Romainiuose esančioje V.Tuinylos gatvėje prieš 4 metus buvo pastatytas kotedžų kvartalas. Dabar 68-iuose sublokuotuose namuose gyvena apie 200 kauniečių. Naujų namų kvartalas V. Tuinylos gatvėje iškilo prieš trejus metus, jį statė bendrovė „7AI“.
Sausio 25 dieną gyventojai pastebėjo, kad gatvėje po trinkelėmis kaupiasi vanduo. Atvykusios avarinės tarnybos darbuotojai paaiškino, kad trūko vandens trasos vamzdis, tiekiantis vandenį maždaug 60 namų. Buvo iškviesta bendrovės „Kauno vandenys“ samdoma avarinė tarnyba. Meistrai išjungė vandenį ir gedimą pašalino.
Problemų pradžia
Tačiau vandentiekio ir nuotekų sistemos avarija atvėrė problemas, kurios nebuvo sprendžiamos ne vienus metus. Būtent įmonė „Kauno vandenys“ tiekė geriamąjį vandenį, nes gyventojai sutarčių su vandens tiekėjais nėra sudarę. Namų statytojai nesutvarkė formalumų, susijusių su trasos naudojimu, tačiau iš gyventojų rinko mokesčius už tiekiamą vandenį.
Kvartalo statytojas Giedrius Petraitis šio tinklo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre ir neperdavė naudoti „Kauno vandenims“. Pasiūlymas buvo viliojantis. V.Tuinylos gatvėje gyvenanti Justina Treinienė pasakojo, kad 2019 metais pasirodęs pasiūlymas įsigyti kotedžus Romainiuose naujai statomame kvartale skambėjo viliojančiai.
Moteris sakė, kad tada jos vyrui teko pabendrauti su kvartalo statytoju G.Petraičiu ir šis žadėjo, jog gyventi naujuose namuose bus patogu, verslininkas sudarė patikimo asmens įspūdį ir kauniečiai įsigijo pirmąjį nuosavą savo būstą.
Panašiai kalbėjo ir šios gatvės gyventojas Šarūnas. Vyras prisiminė, kad namai dar tik buvo pradėti statyti, kai pasirodė patrauklūs pasiūlymai įsigyti šį nekilnojamąjį turtą.
Kaunietis sakė, kad oficialiai naujus namus pardavinėjo įmonė „Tigrinė lelija“, kurios direktorė yra G.Petraičio žmona Indrė Petraitienė. Į šios įmonės sąskaitą pinigai už nekilnojamąjį turtą ir buvo pervesti.
Gyventojų patirtos problemos
Gyventojai neslėpė, kad namų kokybe liko patenkinti, problemų dėl elektros ar dujų tiekimo nebuvo ir nėra. Tačiau netrukus konfliktas su G.Petraičiu kilo dėl gatvės dangos.
Gatvė buvo išgrįsta tik prieš pusantrų metų. To išsireikalauti pavyko tik padedant teisininkui. Tačiau gatvės pradžioje taip ir guli paliktos statybinės medžiagos, trinkelės, viskas atrodo netvarkingai ir negražiai“, - piktinosi J.Treinienė.
Dar didesnės problemos prasidėjo dėl vandentiekio ir nuotekų tinklo. Ėmė kaltinti naujakurius. Už suvartotą vandenį mokėjo bendrovei „7AI“, kurios direktorė yra G.Petraičio žmona. Šios įmonės buhalterė išrašydavo sąskaitas.
Kartais vanduo visuose namuose būdavo atjungiamas. Gyventojai apie tai iš anksto nežinodavo ir patirdavo daug nepatogumų.
J.Treinienė tvirtino, kad gyventojams nuolat klausinėjant, kodėl nuotekų ir vandentiekio trasa vis dar neperduota „Kauno vandenims“, G.Petraitis netrukus ėmė aiškinti, kad dėl to kalti patys gyventojai.
