Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. Artėjant rudeniui ir suaktyvėjus būsto nuomos rinkai, svarbu žinoti, kokie gyvūnai gali būti laikomi butuose Lietuvoje, o kuriems reikalingi specialūs leidimai arba jie yra visiškai draudžiami. Ši informacija aktuali tiek nuomotojams, tiek nuomininkams, siekiant išvengti nesusipratimų ir galimų baudų.
Šiame straipsnyje pateiksime jums sąrašą gyvūnų, kuriuos galite auginti tiesiog namuose, taip pat patarimus, kaip pasirinkti tinkamiausią augintinį pagal savo gyvenimo būdą ir aplinką. Taigi, sužinokite, kiek gyvūnų galima laikyti bute Lietuvoje pagal įstatymus ir savivaldybių taisykles, kokie mokesčiai gali būti taikomi ir ką daryti, jei kaimynų augintiniai trikdo jūsų ramybę.
Bendrosios Taisyklės Ir Reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, savivaldybės yra atsakingos už gyvūnų laikymo taisyklių nustatymą savo teritorijoje. Šios taisyklės nustato, kaip gyvūnai, įskaitant šunis, turi būti laikomi, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė, pažeidžiama viešoji tvarka ir pan. Todėl susidarius situacijai, kai šios taisyklės yra pažeidžiamos, reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvenama.
Savivaldybės taip pat atsako už šių taisyklių priežiūrą ir kontrolę, todėl rekomenduojama kreiptis į tam tikrą savivaldybę ar asociaciją.
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
Gyvūnų Laikymas Bute
Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtą aprašą, butuose galima laikyti daugiausia du šunis, arba dvi kates, arba šunį ir katę. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Taip pat leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Negalima gyvūnų laikyti ar palikti rūsiuose, balkonuose, koridoriuose, laiptinėse.
Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
Gyvūnų šeimininkai įpareigojami nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus jam priteršus viešoje vietoje. Apskritai draudžiama gyvūnus vedžioti vaikų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose. Draudžiama ne tik žiauriai elgtis su gyvūnais, bet ir propaguoti tokį elgesį.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.
Kovinių Ir Pavojingų Šunų Veislių Sąrašas
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
- Amerikiečių Stafordšyro terjerą
- Stafordšyro bulterjerą
- Amerikiečių buldogą
- Argentinos dogą
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifą)
- Kangalą (Turkų aviganį)
- Kaukazo aviganį
- Pietų Rusijos aviganį
Remiantis minėtu sąrašu, suklusti turėtų paprastųjų afrikinių miegapelių, keturpirščių (afrikinių) ežių, patagoninių marų ir nykštukinių voverinių skraiduolių savininkai bei veisėjai. Mat, Aplinkos ministerijos aiškinimu, asmenys, kurie šiuo metu laiko šiuos gyvūnus, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
„Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų“, - nurodė atstovai. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.
Visų kitų prieš tai nepaminėtų rūšių laukinius žinduolius mūsų šalyje nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui yra draudžiama.
Vilniaus savivaldybės teigimu, Lietuvoje taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Remiantis draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašu, draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus:
- Krokodilus (visas rūšis)
- Beždžiones (visas rūšis)
- Šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę)
- Lokinius (visas rūšis)
- Didžiąją pandą
- Mažąją panda
- Katinius (visas rūšis)
- Dramblius (visas rūšis)
Aplinkos ministerija nurodė, kad asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Ji pridūrė, kad šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.
Aplinkos ministerija yra skelbusi, kuriuos gyvūnus Lietuvoje reikia naikinti, nes jie kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:
- Paprastasis meškėnas
- Puošnusis vėžlys
- Raštuotasis vėžlys
- Kanadinė audinė
- Mangutas
- Ondatra
- Pilkoji žiurkė
„Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai“, - dėstė ministerijos atstovai.
Privalomas Augintinių Ženklinimas Ir Registravimas
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda.
Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“
Gyvūnų registravimo centras - gyvūnų ženklinimas
Gyvūnas Privalomi veiksmai
| Gyvūnas | Privalomi veiksmai |
|---|---|
| Šunys | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija Gyvūnų augintinių registre (GAR) |
| Katės | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija Gyvūnų augintinių registre (GAR) |
| Šeškai | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija Gyvūnų augintinių registre (GAR) |
Mokesčiai Už Gyvūnų Laikymą
Savivaldybės renka rinkliavas už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Kiekviena jų turi savo gyvūnų laikymo taisykles. Tačiau mokesčių sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikianti tam tikrą naudą mokesčių mokėtojams.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, svarbu sužymėti visus gyvūnus. Ne tam, kad tiesiog surinktum iš tų žmonių pinigus. Žymėjimas reikalingas tam, kad geriau kontroliuotume neatsakingus šeimininkus, tuos, kurie žiauriai elgiasi su augintiniais. Lengviau būtų surasti gyvūno šeimininką, taip pat žinotume tikruosius naminių gyvūnų kiekius.
Tiesa, turėtų būti pateikiama ir aiškesnė informacija, kur tos lėšos nukeliauja, kiek jų skiriama beglobių gyvūnų gaudymui, priežiūrai.
Gyvūnų Registravimas
Šiuo metu nėra prievolės registruoti naujai įsigytus gyvūnus. Tačiau gyvūno registracija, identifikacija yra svarbi. Ir tikrai ne todėl, kad būtų galima skrupulingai surankioti po 5 ar 10 litų iš gyvūnų augintojų.
Nuo 2016-ųjų mikroschemomis bus ženklinami katės, šunys ir šeškai. Specialus gyvūno kodas bus susijęs su jo savininko asmens kodu ir gyvenamąja vieta. Sistema turėtų padėti lengviau atrasti gyvūnų savininkus, mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, beglobius gyvūnus.
Ką Daryti, Jei Kaimynų Gyvūnai Trikdo Ramybę?
Jei kaimynų gyvūnai nuolat loja ar kitaip trikdo jūsų ramybę, pirmiausia reikėtų pabandyti taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus. Gali būti, kad jis nė neįtaria, kad gyvūnas, paliktas vienas namuose, nuolat loja. Pokalbis - tai pirmas ir dažnai veiksmingas žingsnis.
Jei tai nepadeda, toliau rekomenduojama:
- Kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jei trikdoma rimtis.
- Kreiptis į VMVT, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros.
- Kviesti policiją bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.
Prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus - pavyzdžiui, įrašyti šuns lojimą ar fiksuoti, kokiu dažnumu ir kokiomis valandomis trikdoma ramybė.
Jei pranešta informacija apie pažeidimą pasitvirtina, tuomet yra kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes. Tačiau pranešus apie situaciją vieną ar du kartus, nereiškia, kad augintinio savininkas tikrai bus nubaustas. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl gali būti naudojamos skirtingos priemonės jai spręsti.
Už triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 1 tūkst. eurų.
Institucijų Veiksmai
VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą pagal ANK 346 straipsnį („Gyvūnų gerovės pažeidimas“), o esant sunkesniems atvejams - spręsti dėl gyvūno konfiskavimo ar perduoti informaciją policijai, jei įžvelgiama BK 310 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) požymių.
Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius arba policija gali reaguoti dėl triukšmo - jei nustatoma, kad gyventojų poilsis sistemingai trikdomas, taikomos administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą.
Svarbu Atminti
- Gyvūnų laikymo taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.
- Gyvūnų registravimas ir ženklinimas tampa vis svarbesnis.