Kelmės dvaro sodyba - vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas, atspindintis raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų, dailės bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, kuriame gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių.
Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV a., kuomet Kelmė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui. Nuo to laiko savininkai keitėsi vienas po kito, kol Kelmė perėjo į Solomereckių rankas.
Iš Bogdano Solomereckio 1591 m. dvarą su jam priklausančiais kaimais ir miesteliu, su 54 miestiečių namais, nupirko lenkų kilmės Jonas Gruževskis (1540-1609), iš Mazovijos (Lenkijos) atsikėlęs bajoras. Nuo 1591 iki 1940 m. dvaras buvo valdomas vienos giminės - Gruževskių, ir tai buvo pagrindinė jų šeimos rezidencija.
Gruževskių valdymas
Naujieji Kelmės savininkai - Jonas Gruževskis su žmona Sofija Radziminska - ne tik ėmėsi tvarkyti dvarą, bet taip pat rūpinosi dvasiniu savo valdų žmonių gyvenimu bei švietimu: bažnyčioje įkurdino kalvinistų kunigą, įkūrė mokyklą. Po Marianos Gruževskienės mirties 1673 m. dvarą paveldėjęs jos sūnus Jonas (m. 1689) su žmona Teodora Oginskyte (m. 1708) čia nuolat negyveno, atvykdavo tik retkarčiais.
Ši Gruževskių šeima savo valdose inicijavo mūro statybą: jų sumanymu buvo pastatytas mūrinis (vietoje medinio) vartų pastatas (tebestovintis ir šiandien) ir Kelmėje pastatė mūrinę kalvinistų bažnyčią. 1701 m. į Kelmę įsiveržusi švedų kariuomenė siaubė ūkinius pastatus. Apie 1707-1711 m. Kelmės dvaro ūkis buvo apleistas, pastatai mažai naudojami sunyko.
Dvaras atsigavo tik XVIII a. Po Marcijono Gruževskio mirties, Kelmės valda atiteko jo sūnums, Vilniaus tribunolo deputatams Jurgiui (1753-1807), generolui adjutantui ir majorui Jokūbui Ernestui (1755-1829). Nevedęs ir bevaikis Jurgis apie 1780 m.
Po Jokūbo Gruževskio mirties 1829 m. dvaras perėjo vyriausiajam iš sūnų - Juliui (1808-1865). Tačiau Juliui Gruževskiui už dalyvavimą sukilime buvo iškelta byla, todėl 1831 m. liepos mėnesį teko pasitraukti į Vakarus - pradžioje apsistojo Prancūzijoje, o vėliau apsigyveno Ženevoje.
Jaunėliui Jonui Gruževskiui, matyt su seserų pagalba, po ilgų bylinėjimųsi pavyko išsaugoti dvarą minimaliais nuostoliais - 1846 m. į valstybės iždą buvo perduota ¼ viso Kelmės dvaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei žemių dalis. Po jo mirties 1892 m. valdą perėmė jo sūnus Bronislavas (1846-1915), gana vėlai vedęs savo giminaitę Gabrielę Przeciszewską (apie 1860-1942). Buvo daromas rimtas pastatų remontas, vyko visos sodybos teritorijos atnaujinimas.
1892 m. B. Gruževskis užsakė rūmų perstatymo projektą pas vokiečių kilmės architektą Franciską Lehmanną. 1898 m. 1915 m. mirus Bronislavui Gruževskiui, Kelmės dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas (1895-1939). Tačiau jis Kelmėje ilgai neužsibuvo: 1919 m. įstojo į Lenkijos armiją ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus prarado teisę į nekilnojamąjį turtą, tad Kelmės dvarą tarpukariu valdė jo seserys Adolfina (1891-1941/1942) ir Sofija (1892-1988), čia gyvenusios kartu su motina Gabriele.
Dvaras neabejotinai sumenko 1919 m. pradėjus Žemės reformą. Daugelį paskutiniųjų Kelmės dvaro šeimininkų ištiko tragiška lemtis (išskyrus Zofiją): Jonas 1939 m. žuvo prie Varšuvos, 1941 m. Adolfina ir Gabrielė buvo ištremtos į Komiją (jos abi čia mirė), Zofija - į Kazachstaną, kuriai per Indiją pavyko pasitraukti į Vakarus. Ji dar ištekėjo už Stanislovo Romerio ir apsigyveno Londone.
