrinys" ir kam jis priklauso?. Teisė. 2024, t. 132, p. 80-93.
- Ar tikrai piratavimui Lietuvoje atėjo pabaiga? Dabartis ir ateities perspektyvos. Teisės mokslo pavasaris. 2020, 2020, p. 182-201.
- Autorystės pasisavinimo nusikaltimo objektas ir jo reikšmė veikai kvalifikuoti. Teisė. 2020, t. 115, p. 105-121.
- Baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą raida Lietuvoje XIX a. 3 deš. - XX a. pr. laikotarpiu. Teisė. 2021, t. 120, p. 83-103.
- Dirbtinio generatyvinio intelekto kūrinys kaip autorių teisių apsaugos objektas.. Teisės mokslo pavasaris. 2024, 2024, p. 79-97.
- Intelektinės nuosavybės teisės klausimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1111-1130.
- Kam priklauso menas? Pastabos apie autorių teisių reglamentavimo Lietuvoje pradžią. Menotyra. 2018, t. 25, Nr. 4, p. 299-318.
- Kūrinių panaudojimo mokymo tikslams problemos Lietuvoje. Privatinės teisės doktrina ir praktika: Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014. P. 336-351.
- Negauto pelno nustatymo problemos neteisėtai pasinaudojus komercine paslaptimi. Teisė. 2017, t. 103, p. 88-102.
- Skaitmeninės bibliotekos: kūrinių našlaičių direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Teisės problemos. 2014, Nr. 1 (83), p. 5-87.
Intelektinės nuosavybės teisės
Atsižvelgiant į Vytauto Mizaro indėlį į intelektinės nuosavybės teisę ir jo knygos "Autorių teisė" svarbą, siūloma sukurti vaizdo įrašą, kuriame būtų aptariami pagrindiniai autorių teisių principai, jų taikymas praktikoje ir iššūkiai, kylantys skaitmeniniame amžiuje.