Renkantis namo sienų storį, svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus: šilumos izoliaciją, konstrukcijos tvirtumą ir atitikimą Lietuvos Respublikos statybos techniniams reglamentams (STR). Tinkamas sienų storis padeda užtikrinti komfortą namuose, sumažinti šildymo išlaidas ir apsaugoti aplinką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokio storio turėtų būti namo sienos, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, kokie reikalavimai keliami šiluminei varžai ir kaip pasiekti optimalų rezultatą.
Rąstinių namų sienų storis
Techniškai skaičiuojant, 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti.
Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo. Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų.
Statant sodybą, kaimo verslo pastatus, vasarnamius - nėra griežtų nuostatų laikytis šilumines varžos reikalavimų. Praktikoje priimta statytis gyvenamuosius namus renčiant 20/22 cm storio sienas, pirtis - 16/18 cm.
Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.
Tačiau, svarbu atsižvelgti į tai, kad jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas. Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiūvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.
Svarbu: Gyvenamajam namui užtenka 20cm rąsto, bet STR reglamente sakoma, kad privalomas papildomas šiltinimas 10cm.
Alternatyvos: Galima projektuoti su apšildomomis sienomis, o statytis tik rąstines sienas. Pridavimo metu aiškinti, kad namas bus apšildytas po to kai susės.
Mūrinių namų sienų storis ir šiltinimas
Norint pasiekti A++ klasės energinį efektyvumą mūriniame name, būtina tinkamai apšiltinti sienas. Šiltinimo medžiagos pasirinkimas ir storis priklauso nuo esamos sienos konstrukcijos ir medžiagų. Dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos yra polistirenas ir mineralinė vata.
Pavyzdžiui, jei namo siena yra 32 cm storio, sudaryta iš dviejų raudonų plytų ir 8 cm oro tarpo, pripūsto puta, reikia apskaičiuoti reikiamą papildomo šiltinimo storį ir parinkti tinkamą medžiagą, kad būtų pasiekta B klasė ar aukštesnis energinis efektyvumas.
Šiltinant 25 cm pločio dujų silikato laukines sienas, planuojant dėti 15 cm polistirolą, svarbu pasirinkti tinkamo tipo polistirolą, kad būtų pasiekta A klasės šiluminė varža.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiltinant lauko sieną, statytą iš Ytong-24 blokelių polistirolu, ji mažai kvėpuoja ir tarpe tarp sienos ir polistirolo gali atsirasti pelėsis, todėl patariama būtent akyto betono sienas šiltinti vata.
Svarbu: Sienų varža apie 8 ar geras variantas šiltinti putomis ar termovata?
Karkasinių namų sienų storis ir konstrukcija
Karkasinio namo sienų storis priklauso nuo jo paskirties. Jei sienos storis bus tik 10-15 cm, tai namas skirtas poilsiavimui, ne nuolatiniam gyvenimui. Kai sienos storis 20-25 cm, namas yra tinkamas gyventi ištisus metus. Kai išorinės sienos storis 25 cm, tai jos šiluminė varža yra 6,96 m2.K/W.
Kaip izoliacinė medžiaga naudojama mineralinė arba akmens lakštinė vata. Tokios izoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficientas tik 0,039 W/(m.K). Būtent ji ir užtikrina pakankamą sienos šiluminę varžą. Garo izoliacija sulaiko garus (drėgmę) sklindančią iš patalpos į izoliacinę medžiagą. Norint užtikrinti šilumą patalpoje montuojame papildomą vidinį konstruktyvą. Tarp vidinių konstrukcijos luotelių įmontuojame mineralinę arba akmens vatą.
Svarbu: Lauko apdailą galima daryti ne tik iš medinių dailylenčių. Skydinį - karkasinį namą galima apmūryti apdailinėmis plytomis.
Patarimas: Svarbu suvokti, kad bendrą namo tvirtumą lemia visa konstrukcija kaip visuma - sienos, stogas, grindys ir pamatai turi veikti kartu, pasipriešinant vėjo sukeltoms jėgoms.
Pagrindinės priemonės vėjo ir audrų atlaikymui:
- Pilnas sienų sustandinimas plokštėmis
- Įstrižinės įstrankos ir kampų sutvirtinimai
- Tvirti sujungimai su pamatais ir stogu
- Stogo konstrukcija pritaikyta sniegui
Dvigubos sienos
Įvairių medžiagų savybės
Polistireninis putplastis
Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos.
