Daugiabučių renovacija Lietuvoje tampa vis aktualesnė, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Vienas iš svarbių renovacijos etapų - galimybė atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir įsirengti individualų šildymo būdą. Šiame straipsnyje aptariame renovacijos procesą, valstybės paramą, energijos taupymo priemones ir gyventojų patirtį atsijungiant nuo centralizuoto šildymo.
Daugiabučio renovacija Vilniuje
Valstybės parama ir renovacijos procesas
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) siekia paskatinti renovacijos procesą, teikdama paramą gyventojams. Valstybė padengia 100 proc. investicinio projekto parengimo išlaidų. Tiesa, siūlymui visiškai padengti projekto rengimo išlaidas dar turi pritarti Seimas ir Prezidentė. Tai reiškia, kad namo butų savininkai dar neprivalės imtis renovacijos, žinodami, kiek šilumos energijos iššvaisto namas, kiek reikėtų investuoti ir kokią naudą tai duotų.
Pagal naują dabar galiojančią programą dengiama 50 proc. šių išlaidų. Šiuo metu svarstomos pataisos, kad valstybė padengtų 100 proc. namo modernizavimo projekto rengimo išlaidų. Tai reiškia, kad namas galės nemokamai atlikti energetinį auditą, parengti investicinį projektą. Tik po to gyventojai galės nuspręsti, ar jie renovuos namą.
Žmonės jau žinos silpnąsias namo, kuriame gyvena, vietas, kiek energijos jie gali sutaupyti atlikę tam tikrus darbu, žinos preliminarias sumas, kiek renovacija kainuotų visam namui ir kiekvienam buto savininkui. Naująja programa JESSICA yra susidomėję 49 namai, 21 bendrijos investiciniai projektai jau patvirtinti - jų atstovai gali kreiptis į banką ir, gavę paskolą, galės samdyti statybos bendroves.
Žmonės bijo bankų. Tuomet koks skirtumas, kam mokėti: šilumos tiekėjui ar bankui? Gal jie tikisi, kad skolas už šilumą jiems kas nors dovanos? Žinoma, kad ne, į teismą gali paduoti ne tik bankas, bet ir šilumos tinklai. Tai psichologiniai dalykai. Dažnai žmones stabdo tai, kad paskola imama 20 metų, dalis pensininkų jau nesitiki tiek gyventi.
Jei nekyla jokių teisinių ginčų, nuo pirmo gyventojų susirinkimo iki paskutinio statybininko išėjimo gali praeiti vieni metai. Galima pasidžiaugti, kad dabar renovacija yra gerokai paspartėjusi. Žinoma, jei tai suderinama su statybos sezonu. Jei procesas pradedamas rudenį, statybos darbai gali prasidėti pavasarį ir užsibaigti iki naujo šildymo sezono.
Energinis naudingumas ir renovacijos etapai
Dabar valstybė teikia paramą, jei namas pasiekia ne mažesnę nei C energetinio naudingumo klasę. Mūsų tikslas padaryti taip, kad valstybė teiktų tokią pat paramą ir D klasės namams. Nemažai žmonių renovaciją nori vykdyti etapais, tai yra ne visus darbus atlikti iš karto.
Labai svarbu ne tik renovuoti, bet ir daryti tai ne bet kaip. Jei keiti stogą, reikia jį ir šiltinti, jei keiti langus - statyti juos su orlaidėmis. Tai kainuoja, bet vėliau atsiperka, nesukelia įvairių nepageidaujamų padarinių. Investavus į kokybiškesnį būstą, mėnesinę įmoką padidinsi galbūt tik dešimčia litų, o efektas bus akivaizdus.
Alternatyvūs energijos šaltiniai
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje yra podukros ar posūnio vietoje. Jiems sukuriamos didžiulės kliūtys, nors pasaulis daro priešingai. Net ES direktyvos numato, kad tokią energetiką turėtume skatinti. Užsienyje nemažai pavyzdžių, kai daugiabučiai namai, pasitelkę saulės energiją, pasišildo vandenį. Keletas projektų pradedami plėtoti ir Lietuvoje. Ant vieno daugiabučio namo Panevėžyje planuojama montuoti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Specialus projektas plėtojamas ir Birštone.
Cia rimtai sitaip? Tada jokiu problemu namuose kuriuose yra gamtines dujos ir bendrija, tiesiog atsijungti visam namui nuo monopolininku ir patiems sildytis, galima dar saules kolektoriu ant stogo primontuoti vasarai sildyti vandeniui. Arba tiesiog individualiai kiekvienam buti sildytis pvz. su dujom ir/arba kondicionieriais.