XVII a. antrojoje pusėje Gruževskiai Žemaitijoje valdė 803 dūmus (dūmas - valstiečio ūkis, kaip prievolinis vienetas) ir buvo trečia giminė Žemaitijos kunigaikštystėje. Juos lenkė tik Sapiegos, turėję 2428, ir Radvilos, turėję 1529 dūmus Žemaitijoje. Panašų turtinį potencialą Gruževskiai išlaikė ir XVII a. Pagrindinė Gruževskių rezidencija buvo Kelmės dvaras, jungęs ir Kelmės miestelį, vieną judriausių jų valdose prekybos ir miestelėniško gyvenimo centrą.
Gruževskiai nuolat turėjo didikų Radvilų protekciją, kuri užtikrino šios šeimos bajorų kilimą užimant kunigaikštystėje aukštas pareigybes, o susigiminiavimas su viena iš galingiausių XVII a. XVIII a. pradžia Kelmei kaip ir visai Žemaitijai buvo sudėtingas laikotarpis - kraštą niokojo karai, suirutės ir epidemijos.
Greičiausiai jau atvykęs į LDK, Jonas Gruževskis (1540-1609) turėjo Liubičių herbą, kurio skyde žydrame fone pavaizduota pasaga su dviem auksiniais riterio kryžiais. Jis buvo suteikiamas karaliaus žinioje esantiems bajorams, ėjusiems karinę tarnybą. Liubičių herbą galima pamatyti Kelmės dvaro pastato viršutinėje fasado dalyje, jis pavaizduotas Gruževskių šeimos kapo antkapinėje plokštėje Kelmės kapinėse.
Gruževskiai buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. 1596 m. Kelmėje įkūrė protestantų parapiją. 1622 m. pastatydino mūrinę bažnyčią. Jurgio Gruževskio (1591-1651) vadovaujama Kelmės evangelikų reformatų bendruomenė tapo viena iš aktyviausių Žemaitijoje.
XVIII a. antrojoje pusėje, generolo Jurgio Gruževskio, garsėjusio istorinių ir meno vertybių žinovo talentu, laikais vartų antrame aukšte buvusi erdvi salė naudota švietėjiškiems tikslams - čia įrengta senų knygų saugykla (buvę apie 5000 tomų retų knygų), numizmatikos [monetų] rinkiniai, dvaro archyvas. Itin svarbu tai, kad išliko gana vientisas Kelmės dvaro archyvas, kurį sudaro net keli tūkstančiai bylų, ir tai yra pats didžiausias ir pilniausias iš visų Žemaitijos dvarų dokumentų rinkinys.
Žinoma, kad 1807 m. Kelmės dvare lankėsi Rusijos imperijos caras Aleksandras I (1801-1825). Jis, Tilžėje su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I pasirašęs taikos sutartį, grįždamas atgal per Kelmę, su savo palydovais apsistojo šiame dvare. Carui ši vieta labai patiko, ir jis dvare viešėjęs net dvi savaites.
Kelmės dvaras (2022)
1831 m. sukilimas
Kelmės dvaras žymus tuo, kad čia 1831 m. prasidėjo sukilimas. Tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis dalyvavo Raseinių apskrities sukilėlių komitete. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną - kovo 26-ąją ir parašė sukilimo aktą.
Įvykių eigą lėmė aplinkybės: kovo 23-ąją Kelmėje kulkas beliejančius sukilėlius užklupo caro valdininkas, rotmistras Poplonskis. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K. Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. Kovo 26 d. ryte jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius. Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami sukilėliai.
Julius savo lėšomis subūrė Pirmąjį ulonų pulką, kurį sudarė 400 dalgininkų (ištiesintais dalgiais ginkluotų sukilėlių) ir 50 raitelių. Vėliau Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių laikinosios vyriausybės narys.
Julius Gruževskis
Dvaras po Gruževskių
1941 m. Kelmės dvaro centrą įsigijo senyvo amžiaus vokiečių kilmės baronas von Harenas. Naujasis šeimininkas Kelmės valdą rado gerokai nuniokotą pirmosios sovietų okupacijos metais: vietos gyventojai išsinešiojo vertingesnius daiktus, 1940 m. iš rūmų į daržinę buvo išgabenta dar likusi Gruževskių nuosavybė, tad pastatas stovėjo beveik tuščias.