Už vandenį nusprendė nemokėti. V.Tuinylos gatvės gyventojas Šarūnas sakė, kad už vandenį kurį laiką mokėjo, bet jam ir kaimynams kilo įtarimų, jog jų pinigai „Kauno vandenų“ nepasiekia.
Kauniečiai tvirtino, kad tik įvykus vandentiekio avarijai jie iš bendrovės „Kauno vandenys“ sužinojo, jog G.Petraitis nė nebandė įteisinti ir šiai įmonei perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklų. Už paslaugas „Kauno vandenims“ jis yra skolingas 12 tūkstančių eurų.
Taip pat gyventojai sužinojo, kad vandentiekio ir nuotekų trasoje yra nemažai broko. Jo taisymas gali kainuoti 70 tūkst. eurų. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, kvartalo statytojas vandentiekio trasos įteisinti ir negalėjo.
Kauniečiai tvirtino, kad tik įvykus vandentiekio avarijai jie iš bendrovės „Kauno vandenys“ sužinojo, jog G.Petraitis nė nebandė įteisinti ir šiai įmonei perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklų. Už paslaugas „Kauno vandenims“ jis yra skolingas 12 tūkstančių eurų.
Nurodytu telefonu G.Petraitis neatsiliepė ir į naujienų portalo lrytas.lt žurnalisto skambučius. Tuo tarpu „Kauno vandenų“ atstovė V.Bytautė pranešė, kad įmonės vadovybė nusprendė suremontuoti trasą ir atnaujinti vandens tiekimą V. Tuinylos gatvės gyventojams.
Vis tik ji perspėjo, kad gyventojai privalės sumokėti skolas už sunaudotą vandenį. Atkasus vamzdžius paaiškėjo, kad avarijos priežastis - prastai suvirinta mova.
Susisiekti su G.Petraičiu „Laikinosios sostinės“ žurnalistams nepavyko. Vyras neatsiliepė skambinant telefono numeriu, kuriuo anksčiau su juo susisiekdavo V.Tuinylos gatvės gyventojai, neatsakė ir į SMS žinutes.
Nepavyko susisiekti ir su I.Petraitiene. Internete nurodyta, kad bendrovės „7AI“, į kurios sąskaitą žmonės teigė pervesdavę pinigus už vandenį, ir bendrovės „Tigrinė lelija“, kuri ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, direktorė yra I.Petraitienė. Pateiktas tas pats telefono numeris.
Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys atskleidė, kad 2017 metais kvartalo V.Tuinylos gatvėje statytojas su savivaldybe ir bendrove „Kauno vandenys“ pasirašė sutartis.
Eina šešti metai, bet vandentiekio bei nuotekų tinklai vis dar yra statytojo nuosavybė. Tik įvykusi tinklo avarija jau ir gyventojus privertė ko nors griebtis. Jie sutiko padengti dalį skolos už vandenį. Taip pat nori pasirašyti asmenines sutartis su mūsų įmone“, - aiškino D.Gražys.
Apžiūrėję kvartalą „Kauno vandenų“ specialistai pastebėjo, kad kai kurie gyventojai tikrai ant nuotekų tinklo požeminių sklendžių yra pastatę tvoras ar statinius.
„Kauno vandenų“ atstovas sakė, kad pats statytojas nėra pateikęs jokių brėžinių ar nuotraukų, iš kurių būtų aišku, kur ir kaip nutiestas visas tinklas, kur, nutikus avarijai, pirmiausia ieškoti galimų gedimų.
Kita išeitis - siekti, kad tinklas būtų pripažintas bešeimininkiu. Tačiau tai ilgas teisminis procesas.
Ką pataria ekspertai?
Svajūnas Šarauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas: „Mums dažniausiai tenka dirbti su didelius objektus, daugiabučių kompleksus statančiomis patikimomis kompanijomis, kurios brangina savo reputaciją ir darbus atlieka kokybiškai.
