Vykdymo procese kartais prireikia pakeisti išieškotoją ar skolininką. Šiame straipsnyje aptariama, kaip tai vyksta antstolio procese, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Įstatyminis pagrindas
Civilinio proceso kodekso (CPK) 596 straipsnis reglamentuoja išieškotojo ar skolininko pakeitimą vykdymo procese. Pagal šį straipsnį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką šiais atvejais:
- Fizinio asmens mirties;
- Juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo;
- Reikalavimo perleidimo;
- Skolos perkėlimo;
- Kitais įstatymų numatytais atvejais.
Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Svarbu paminėti, kad nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai nagrinėjami tame teisme, kuriame išnagrinėjus bylą priimto sprendimo pagrindu (ar TĮ) buvo išduotas vykdomasis raštas. Šis reikalavimas būtinas sprendžiant visus prašymus dėl šalies pakeitimo (išieškotojo ir skolininko).
Teismų praktika
Nagrinėjant prašymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, teismai vadovaujasi CPK 593 straipsniu. Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) savo konsultacijoje, pateiktoje iki 2006 m. rugsėjo 21 d.
LAT konsultacijoje pabrėžiama, kad, pakeitus vieną išieškotoją kitu, kai pirmasis išieškotojas tampa nemokus, antstolis turi informuoti tokius kreditorius apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir jų teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.5, 6.66, 6.67 str. pagrindu (actio Pauliana) (CPK 634 str. 3 d.).
Klaipėdos apygardos teismas (civ. byla Nr.2S-1630-524/2012 m.) laikosi pozicijos, kad pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.
Konkretūs atvejai
Teismų praktikoje pasitaiko įvairių situacijų, susijusių su išieškotojo ar skolininko pakeitimu vykdymo procese. Štai keletas pavyzdžių:
- Mirus išieškotojui: Kai mirus pradiniam išieškotojui keičiamas jo palikimo priėmėjas, turi būti pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas. Antstolio duomenų iš Testamentų registro apie palikimo priėmimą nepakanka.
- Reorganizuojant juridinį asmenį: Kai reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, nėra trūkumas, jei pareiškėjas nepateikė duomenų, kad naujasis išieškotojas perėmė teises, nes šie duomenys yra vieši ir teismas gali pats juos pasitikrinti.
- Sudaromos reikalavimo teisių perleidimo sutartys: Reikėtų tikrinti sutartis ir jų priedus, nes pasitaiko, kad nesutampa datos, kiti duomenys- ne tie skolininkai.
- Duomenys ar skolininkui tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą: Sprendžiant prašymus CPK 596 str. tvarka dėl išieškotojo pakeitimo sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį duomenų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo nepateikimas neturėtų būti pagrindas atmesti prašymui, jeigu perleidimo sutartis buvo sudaryta prasidėjus vykdymo procesui.
Šiuo atveju nereikėtų painioti reikalavimo perleidimo vykdymo procese su tinkamu pranešimo apie reikalavimo perleidimą skolininkui materialinės teisės prasme - CK 6. 101, 6.107, 6.109 str. str. (LAT nutartis Nr.3K-7-168/2010 04 16). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę.
Lietuvos apskritys
Antstolio veiksmai ir pareigos
Svarbu žinoti, kad antstolis negali stabdyti bylos vien pagal žodinius asmens pageidavimus. Įstatymai labai konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai tik tais atvejais ir gali atidėti procesinius veiksmus. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.
Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį (galioja nuo 2011 m. spalio 1 dienos) skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pirmiausia pateikiamas tiesiogiai antstoliui. Skundo padavimas teismui nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo.
Kitus atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso (CPK) 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas.
Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.
CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje.
Vis dėlto vykdomosios bylos sustabdymas nereiškia, kad jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Priėmęs patvarkymą dėl sustabdymo, antstolis pagal CPK 628 straipsnį turi teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Antstolio procesinių veiksmų stabdymo ar atidėjimo nereikėtų laikyti panacėja. Siekiant antstolio veiksmų stabdymo, vertėtų gerai apgalvoti, kokio tikslo siekiama šia priemone, ar procesinių veiksmų stabdymas tikrai būtinas. Dažnai sprendimo vykdymo atidėliojimas ir vilkinimas atsisuka prieš patį skolininką, nes kuo ilgiau užsitęsia priverstinis procesas, tuo daugiau susikaupia ir vykdymo išlaidų.
Paveldėjimo ypatumai
Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas.
Tais atvejais, kai įpėdinis nusprendžia priimti palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, laikoma, kad kartu jis prisiėmė ir neribotą atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.52 straipsnis). Tai reiškia, kad už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu.
Jeigu įpėdinis terminą palikimui priimti yra praleidęs, jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Siekiant apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateikiamame notarui, įpėdinis turi nurodyti, kad jis palikimą priima pagal apyrašą, o notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą.
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų. Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti.
| Veiksmas | Terminas | Atsakingas asmuo |
|---|---|---|
| Kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo | 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos | Įpėdinis |
| Vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo pateikimas antstoliui | 2 savaitės nuo išdavimo | Įpėdinis |
| Turto apyrašo sudarymas | 1 mėnuo (arba 3 mėnesiai, jei turtas keliose vietose) nuo dokumentų gavimo | Antstolis |
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.