Turtingi ir garsūs: reitingai Lietuvoje

Straipsnyje aptariami turtingiausių ir garsiausių Lietuvos žmonių reitingai, politinių partijų populiarumo tendencijos ir verslo paveldėjimo ypatumai. Nagrinėjama, kaip turtas perduodamas iš kartos į kartą ir kokie veiksniai lemia politinių jėgų reitingus.

Politinių partijų reitingai

Politinių partijų reitingų lentelėje ir toliau pirmąją poziciją išlaiko opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Rezultatas nuo gruodžio praktiškai nesikeitė, tada už šią partiją balsuotų buvę 16,3 procento apklaustųjų, sausį - 16,2 procento. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) užima antrąją reitingų lentelės poziciją. Parama jai per mėnesį taip pat realiai nesikeitė. Gruodį šią politinę partiją paremti norėjo 10,8 procento respondentų, sausį - 10,7 procento. Trečioje reitingų lentelės vietoje - opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai politinei jėgai nuo gruodžio mėnesio keitėsi paklaidos ribose. Gruodį už ją balsuoti norėjo 9,4 procento apklaustųjų, sausio mėnesį - 7,7 procento.

Politinių partijų reitingų lentelės lyderės, pasak VDU politologo I. Kalpoko, laikosi stabiliai. Į akis jam krito Liberalų sąjūdis, kuriam buvo braižomas itin juodas scenarijus. „Jiems buvo pakankamai tamsių prognozių po „MG Baltic“ bylos. Bet toks vaizdas, kad tie rėmėjai, kurie buvo likę, buvo tiek susigyvenę su šita istorija, kad nieko naujo tas teismo sprendimas jiems neatskleidė. Dar yra labai sunku pasakyti, kas yra Liberalų sąjūdžio rinkėjai“, - kalbėjo VDU docentas I. Kalpokas. „Žiema ne tik pagal metų laiką: sakyčiau, kad reitingai yra labiai sušalę, nei oras už lango“, - naujausius reitingus vertino jis. Tačiau lyderių trūkumas akivaizdžiai matomas, Delfi sakė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.

Politinių partijų reitingai (procentais)

Partija Gruodis Sausis
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 16.3 16.2
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) 10.8 10.7
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) 9.4 7.7

Verslo imperijų paveldėjimas

Kaip teigia įtakingas JAV verslo žurnalas „Forbes“, vieni praturtėja daug ir sunkiai dirbdami, kitiems turtus atneša sėkmė, o kai kam milijonus sukrauna abiejų šių dalykų derinys. Perduoti savo verslo imperiją vaikams ar vaikaičiams - visų turtingųjų svajonė. Didžiausių verslo imperijų įpėdiniai visuomet buvo Vakarų žiniasklaidos dėmesio centre. Daugelis turtingiausių pasaulio žmonių savo atžalas tam ruošia nuo vaikystės: siekia sudominti šeimos verslu, siunčia mokytis į geriausius universitetus ir skatina dirbti savo įmonėse pereinant visas grandis, kad būsimi įpėdiniai geriau perprastų verslo subtilybes.

Matijošaičių sūnums Šarūnui ir Dainiui, kaip ir kitiems turtingiausių lietuvių vaikams, jau nereikės savo juodu darbu žingsnis po žingsnio kurti verslų ar sužinoti, ką reiškia uždirbti pirmą, antrą, trečią milijoną.

Verslo strategijos įgyvendinimas taikant verslo procesų valdymą

Pavyzdžiui, vienas žymiausių Indijos jaunųjų įpėdinių milijardierių 24-erių metų Siddharta Mallya, UB grupės savininko Vijay Mallya, kurio turtas vertinamas 1,4 mlrd. Štai Adomas Žadeika, koncerno „Achemos grupė“ prezidento ir vieno turtingiausių Lietuvos žmonių 72 metų Bronislovo Lubio anūkas, daug metų praleido studijuodamas Didžiojoje Britanijoje, o grįžęs dirba vienoje savo garsiojo senelio bendrovių.

