UAB turto įsigijimas Ukrainoje: teisiniai aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime UAB turto įsigijimo Ukrainoje teisinius aspektus, įskaitant skolų nurašymą, nemokumo procesus ir kitus svarbius klausimus. Gyvename pereinamajame laikotarpyje, kai informacija vis dažniau perduodama skaitmeninėmis technologijomis.

Informacijos perdavimas ir transformavimas naudojant įvairius dirbtinio intelekto (DI) įrankius šiuo metu yra bene plačiausiai naudojamas informacijos apdorojimo skaitmeninėmis technologijomis būdas. Ne paslaptis, kad DI pagalbą vis dažniau pasitelkia ir teisininkų bendruomenė.

Skolų nurašymo ypatumai

Gavus informaciją, kad pirkėjo skolos atgauti įmonė negalės, skola finansinėje apskaitoje turi būti nurašoma. Nurašant užsienio pirkėjų skolas, nėra taikoma lengvatų ar išimčių. Apskaitoje skolą reikėtų nurašyti jau dabar.

Pelno mokesčio įstatyme nurodytos tik beviltiškos skolos. Beviltiškos skolos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais, jeigu susidarė dėl apmokestinamųjų pajamų.

Svarbu žinoti apie skolų nurašymo dokumentus:

• Tokio dokumento PMĮ nereikalauja.
• Norint nurašyti skolą, reikia įrodymų, kad įmonė turi teisę ją atgauti.
• Jeigu pirkėjai nesumokės, tokių skolų įmonės balanse neturi likti.

Pavyzdžiai:

1. Maža beviltiška skola (iki 300 €/metus su PVM). Pirkėjas skolingas 242 € (su PVM).
2. Likviduoto pirkėjo skola. Pirkėjas dingo, vėliau nustatyta, kad jis likviduotas be bankroto procedūros.
3. Kreditinė sąskaita vietoje skolos nurašymo. Suteiktos paslaugos. Pirkėjas skolos nemoka.

Beviltiškų skolų nurašymo PM ir PVM apskaičiavimo tikslais ypatumai:

• Nėra svarbu, dėl kokių priežasčių draudimo suma nepadengė visų pirkėjo skolos nuostolių.
• Įmonė neturėtų leidžiamų atskaitymų pripažinti 2018 metais, o PVM tikslinti 2019 metais.
• 1 000 Lt (300 Eur) suma skaičiuojama su PVM, jeigu pirkėjo skola viršija 10 000 Lt (3000 Eur), bet nėra didesnė kaip 100 000 Lt (30 000 Eur).

Jeigu įmonei skolingas pirkėjas mirė, pirmiausia reikėtų įrodyti patį mirties faktą. Kliento nemokumo įrodymai yra tik pusė įrodymų, kurie leis skolas nurašyti kaip beviltiškas.

FR0600 Skola: 10 000 € PVM 2 100 € 2020.12.31 Nurašyta 2020.12 mėn. 2020 metais gavo 2016 m.

Skolos, kurių pirkėjai nepripažįsta, nėra laikomos beviltiškomis skolomis pagal PMĮ. Norint pripažinti skolą beviltiška, įmonei teks įrodyti, kad ji tebeturi skolą. Beviltiškai skolai, net jeigu jos suma ne didesnė kaip 3 000 Eur, pagrįsti vien elektroninių laiškų nepakanka.

Suma, kurios įmonė negavo, kaip nesumokėta pirkėjo skola, būtų pripažįstama sąnaudomis. Nuostoliai dėl skolos perleidimo bus neleidžiami atskaitymai, net jeigu perleidžiama bankrutavusio pirkėjo skola.

Atgavus dalį anksčiau abejotina pripažintos skolos, atkuriama dalis nurašytos pirkėjo skolos.

Kiti svarbūs aspektai

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios naujas „Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymas“ (toliau - Įstatymas). Įstatymas bus taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau už Įstatymo pažeidimus šioms asmenų grupėms bus taikomos skirtingos teisinės pasekmės.

Lietuva pripažįsta ir gerbia laisvę ne tik tarptautiniuose santykiuose, tačiau ir sutarčių teisėje.

Konkurencijos užtikrinimas prasideda nuo sudarytų sąlygų tiekėjams konkuruoti, o už tokių sąlygų sudarymą pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija. Galima sakyti, kad perkančioji organizacija, vykdanti viešųjų pirkimų procedūras, yra pagrindinis konkurencijos „organizatorius“.

