Šiandien Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės susiduria su sunkumais po nelaimių, ypač kai kalbama apie draudimo išmokas. Vienas tokių atvejų nutiko Ukmergėje, kur vyras, apdraudęs savo namą maksimalia suma, susidūrė su draudimo bendrovės "Ergo" nenoru atlyginti nuostolius po gaisro. Ši istorija atskleidžia ginčus tarp draudimo bendrovių ir klientų, kai nelaimės atveju nesutariama dėl išmokų dydžio ir tvarkos.
Sudegęs namas iš išorės
Namas apdraustas maksimalia suma
"Namą nuo nelaimių apdraudžiau maksimalia suma, nuo visų atvejų, nes taip rekomendavo patys draudikai", - pasakojo E.Zeziulevičius, kasmet už šias paslaugas bendrovei mokėjęs 1500 litų. Gaisras jo name kilo dar tada, kai Lietuvoje cirkuliavo litai. Ir nuo to laiko namo likučiai stūkso tarsi ginčo simbolis. Ginčo tarp draudimo bendrovės ir kliento.
Devyneri metai gyvenimo ir staigi nelaimė
400 kvadratinių metrų namo statybai jis skolinosi iš banko, o pačiame name spėjo pagyventi 9 metus. Bet kartą, kai jis buvo išvykęs į komandiruotę, kažkas namą padegė. Priešai? „Esu advokatas, kažkam, matyt, neįtikau. Tai buvo padegimas, iškart matyti“, - sakė jis.
Pagal sutarties sąlygas, kaip sako ukmergiškis, jam turėjo priklausyti ir maksimali išmoka. Kokia? Gaisro atveju - visiškas namo atstatymas, pasakojo ukmergiškis rodydamas sutartį. Negana to, kol namas atstatomas, jam turėjo būti pasiūlytas laikinas prieglobstis viešbutyje, žinoma, už draudikų pinigus. Po įvykio ukmergiškis užregistravo įvykį ir ėmė laukti. Ko? Žinoma, draudikų. Ukmergiškis jau svarstė, kaip čia pradės atstatinėti namą.
Sudegusio namo laiptai
Nesutarimai dėl namo atstatymo
Pagal draudimo bendrovės taisykles „Ergo“ turėjo derėtis su savo klientu dėl namo atstatymo, pinigus pervesti jam. „Tačiau taip neatsitiko. Draudimo bendrovė tyliai pinigus pervedė bankui, o taip neturėjo teisės daryti. Visus klausimus „Ergo“ dėl gaisro turėjo derinti su manimi, o ne banku - tai rodo jų taisyklės“, - aiškino E.Zeziulevičius.
Tačiau patys draudikai mano kitaip nei jų klientas. „Draudimo bendrovė tik atlygina patirtą žalą išmokėdama draudimo išmoką. Sprendimą, ar atstatyti gaisro metu nukentėjusį namą, turi priimti jį apdraudęs asmuo“, - 15min atsiųstame komentare teigė „Ergo“ Žalų administravimo departamento vadovas Gytis Matiukas.
E.Zeziulevičius sako tą ir norėjęs padaryti - atstatyti namą, o tai turėjo finansuoti draudimo bendrovė. Tačiau taip neįvyko. Draudimo įmonės atstovas teigia, kad bendrovė privalėjo pervesti pinigus bankui. „Klientas turėtų su finansų įstaiga spręsti išmokos panaudojimo klausimą“, - teigė G.Matiukas.
Tačiau ukmergiškis teigia, kad tokiu atveju „Ergo“ prieštarauja savo taisyklėms. „Tokia praktika prieštarauja jų pačių draudimo taisyklėms, teismų praktikai ir pačiai bendrai logikai“, - dėstė su draudikais besiginčijantis ukmergiškis. Ir čia pat rodo Lietuvos banko išaiškinimą - visi draudimo pinigai turėjo būti skiriami atkurti sugadintą turtą, o ne paskolos dengimui.
Sudegusio namo stogas
Ginčai dėl sumų
Ir tai ne vienintelis klausimas, dėl ko ukmergiškis bylinėjasi su draudimo bendrove. Pervestos sumos taip pat tapo priežastimi bylinėtis. Vėlgi E.Zeziulevičius rodo sutartį, kurioje matyti, kad bendrovė turėjo visiškai atstatyti namą pagal draudimo sąlygas. Tačiau jie pervedė 60 tūkstančių litų.
Ukmergiškis kreipėsi į Lietuvos banką, kuris sprendžia draudimo bendrovių ir klientų ginčus. „Po Lietuvos banko sprendimo man buvo pervesta dar 116 tūkstančių litų. Ir tai viskas. Nors nepriklausomas ekspertas namą buvo įvertinęs 1,5 milijono litų, įskaitant ir sudegusį turtą“, - pasakojo jis.
Pavyzdžiui, sutartyje su „Ergo“ rašoma, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo bendrovė padengia nuostolius išmokas skaičiuodama už kiekvieną kvadratinį metrą. Tačiau ukmergiškiui pervesta 8 tūkstančiai eurų. Jo skaičiavimu, tai tik labai maža dalis to, kas priklausė, nes namas - 400 kvadratinių metrų.
Kaip apskaičiuoti sudegusių daiktų vertę?
„Suprantu, kad suma išeina didelė, betgi pati „Ergo“ įsiūlė tokią sutartį - išmokos už kiekvieną kvadratinį metrą. Ne aš tai sugalvojau“, - tikino nuo gaisro nukentėjęs ukmergiškis.
„Ergo“ argumentuoja, kad „turtą draudžiantis asmuo turi pagrįsti daiktų įsigijimą ir turėjimą“. Kitaip tariant, abejoja, ar name buvo tie daiktai, apie kuriuos kalba klientas. G.Matiukas teigė, kad jei draudėjas pagrindžia tokių daiktų turėjimą (įsigijimo dokumentus, nuotraukas), įvertinama jų vertė ir išmokama draudimo išmoka. „Atkreipiame dėmesį, kad išmoka priklauso tik už realiai turimus daiktus, tačiau ne pagal tai, kiek daiktų telpa į kvadratinį metrą“, - sakoma jo komentare.
Eduardas Zeziulevičius
Lietuvos bankas užstojo padegėlį
Sudegusio namo gyventojas E.Zeziulevičius galiausiai kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą.
Po atliko tyrimo Lietuvos bankas nusprendė, kad draudimo bendrovė „Ergo“ turėjo derinti namo atstatymo klausimą su gyventoju, o ne su banku. „Pastato atstatymo būdas turėjo būti derintas su draudėju“, - skelbiama Lietuvos banko tyrimo išvadoje.
Tačiau „Ergo“ teigia, kad Lietuvos banko išvados bendrovei nėra privalomos. „Lietuvos banko išvadoje, kuri yra patariamojo pobūdžio, nepateikė mums jokių pastabų dėl draudimo išmokos dydžio, nes žalos dydis buvo apskaičiuotas nepriklausomo eksperto“, - teigiama „Ergo“ komentare.
„Man sunku ir komentuoti. Draudikai dėl mano namo tariasi su banku, perveda jam pinigus, o Lietuvos banko išvados tik patariamojo pobūdžio. Bet pasiduoti aš neketinu“, - tvirtino E.Zeziulevičius.
Ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip svarbu atidžiai skaityti draudimo sutartis ir žinoti savo teises. Ginčai su draudimo bendrovėmis gali būti sudėtingi ir užtrukti ilgai, todėl būtina ginti savo interesus ir kreiptis į atitinkamas institucijas, tokias kaip Lietuvos bankas, siekiant teisingumo.