Tačiau pasitaiko smulkių statytojų, kurie patys stato namų kvartalus, patys įrenginėja komunikacijas, patys šį turtą ir pardavinėja. Tokiu atveju būtina pasidomėti tokio statytojo reputacija arba kreiptis į patikimos kompanijos brokerį, kad šis padėtų įsigyti kokybišką turtą, kad patikrintų, ar yra parengti visi reikiami projektai ir sutartys.
Jei pirkėjas pasitiki savo jėgomis, pats turi tikrinti, kokią sutartį pasirašo, reikalauti, kad statytojas raštiškai pasirašytų, ką įsipareigoja padaryti, iki kada ir kokios nuobaudos laukia, jei savo įsipareigojimų nevykdys.
Minimu atveju už naujos statybos būsto kvadratinį metrą buvo prašoma labai nedidelė suma, todėl pasiūlymas pirkėjams buvo viliojantis. Tačiau reikia suprasti, kad kokybiška statyba, projektavimas, leidimų gavimas - viskas kainuoja ir įtartinai maža kaina gali leisti įtarti, kad statytojas kažkur bandys taupyti. Matyt, taip ir nutiko.“
Tomas Juodeikis, advokatas: „Nors dabartiniame Statybos įstatyme numatyta, kad įsikurti naujame gyvenamajame būste galima, kai statyba visiškai baigta, šiuo metu įstatyme galima rasti spragų ir žmonės nebaigtuose namuose ar butuose gyvena metus ar dvejus, kol statybos būna visai baigiamos ir tai patvirtinama dokumentais.
Kol darbai baigiami, tarp statytojų ir nekilnojamojo turto pirkėjų neretai kyla įvairių ginčų ir pretenzijų. Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai. Numatyta, kad parduoti gyvenamąjį būstą bus galima, jei jo baigtumas - 100 procentų. Tai palies ne tik pačią statybą, bet ir komunikacijas, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Jie turės būti baigti ir perduoti valdyti, pavyzdžiui, „Kauno vandenims“. Neturint statybų baigtį patvirtinančio dokumento ir sutarties, pagal kurią kokia nors tam teisę turinti bendrovė tinklus perėmė ir juos prižiūri, nekilnojamojo gyvenamojo turto parduoti nebus galima.
Tai turėtų išspręsti dabar kylančias problemas.
„Kauno vandenys“ per teismą jau išsireikalavo, kad G.Petraitis sumokėtų 9,5 tūkstančio eurų skolos. Likusią skolos dalį - 2,5 tūkstančio eurų - padengs patys kvartalo gyventojai.
Gyventojai norėtų tiesiogines sutartis su „Kauno vandenimis“ sudaryti kuo greičiau, kad vėl įvykus vandentiekio avarijai meistrai trasą kuo skubiau suremontuotų. Taip pat norėtų, kad kokiais nors būdais ši bendrovė perimtų ir visą V.Tuinylos gatvės vandens ir nuotekų tinklą.
Pasak „Kauno vandenų“ atstovės Vaidos Bytautės, bendrovė „7AI“ puikiai žinoma, nes jos skolos už patiektą vandenį siekė 12 tūkst. eurų. „Kauno vandenys“ dėl jos kreipėsi į teismą ir jau prisiteisė 9,5 tūkst. eurų. Dar vienas ieškinys teismui pateiktas dėl skolos likučio.
Nors bendrovės „7AI“ atstovas Giedrius Petraitis anksčiau yra siūlęs gyventojams perimti trasą, kauniečius konsultavę specialistai paaiškino, kad jos priduoti naudojimui nepavyks, o perdarymui gali prireikti net 70 tūkst. eurų.
„Pastaruoju metu įmonės atstovas išvis ignoruoja gyventojus - neatsiliepia jokiomis ryšio priemonėmis“, - tikino Justina.
Kaunietė patvirtino, kad šiuo metu vyksta aktyvios konsultacijos su „Kauno vandenų“ atstovais ir vylėsi, kad pavyks rasti išeitį.
„Tikimės tai padaryti penktadienį, per kelias valandas“, - žadėjo V.Bytautė.
Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap
tags: #turto #statytojas #petraitis