Paskola niekuomet nebus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, net jeigu skolininkas bankrutuos ir bus likviduotas. Paskola susijusiai įmonei pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali būti tik su palūkanomis.

Įsigyta reikalavimo teisė apskaitoje registruojama faktine įsigijimo savikaina.

Išieškoti delspinigiai laikomi vieneto pelno mokesčiu neapmokestinamomis pajamomis. Apmokėti kitų asmenų skolas nedraudžiama ir gyventojams papildomų mokesčių dėl to neturėtų atsirasti.

Likviduojama įmonė apskaitoje pagal gautą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą registruoja pelno padidėjimą.

2024-2025 metais Lietuvos teismų praktikoje nemokumo teisės srityje išryškėjo keli esminiai aspektai, susiję su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymu:

• Teismingumo klausimai
• Nemokumo administratorių veiklos kontrolė
• Juridinių asmenų vadovų civilinė atsakomybė

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 2 straipsnio 17 dalyje yra nustatyta, kad nemokumo administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus.

Ne visi duomenys, kuriuos į JANGIS sistemą apie savo galutinės naudos gavėjus pateikia įmonės, yra teisingi ir tikslūs, pavyzdžiui, „Vilniaus prekybos“ grupei priklausančios bendrovės skirtingai nurodo Nerijaus Numos rezidavimo mokesčių tikslais valstybę. Ekspertai sako, kad JANGIS nėra tobulas, bet visgi gana patikimas informacijos šaltinis.

Siekdami užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei didinti skaidrumą virtualiųjų valiutų, finansų, lošimų, mokesčių konsultantų, nekilnojamojo turto agentų ir apskaitos sektoriuose, Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus.

Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. miško žemės registraciją) ir savavališkai įregistruotą miško plotą žemės sklype, kurio ten iš tiesų nėra.

Europos Sąjungos valstybėms narėms netinkamai užtikrinant trečiųjų valstybių investicijas į Europos Sąjungą gali sukelti problemų dėl nepakankamai kontroliuojamų ir nepageidaujamų investicijų, kurios gali būti kenksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkai.

Teisės naujienų apžvalga:

• Nuo 2023-10-01 įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengti nauji notarų atlyginimo įkainiai.
• Nuo 2023-07-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, susiję su autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga bei neteisėtu turinio naudojimu elektroninėje aplinkoje.
• 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) arbitražo procedūros reglamento (Reglamentas) pakeitimai.
• 2023 m. sausio 1 d. ir vasario 1 d. įsigaliojo LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo straipsnių pakeitimai.
• Nuo 2023-01-01 įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas.
• 2022-12-22 priimtas Statybos įstatymo pakeitimas. Pakeitimas numato, kad bus draudžiama sudaryti pirkimo pardavimo sandorius dėl butų ir kitų gyvenamosios paskirties patalpų, jei šių patalpų statybos baigtumas bus mažesnis, nei 100 proc.
• Nuo 2022-11-17 patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2023-05-01.
• 2022-06-28 priimti du Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimų įstatymai, kuriais įtvirtinti nuo š. m. rugpjūčio 1 d., nuo š. m. lapkričio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys DK pakeitimai.
• Nuo 2022-05-01 įsigaliojo BPK 106 str. ir ANK 666 str.
• Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo piniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų teikimo tvarka.
• Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas.
• 2021 m. sausio 29 d. patvirtintas Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos aprašas.
• Nuo 2021-03-23 priimta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pataisa, kuria remiantis, notariniai veiksmai galės būti atliekami ne tik notaro biure, tačiau ir nuotoliniu būdu.
• Nuo 2021-03-01 įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.
• Nuo 2021-03-02 patvirtinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo tvarka.
• 2021-04-29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo nurodyti atvejai, kada privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus negalima.
• 2021-05-07 įsigaliojo Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo pakeitimas.
• 2021-04-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
• 2021-04-15 Lietuvos bankas priėmė nutarimą dėl reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas.
• 2020-11-05 priimti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimai, kuriais notarams suteikta teisė organizuoti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis.
• 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimai ir papildymai, kurie buvo priimti 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento (e.

Teismų praktikos apžvalga:

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą.
• Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį.
• LAT 2021-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.
• Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino AB „Achema“ skundą dėl Lietuvoje nuo 2011 m. taikomos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros sektoriuje schemos neteisėtumo, pripažindamas Europos Komisijos sprendimą ją suderinti neteisėtu.

tags: #uab #turto #isigijimas #ukrainoje