Bankrotas yra normalus rinkos ekonomikos reiškinys, skatinantis ekonominių santykių gyvybingumą. Tinkamas bankroto teisinis reglamentavimas daro teigiamą įtaką visos ekonomikos stabilumui bei jos augimui, užtikrina kreditorių teises apsaugą, sudaro sąlygas nemokumo sustabdymui, skatina investicijas.
Deja, ekonominiai santykių subjektai ne visada vykdo prievoles savo partneriams, o taip pat nevykdo savo mokestinių prievolių. Šiame straipsnyje aptarsime įmonės turto arešto klausimus bankroto atveju, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Juridiniai Aspektai
Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.
Juridinio asmens nemokumas - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Nemokumo Nustatymas
Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai).
Pareiškėjas nurodo, jog visi bendrovės darbuotojai atleisti, bendrovė nebevykdo jokios veiklos, o bendrovės turtas yra pasisavintas E. P.. Be to, patikrinęs antstolių informacinę sistemą, pareiškėjas nustatė, kad yra vykdomos 7 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš UAB „Degavalis“, o bendra išieškotinų skolų suma sudaro 33 844,24 Eur. Iš „Scorify“ kreditingumo ataskaitos matyti, kad įmonei yra iškelta dar daugiau civilinių bylų, taikyti turto areštai už 47 555,51 Eur sumą, o bendrovė už E. P. lizingu paimtą ir vėliau pasisavintą kompiuterinę techniką ir mobiliuosius telefonus yra skolinga 4 801,23 Eur.
Įvertinęs į bylą pateiktus ir teismo nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga - duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonėje nebedirba nė vienas darbuotojas, akivaizdu, jog įmonė susidūrė finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio. Taigi UAB „Degavalis“ keltina nemokumo (bankroto) byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
JANĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Jis yra skiriamas bankroto procesui administruoti; nemokumo administratorių teismas paskiria naudodamasis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į JANĮ reglamentavimą, paskirtinas atsakovės ilgalaikio turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių areštas, galiosiantis iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl UAB „Automobilių švaros centras“ bankroto bylos iškėlimo patvirtina, kad įmonei gali būti keliama bankroto byla, jei ji yra nemoki ir jai nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, vadovavosi viešų registrų duomenimis. Nustatyta, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų valstybės institucijoms ir realiai nebevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. Teismas nusprendė, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, areštuojant įmonės turtą iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
Turto Arestas ir Baudžiamosios Bylos
Mūsų subjektyviu vertinimu vidutiniškai 1 iš 20 bankrutuojančių įmonių atvejų tiems juridiniams asmenims yra iškelta ir baudžiamoji byla dėl skolininko galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tokiai bankrutuojančiai įmonei civilinis ieškinys įprastai būna pateiktas dėl sunkių nusikaltimų.
Pagal baudžiamąjį kodeksą formuluojami kaltinimai, kuriuos lydėjo turto areštas, nesenai buvo pateikti ir tokioms bankrutuojančioms įmonėms kaip statybų įmonė UAB Active Construction Management (anksčiau UAB Irdaiva), naftos produktų prekyba užsiimanti UAB Jumps. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Tokioje situacijoje kasmet atsiduria bent 40 bankrutuojančių įmonių.
Paraleliai vykstant bankroto ir baudžiamiesiems procesams susikerta abiejų procesų tikslai, todėl tampa gana sudėtinga patenkinti operatyviai kreditoriaus reikalavimus. Todėl ištęstas nemokios įmonės veikimas nėra naudingas niekam - nei kreditoriams, nei pačiai įmonei ar jos savininkams, mat paties bankroto tikslas yra kuo operatyviau patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio nemokios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
Deja, jei tai pačiai įmonei iškelta baudžiamoji byla - to operatyviai padaryti nepavyksta, mat tokiu atveju dažnai bankrutuojančiai įmonei yra pritaikomos ir procesinės prievartos priemonės - t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą, kuris numatytas kaip baudžiamojo poveikio priemonė už pareikštą kaltinimą.
Baudžiamasis procesas gali trukti ir ne vienerius metus. Pavyzdžiui, jau minėtos UAB Irdaiva atveju, bankroto byla tęsiasi nuo 2019 m. pabaigos, o kreditoriai vis dar laukia baudžiamosios bylos baigties. Praktikoje baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos ir 3, ir 5 metus. Laukimo laikotarpiu auga ir bankrutuojančios įmonės turto administravimo išlaidos (pvz. turto saugojimas). Jos gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų, jei įmonė didesnė.
Neturėję vilčių, kad atgaus 100% savo pateiktų reikalavimų, bankroto bylai tęsiantis yra priversti visiškai minimizuoti savo lūkesčius susigrąžinti bent dalį to, ką prarado.
Egzistuoja ne tik ekonominė, bet ir teisinė problema - juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra nustatytas bendras 1 metų bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, taip siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir sutrumpinti niekam nenaudingą procedūros tąsą.
Bankroto proceso atveju, kuomet paraleliai vyksta baudžiamasis procesas, kreditorių sąrašas teismo jau būna patvirtintas, kurį sudaro kreditoriai su hipoteka užtikrintais reikalavimais, kiti pirmos ir antros eilės kreditoriai, o civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje reikalavimai yra sprendžiami baudžiamojoje byloje.
Hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pagal jos prigimtinę esmę bankroto proceso metu turi pirmumo teisę. Tokio kreditoriaus interesai remiantis Civiliniu kodeksu yra ginami net ir tuo atveju, jei baudžiamajame procese iš skolininko konfiskuojamas įkeistas turtas.