Saulės kolektoriai ant daugiabučio stogo
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo: privalumai ir trūkumai
Nuo centrinio šildymo atsijungęs daugiabutis įsirengė dujinę katilinę, butuose sumontuota autonominė šilumos apskaitos sistema, vandenį namui šildo ant šlaitinio stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Pasak B. Valkiūnienės, ekonominis efektas - akivaizdus. Šiltuoju sezonu už gyvatuką ir vandens pašildymą butas sumoka vidutiniškai apie 9 Lt.
Jei renovuojant butuose įvedama individuali šilumos apskaita, žmogus moka tik už tai, kiek jis suvartoja. Tokią sistemą įdiegti kainuoja brangiau, bet, įskaičiavus į bendrą renovacijos kainą, mėnesinės įmokos išaugtų nedaug.
Tačiau dabar planuojamiems masiškai renovuoti daugiabučiams, anot B. Valkiūnienės, siūlomi investiciniai planai orientuoti tik į trumpalaikę naudą.„Renovuojant namą turi būti orientuojamasi ne į 2013 m., o į 2020 m., kai ir Lietuvoje įsigalios visiškai naujos energijos taupymo europinės direktyvos. Nežinau, kodėl niekas apie tai nekalba. Gal todėl, kad namą aprengti yra vienas iš lengviausių statybinių darbų, dabar rengiamuose investiciniuose projektuose šilumos sistemos pertvarka apsiriboja šilumos punkto renovacija, o dėmesys sutelkiamas į fasadą“, - svarsto daugiabučio pirmininkė.
Pasalieti - kazka maisai. Kaip gali moketi uz tai ko negauni? Siaip zinau kur pilnai namas atsijunges nuo centrinio sildymo ir namato jokiu vargu.
Gyventojų patirtis ir iššūkiai
Šildymo kaina - ne vienintelė priežastis, kodėl reikėjo iš esmės reabilituoti pusę šimto metų skaičiuojantį namą. Pasirodo, 25 butus ir kelias komercinės paskirties patalpas turintis namas neseniai įstengė atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsivedė autonominį dujų šildymą. Gyventojams buvo aišku, kad sąskaitos už šilumą būdavo didelės ir dėl prastos namo kokybės.
Renovaciją įpusėjusio daugiabučio bendrijos atstovės pastebėjo, kad šis procesas ne lengvėja, bet, priešingai, tapo sudėtingesnis. Ypač po to, kai regionuose neliko renovacijos procesą koordinuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) konsultantų.
„Kai padalinys buvo Kaune, jei ne vienas, tai kitas iš trijų čia dirbusių specialistų patardavo. Dabar darbai trukdosi, nusitempia“, - apgailestavo namo remontu besirūpinančios moterys. Numatyta, kad iki 2015 m. renovacijos programai viešinti įvairiomis formomis bus skirta 35 mln. litų. Tikimasi, kad iki 2020 m. Lietuvoje bus renovuota 70 proc.
Panevėžio pavyzdys
Panevėžyje išanalizuotos trijų vienodo tipo, to paties statybos laikotarpio blokinių penkiaaukščių namų Tulpių gatvėje šildymo sąskaitos už 2009 m. gruodį. Renovuotame name apšildyti 1 kv. m. 15 proc. 50 proc. (100 proc. 100 proc.
| Namo tipas | Šildymo sąnaudos (1 kv. m) |
|---|---|
| Renovuotas namas | 15% mažiau |
| Nerenovuotas namas | - |
Pagrindiniai renovacijos iššūkiai
- Įtikinti gyventojus dėl renovacijos naudos.
- Gauti finansavimą ir paramą iš valstybės.
- Koordinuoti renovacijos darbus ir užtikrinti kokybę.
- Atsižvelgti į gyventojų poreikius ir pageidavimus.
Vis dėlto B. Valkiūnienė ragina kiaurasienius daugiabučius nedelsiant atnaujinti. Anot jos, bene didžiausia paskata skubėti renovuoti - šiuo metu siūloma 40 proc. valstybės parama. Ateityje dotacijas planuojama mažinti, o statybų kainoms, tikėtina, gresia kilimas.
Sunkiausia man buvo susitarti su kaimynais teisininkais, nes jie iš anksto įtarė, kad turiu kėslų būti nesąžiningas.Kita vertus, buvau pakankamai pasikaustęs, o per daugelį vadovavimo bendrijai metų įgijau kaimynų pasitikėjimą.
tags: #renovuojant #nama #atsijungti #nuo #centrinio #sildymo