Savybės:
- Geros mechanino stiprio savybės: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt.
- Nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio.
- Nekenksmingas aplinkai.
- Beveik neįgeria vandens.
- Mažas šilumos laidumo koeficientas.
Degumo klasė: Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras.
Sienų paruošimas šiltinimui
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones.
Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai
Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio tai pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti.
Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius 62 gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių.
Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas.
Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc.
Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878.Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.
Medinių namų apdaila
Pirmas dalykas, kurį jūs turite nuspręsti - tai kokias rąstinės sienų apdailos medžiagas naudosite. Nepatariame naudoti medžiagas, sudarančias plėveles ant rąstinių paviršių. Jūs lyg įvelkate medieną į plėvelę, neleisdami medienai kvėpuoti. Naudokite dažyves - į medienos poras įsigeriančius impregnantus, kurie ne tik suteikia medienai norimą atspalvį, bet ir leidžia jai kvėpuoti, apsaugo nuo biologinių kenkėjų, atmosferos bei saulės poveikio.
Jei nesijaučiate tikras dėl atspalvio - pradėkite nuo šviesesnio, nes visada lengviau vėliau medinį paviršių patamsinti, nei atvirkščiai. Atminkite, kad skirtingi medienos paviršiai dažyves skirtingai įgeria. Netgi tas pats rąstas, priklausomai nuo to ar jis pjautas, obliuotas ar šlifuotas, gali įgyti skirtingą atspalvį. Todėl jeigu nusprendėte sieną obliuoti ar šlifuoti - darykite tai visame paviršiuje, kad vėliau nesigautų skirtingi atspalviai ant vienos sienos. Dažant nesustokite nudažę puse paviršiaus, pratęsę darbą sekančią dieną, garantuotai turėsite nors nežymų, bet skirtingą atspalvį.
Jei prieš tepant dažyve pastebėjote, kad Jūsų sienos patamsėjo, ar atsirado mėlio, tai nėra didelė problema ir dažniausiai ne gamintojų brokas. Tokiais atvejais naudokite balintojus. Dažyvę tepkite ne mažiau kaip du kartus tiek viduje, tiek išorėje ir būtinai neužmirškite tų vietų, kurios po galutinės apdailos, nesimatys. Jas reikia apdirbti impregnantais ypač kruopščiai.
Jeigu įsigijote dažyves, kurių instrukcijoje rekomenduojama prieš tai naudoti gruntą. Nuo to kaip jus impregnavote rąstines namo sienas priklauso namo ilgaamžiškumas ir kaip ilgai Jūsų namas atrodys dekoratyviai.
Sekantis klausimas, kuris jums turėtų iškilti - kokius langus ir lauko duris pasirinkti? Šiuolaikiniai gaminami langai gali būti atidaromi į vidų (vadinami europiniais) arba išorę (skandinaviški). Abi šios sistemos turi savų privalumų. Europiniai gali atsidarinėti keliomis padėtimis, skandinaviški atidaryti neužima vidaus erdvės.
Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui (šliaužikliui) įstatyti išpjaunamas griovelis į kurį įstatomas tašelis, prie kurio vėliau tvirtinama lango konstrukcija. Būtent konstrukcija, lango rėmo negalima tvirtinti tiesiai prie rąsto, nes rąstams sėdant langas gali būti pažeistas. Tą patį galima pasakyti apie lauko durų montavimą. Montuojant lauko duris staktą galima iš karto padaryti sienos storio. Keistai atrodo rąstiniame name metalinės šarvo durys. Vagiui jos tikrai ne kliūtis. Geriau pasirinkite klijuoto tašo medines duris su termo izoliacija. Kai kurios įmonės siūlo medines lauko duris kuriose mediniame rėme įterpta mineralinė vata. Tai ženkliai sumažins energetinius nuostolius, o kartu bus pakankamai dekoratyvios.
Montuojant langus ir duris būtinai palikite vietos rąstų sėdimui. Tai tūrėtų būti ne mažiau kaip 7 - 9 centimetrai. Atminkite, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos naudojamos įprastos apdailos metu.