Įspūdingą verslo imperiją sukūręs V. Matijošaitis, šiandien mąstydamas apie tai, kas galėtų iš jo ateityje perimti įmonių valdymą, jaučiasi gana ramus: į verslą įsitraukę abu jo sūnūs sparčiai mokosi iš tėvo verslo, generuojančio milijardinę apyvartą, paslapčių. „Manau, kiekvienas nori, kad verslas liktų savose rankose. O mano sūnūs, nors ir jauni, prireikus galėtų kad ir dabar ateiti ir vadovauti.

Matijošaičių vyresnėlis Šarūnas kartais jau pavadinamas tėvo dešiniąja ranka: šiuo metu jis „Vičiūnų“ įmonių grupėje eina projektų vystymo vadovo pareigas ir dirba įmonių „Auto Viči“ bei „Graveda“ direktoriumi. Dabar sunku patikėti, bet paauglystėje abu Matijošaičių sūnus traukė visai ne verslas. Nors iš prigimties yra skirtingo būdo - Šarūnas ramesnis, santūresnis, panašesnis į tėvą, o Dainius šnekus, nenustygstantis vietoje, su visais randantis bendrą kalbą, - abu vaikinai įsivaizdavo save ne verslininkais, o architektais.

„Architektūra buvo mano svajonė, bet tėvas trenkė kumščiu į stalą: turiu studijuoti vadybą, - nevyniodamas žodžių į vatą dėsto Matijošaičių jaunėlis Dainius ir šypsodamasis priduria: - Jam tikrai buvo svarbu, kad mes su broliu eitume jo pėdomis. Ir negaliu sakyti, kad dėl to dabar pykstu, visai ne. D. Matijošaitis prisipažįsta paauglystėje labai priešinęsis tėvų norui įtraukti jį į verslą. Prisimena net mėginęs paveikti tėvą tokiu argumentu, kad jis visiškai nemėgsta žuvies, bet tai nepadėjo.

„Sakydavau: tėvai, kaip tu įsivaizduoji, kad aš pas tave dirbsiu, jei nevalgau žuvies? Iš pradžių D. Matijošaitis sako ėmęsis to, ko labiausiai norėjo: pradėjo vadovauti įkurtai naujai nedidelei motociklų pardavimo įmonei, kol atėjus krizei verslą apėmė sąstingis. „Tada tėvas pasakė: liaukis žaidęs, ateik pas mane dirbti.

Tuo tarpu statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Arvydo Avulio duktė 26-erių Gintarė buvo pernelyg prisirišusi prie namų, kad ryžtųsi studijoms užsienyje, bet ji į šeimos verslą įsiliejo dar būdama moksleivė, o visą darbo dieną tėvų įmonėje dirba jau septynerius metus. Avulių jaunėlės dvidešimtmetės ISM studentės Ievos darbas šeimos nekilnojamojo turto versle kol kas nevilioja.

„Nežinau, ar turiu tokių savybių, kokių reikia visai įmonei valdyti, bet tikiuosi, kad ateis laikas ir užsitarnausiu vis didesnį pasitikėjimą. Visa tai turiu pasiekti pati, jokių privilegijų būdama dukra negaunu, priešingai - tėtis sako, kad iš manęs reikalauja dvigubai daugiau nei iš kitų. Tiek Avuliai, tiek Matijošaičiai visada skatino vaikus pačius užsidirbti ir nepratino prie itin prabangaus gyvenimo. Todėl G. Avulytė, pradėjusi vairuoti, automobilį įsigijo iš savo uždirbtų pinigų - ir jos tikrai nepavadinsi išpaikinta turtingų tėvų dukrele.

Daugelis turtuolių žino, kad turtai suteikia laisvę, bet gali ir sužlugdyti. Galbūt todėl pastaruoju metu vis daugiau pasaulio milijardierių, baimindamiesi „Paris Hilton sindromo“, skelbia apie savo ketinimus didžiąją dalį sukaupto turto po mirties palikti ne vaikams, o labdarai. Turtas - šeimai, o verslų valdymas - samdytiems profesionalams. Tokį modelį renkasi vis daugiau turtuolių, ypač jei jų atžalos nerodo jokio noro sekti tėvų pėdomis.