Tačiau baudžiamojoje byloje pritaikius areštą tokios hipotekos kreditoriaus pirmumo teisės iš esmės tampa apribotos. Jie turi laukti, kol bus išspręsti civilinių ieškovų reikalavimai baudžiamojoje byloje, kurie neturi jokio pirmumo.
Trumpai tariant, net ir pripažinus įmonę kalta baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas su savo reikalavimais tik atsistoja į bendrą kreditorių eilę ir laukia savo reikalavimo tenkinimo kartu su kitais kreditoriais.
Kitaip tariant, baudžiamajame procese bankrutuojančiai įmonei pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra stabdomas bankrutuojančio skolininko turto realizavimas.
Siekiant suderinti baudžiamajame procese lakinu nuosavybės teisės ribojimu siekiamus tikslus su bankroto tikslais, patartina kreiptis į ikiteisminį tyrimą vedantį prokurorą ar baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą ir prašyti keisti taikomos procesinės prievartos priemonės apimtį bei sąlygas.
O tiksliau, tokiu kreipimusi reikėtų prašyti leidimo nemokumo administratoriui Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka realizuoti (parduoti) bankrutuojančios įmonės turtą, o iš pardavimo gautą pinigų sumą, viršijančią įkeitimo kreditoriaus reikalavimo dydį, pervesti į prokuratūros ar teismo nurodytą depozitinę sąskaitą bei toliau laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti tik šiai pinigų sumai.
Tokiu atveju hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti pirmoje eilėje iš parduoto įkeisto turto, o kitiems kreditoriams iš likusių ir toliau teismo sąskaitoje deponuojamų lėšų savo reikalavimų tenkinimo pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytą tvarką dar teks palaukti iki kol baigsis baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) - tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:
- Reikalavimo pagrįstumas;
- Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):
- atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
- įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
- kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
- atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
- atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
- atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
- draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
- draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
- kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
NT Ispanijoje - VISKAS, ką turi žinoti | Sandra Babravičienė
Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Teismų praktika rodo, kad svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes, įskaitant įmonės finansinę būklę, vykdomas veiklas ir kreditorių interesus, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir turto arešto.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, galima teigti, kad nuosavybės teisė gali būti pripažinta ir tais atvejais, kai sumokėta ne visa, bet didesnė dalis sutartos kainos, jeigu tokia įmoka buvo panaudota statyboms, o būstas faktiškai perduotas pirkėjui. Tai rodo, kad kuo didesnė sumokėtos kainos dalis, tuo tvirtesnis pagrindas teismui pripažinti nuosavybę pirkėjui, net jeigu pagrindinė sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.
Teismai atkreipia dėmesį, kad būtent sumokėta suma yra vienas svarbiausių kriterijų, nes ji atskleidžia, kiek pirkėjas realiai prisidėjo prie naujo būsto sukūrimo. Tačiau teismui būtina įrodyti visą sąlygų visumą. Tokie veiksmai rodo, kad pirkėjas realiai perėmė būsto valdymą, elgiasi kaip tikrasis savininkas.
Praktiniai Patarimai Pirkėjams
Teisininkė A. Turauskaitė dalijasi praktiniais patarimais, ką daryti pirkėjui patekus į situaciją, kai delsiama pasirašyti notarinę sutartį:
- Patikrinkite preliminariąją sutartį.
- Rinkite ir saugokite visus įrodymus.
- Atkreipkite dėmesį į sumokėtą kainos dalį.
- Fiksuokite turto perdavimą.
- Rinkite įrodymus apie naudojimąsi būstu.
- Kaupkite visą komunikaciją su pardavėju (el. laiškus, kt.). Tai gali parodyti, kad bendravote dėl sutarties vykdymo, perdavimo terminų ar darbų.
- Kreipkitės į teismą.
- Nelaukite.
Vykdomosios Bylos Sustabdymas
Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 626 str. 1,2 d. įtvirtinti pagrindai. Antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 627 str. įtvirtinti pagrindai. Teismas gali pritaikyti LAP - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Antstolio veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą:
- Priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo;
- Sustabdomas lėšų pervedimas iš areštuotų skolininko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, skolininko sąskaitoms apribojimai gali būti taikomi, tačiau turi būti sustabdomas lėšų išmokėjimas;
- Imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (išimtis fizinio asmens (toliau - FA) bankroto atvejis).
Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.
Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla yra sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui (LR CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Išimtis: antstoliui realizuojant hipoteka įkeistą turtą, kai įkeisto turto pardavimas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo, antstolis turi galimybę baigti vykdyti turto pardavimą, o pardavęs turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
Valstybinės Mokesčių Inspekcijos Pozicija
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi teisę nustatyti priverstinį įkeitimą įmonei priklausančiam turtui, siekdama užtikrinti mokesčių mokėjimą. Tačiau, jei turtas jau yra areštuotas antstolio iki VMI sprendimo priėmimo, įregistruotas priverstinis įkeitimas gali būti laikomas negaliojančiu.
VMI, nesutinkant su bendrovės turto areštu, jo mastu ar kitais antstolio veiksmais vykdymo procese, ji turėjo teisę teikti antstoliui prašymus dėl areštuoto turto vertės ir arešto atitinkamam turtui panaikinimo, skųsti antstolio veiksmus, susijusius su turto areštu, tačiau to nedarė.
Straipsnis parengtas remiantis teismų praktika bei įstatymais.