Grindys ir perdanga rąstiniame name
Pirmame aukšte galite įsirengti grindis kaip ir bet kokiame pastate. Tai gali būti plytelės, parketas, medinės masyvo grindys, parketlentės. Tik prieš duodami nurodymus statybininkams, kokias grindis įrengti, būtinai sudarykite statybinius brėžinius su tiksliais nurodymais. Tai yra, kokias medžiagas norėtumėte naudoti grindų įrengimui. Reikia atminti, norint kad plytelės būtų viename lygyje su masyvo grindimis, pagrindą plytelėms reikia paruošti 7 - 8 cm (priklausomai nuo grindinių lentų storio) aukštesnį. Tai daroma dėl to, kad prieš klojant medines grindis montuojami gulekšniai, kurie įprastai būna 5 cm aukščio, o ir pačios grindinės lentos būna 27, 30 ar 35 milimetrų storio.
Dažnai pirmame aukšte montuojamos šildomos grindys, kai šildomieji elementai sumontuojami viršutiniame betoniniame grindų pagrindo sluoksnyje. Tuomet atminkite, kad dėl temperatūrų kaitos nepatariama naudoti masyvo grindų, o ir naudojant parketlentes rinkitės jas su taip vadinama click sistema.
Perdangos tarp pirmojo ir antrojo aukšto gali būti montuojamos keliais būdais. Pirmasis būdas - įprastinis, kai juodlentės klojamos ant sijų. Kitas būdas - mineralinė vata montuojama po lubomis. Trečiasis būdas - plaukiojanti konstrukcija. Siekiant išvengti panašių problemų, pasirinkite parketlentes su danga, atsparia drėgmės poveikiui. Lubas taip pat galima montuoti tiek pakalant dailylentėmis, tiek įrengiant gipso kartoną ir vėliau dažant ar kitaip dekoruojant.
Pertvarų montavimas rąstiniame name
Įrengiant antrą aukštą atkreipkite dėmesį, kad rąstinis namas dėl savo specifikos ypač pirmaisiais keliais metais vaikšto. Ko gero didžiausio dėmesio reikalauja pertvarų montavimas. Juk čia reikia numatyti tokį svarbų momentą, kaip namo sėdimas. Pastačius namą, jis per kelis metus susėda apie 3 сm vienam aukščio metrui. Todėl ir pertvaras reikia įrenginėti, numatant namo sėdimą, dažniausiai viršutinėje pertvaros dalyje įrengiant kompensacinius kaiščius, o šoniniame tvirtinime vertikalias išpjovas varžtams ar kitiems tvirtinimo būdams.
Tinkamai sumontavus pertvaros konstrukciją, galima naudoti bet kokias apdailos medžiagas - keramines plyteles, tapetus, dailylentes, dažytą gipso kartoną, derinti jas tarpusavyje. Montuojant bet kokias medžiagas ant vertikalių paviršių, nesvarbu ar tai pertvara ar siena, viršuje reikia palikti 7-8 cm tarpą sėdimui kompensuoti, kurį vėliau galima paslėpti plačiais apvadais 9-10 centimetrų pločio.
Viena iš medinio namo išskirtinių dekoro elementų yra laiptai. Čia jau ir patarti sunku, kokio stiliaus laiptus reikėtų pasirinkti. Laiptus patartume montuoti bendrajame kambaryje, tolimesniame nuo virtuvės kampe arba hole. Montuojant laiptus hole galima atskirti laipiojimo į antrą aukštą zoną nuo bendrojo kambario ir išsaugoti papildomą naudingą plotą namo viduje. Laiptus, esančius viduje, darykite atvirus - lengva, ažūrinė laiptų konstrukcija vizualiai nemažina patalpos. Juos orientuokite taip, kad lipant į viršų, galva nekliudytumėte nuožulnių mansardos lubų.
Alternatyvūs sprendimai: "Knauf Aquapanel" išorinės sienos sistema
Tradicinės statybos išorinėms sienoms naudojamos medžiagos sudaro iki 3,32 proc. pastato savikainos, įskaičiuojant ir darbo jėgos sąnaudas. Naudojant „Knauf Aquapanel“ išorinės sienos sistemą šios sąnaudos sumažėja iki 2,5 proc. O tai prilygsta iki 25 proc.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad „Knauf Aquapanel“ išorinės sienos sistema išsiskiria geresnėmis aplinkosaugos charakteristikomis. Tai įrodoma paprastai. Naudojant „Knauf Aquapanel“ išorinės sienos sistemą, palyginti su mūrine statyba, gaunamas vidutiniškai 25 proc. didesnis plotas, išlaikant tą patį sienų U dydį. Šį plotą galima panaudoti įrengiant geresnį termoizoliacinį sluoksnį, mažinant pirminės energijos poreikį šildant ir šaldant patalpas.