„Hanner“ pagrindinis akcininkas A. Avulis sako anksčiau taip pat turėjęs svajonę, kad jam pasitraukus, įmonės valdymą perimtų jo vaikai. Tam tikslui verslininkas auklėjo ir net bandė mokyti verslo subtilybių savo dukras Gintarę ir Ievą. „Norint sėkmingai valdyti kompaniją, būtina turėti tam tikrų asmeninių savybių, tokių kaip analitinis mąstymas, gebėjimas daryti įtaką kitiems žmonėms, noras rizikuoti ir priimti drąsius sprendimus, atkakliai dirbti ir kovoti dėl didelių tikslų, nenuleisti rankų, kai persekioja nesėkmės, o uždirbus milijonus nesusireikšminti ir išlikti paprastu bei racionaliu žmogumi, - vardija A. Avulis.

- Emociškai, žinoma, geriau, kai pradėtą verslą gali perduoti vaikams ir tikėtis, kad jie tvarkys verslo reikalus taip pat gerai arba net dar geriau, tačiau versle viską lemia ne emocijos, o racionalūs ir logiški sprendimai. Vis dėlto Lietuvoje tebėra populiariausias tradicinis modelis, kai vadovavimą šeimos verslui iš tėvų perima vaikai ar vaikaičiai. 41 metų agronomas, ūkininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis taip pat viliasi, kad užaugę sūnūs (Justinui dabar šešiolika, o Mantui - trylika) kada nors pakeis jį versle.

R. Karbauskį kadaise rinktis agronomo profesiją paskatino jo tėvo Česlovo Karbauskio pavyzdys, tėvas jį užkrėtė ir filantropijos idėjomis. To paties R. Karbauskis dabar tikisi ir augindamas savo sūnus. „Auklėdamas vaikus nuo mažų dienų siekiu sudominti juos žemės ūkiu, bandau perteikti, kad mūsų verslas - tai pirmiausia ne turtas, o mūsų šeimos vertybė. Savo paauglius sūnus R. Karbauskiui taip pat yra tekę išgirsti sakant, kad jie su tėvu dirbti nenorėtų. Buvo skaudu? Verslininkas purto galvą: Justinas ir Mantas - dar paaugliai, tad tokie žodžiai nuoskaudos nesukėlė.

Apskritai ūkininkavimas Karbauskių atžaloms neatrodo atgrasus, tačiau ar jie tikrai norės kartu dirbti šeimos ūkyje, pašnekovas šiandien nėra tikras. Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių yra ir tokių verslininkų, kurie apie savo pamainą dar negalvoja. Vienas jų - koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas 46 metų Darius Mockus, manantis, kad jam galvoti apie pensiją dar ankstoka. Įmonių grupės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininko 53 metų Tautvydo Barščio sūnus 25-erių Tautvydas visa galva pasinėręs į sportą, o ne į šeimos verslą, kaip norėtų turtingasis jo tėvas. Barščių paveldėtojas - krepšininkas, šiuo metu priklausantis Kauno „Aisčių“ komandai.

Vis dėlto verslininkas nepraranda vilties, kad baigęs sportininko karjerą sūnus, turintis tarptautinės rinkodaros ir prekybos diplomą, dar susidomės verslu. Tiesa, įmonių grupėje dirba T. Barščio žmonos dukra Klaudija, ji - personalo psichologė. „Manau, visi tėvai sieja su vaikais didelius lūkesčius, tikisi, kad vaikai įgyvendins jų neišsipildžiusias svajones. Bet aš puikiai suprantu, kad verslo negali įbrukti per prievartą. Tam reikalinga verslumo gyslelė, o ją turi ne kiekvienas.

tags: #uab #turtingi #ir #garsus