Išradingai ir energingai Kelmės dvare šeimininkavęs vokiečių baronas turtų čia nesukrovė: 1944 m. karui baigiantis nieko nepasiėmė, tik tai, kas tilpo į lagaminėlį. Pokario metais dvaro komplekso patalpose 10 metų veikė mokykla, vėliau - paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išsaugojo ir dvaro pastate buvusį nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m.
Įvažiavus į dvaro teritoriją, prieš akis atsiveria didžiulis kiemas, kurio pakraštyje dar tebežydi bijūnai, kiemo viduryje auga du šimtus metų skaičiuojantis ąžuolas, o tolumoje stūkso mūriniai dvaro rūmai, statyti 1780 m.
Kiek dešiniau nuo rūmų išvysite labai savitą dvaro sodybos statinį - 1668 m. statytus ir XVIII a. rekonstruotus mūrinius, dviaukščius bokšto išvaizdos vartus. Dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės teigimu, šie vartai turėjo keleriopą paskirtį: buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, nuo kurio iki bažnyčios ėjo liepų alėja, pirmame aukšte - laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame - biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Priešais dvaro rūmus, kitoje kiemo pusėje, matyti vienu seniausių Lietuvoje tituluojamas medinis Kelmės dvaro svirnas, statytas 1716 m.
Kelmės krašto muziejus
Šiuo metu Kelmės dvaro ansamblio pastatuose įsikūrusi Kelmės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Kelmės krašto muziejus. Muziejaus ekspozicijos veikia visuose trijuose dvaro pastatuose: centriniuose rūmuose, vartuose, svirne.
Ką įdomaus pamatysite Kelmės dvare? Įžengus į pagrindinę dvaro rūmų salę, pasitinka aukšti langai, baroko stiliaus baldai ir ant sienų kabančios paveikslų, kurių originalai saugomi „Aušros“ muziejuje, kopijos.
Pagrindinėje salėje akis užkliūva už stiklinės indaujos ir joje esančių eksponatų. Didžiulė vaza-šviestuvas kadaise priklausė dvaro šeimininkams. Netoliese ant sienos kabo didžiulis paveikslas, kurio originalą ilgą laiką turėjo „Aušros“ muziejus, bet niekas negalėjo jo identifikuoti.
Dvare pamatysite ir išlikusią 1863 m. sukilimo vėliavą, ant kurios tebematyti užrašas, rodantis, kad Povilas Šimkevičius apginklavo pulką ir dalyvavo sukilime. Dvaro rūmų laiptais pakilus į antrą aukštą pasitiks sukilimui skirta paroda, to meto ginklai, liaudies muziejaus atributika, Šaulių sąjungos įkūrimo, Kelmės žydų, kuršių pilkapyno istorija ir kitos įdomybės. Vienoje salių galėsite iš arti apžiūrėti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio skrynią, kuri kartu su juo pabuvojo net Sibire.
Viena netikėčiausių ekspozicijų Kelmės dvare - „Šiaurės Amerikos indėnai“. Su šia tema susiję edukaciniai žaidimai, muziejaus direktorės teigimu, yra patys populiariausi - juk ne kasdien pašaudysi iš indėnų lanko arba turėsi galimybę pabuvoti didžiuliame vigvame.
Šią vasarą Kelmės dvare netrūks parodų, renginių ir koncertų. Šiemet minimos 190-osios 1831 m. sukilimo metinės, tad dvare visą vasarą veiks paroda „1831 m. sukilimo Lietuvoje reliktai“. Šie metai yra ir Archyvų metai, ta proga nuo liepos 21 d. dvaro rūmų salėje bus galimybė apžiūrėti parodą „2021-ieji - Archyvų metai. Vertingiausi Kelmės muziejaus archyvo dokumentai“.
Daugiau informacijos rasite Kelmės krašto muziejaus interneto svetainėje: kelmesmuziejus.lt.
Pagrindiniai Kelmės dvaro elementai:
- Baroko stiliaus rūmai
- Dviaukščiai vartai
- Senovinis svirnas
- Parkas